Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.7.;1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.;2.4.1.

2011 m. gruodžio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Kaltinamasis S. G., laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 300714425, registruotos Klaipėdos rajono savivaldybėje, Liaunų kaime, direktoriumi, ir materialiai atsakingu asmeniu už vykdomą įmonės veiklą, tyčia, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas bendrovės „Nersva“ vardu ir rekvizitais, garantuodamas, kad darbus atliks UAB „Nersva“, 2007 m. spalio 31 d. prekybos centre „Avitela“, esančiame Taikos pr. 15/11, Klaipėdoje, su P. B. sudarė statybos darbų sutartį dėl gręžtinių-monolitinių pamatų darbų su medžiagomis atlikimo, pagal kurią V. B. pagrįstai tikėdamasi darbų atlikimo ir vykdydama 2007 m. spalio 31 d. statybos darbų sutarties 3 punktą „sutarties įvykdymui užtikrinti užsakovas sumoka rangovui avansą „....“, 2007 m. lapkričio 5 d. į S. G. nurodytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas (tuo metu AB SEB Vilniaus bankas) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Snoras“ pervedė 10000 Lt avansą. S. G. 2007 m. spalio 31 d. statybos darbų sutartyje numatytų darbų neatliko, avansu paimtų pinigų 10000 Lt negrąžino ir, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo P. B. ir V. B. priklausantį turtą -10000 Lt.

Kaltinamasis S. G. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. pavasarį ar vasarą, jis įsteigė kartu su draugu N. B. įmonę, užsiimančią namų statyba. Jis turėjęs daugiau patirties su dokumentais, o N. B. atliko vykdomąją dalį, todėl jis ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Į jį kreipėsi N. B. ir nurodė, kad jo vienas pažįstamas architektas paprašęs paskaičiuoti sąmatą, nes jis turėjęs tik sąmatų planą ir pagal tą planą P. B. būsimo namo pamatai turėjo būti 90 cm gylio. Pateikus papildomą dokumentaciją, patikslino darbų ir medžiagų kainą, tada pasirašė sutartį su P. B.. Jis nurodęs P. B. savo asmeninės sąskaitos numerį, tam, kad galėtų išvengti PVM mokėjimo, bet po to tuos pinigus būtų pervedęs į UAB „Nersva“. Jis visada pervesdavo pinigus į įmonės sąskaitą. Jis buvo pasiruošęs atlikti darbus nukentėjusiojo sklype. Sudarytoje darbų rangos sutartyje buvo numatytos visos sąlygos. Į P. B. žemės sklypą buvo nuvažiuota du kartus. Pirmą kartą nuvažiavę žymėjo pamatų ašis, bet sklype nebuvo išstumdytos žemės. Matininkų telefono numerį buvo davęs P. B., todėl jis jiems skambinęs. Antrą kartą nuvažiavus jis pamatė, kad sklypas buvo išstumdytas, bet pilnas vandens, pamatų ašys buvo nuverstos. Jis paskambino matininkams ir paprašė jų dar kartą atvažiuoti. Be to, sklype nebuvo vandens telkinio, reikalingo betonavimo darbams. Prie sklypo taip pat buvo sunku privažiuoti. Jis laukė statybos leidimo, kad galėtų pradėti pamatų statybą. Po kurio laiko, grįžus P. B., jis su juo susitiko. Kadangi su N. B. visą laiką vyko nesutarimai dėl darbo, todėl jis vasaros gale nusprendė pasikeisti pareigomis. Esant šioms aplinkybėms, buvo surašytas akcininkų protokolas, jų su N. B. pareigų pasikeitimas įregistruotas registrų centre, perduotos įmonės kortelės bankui, įmonės buhalteriniai dokumentai liko įmonės ofise, bet jų perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Tuo pat metu kiek jam žinoma, P. B. pateikė teismui ieškinį. Jis pripažino, kad yra skolingas, nesiginčijo dėl P. B. padarytų nuostolių, nes tuo metu jis turėjęs pinigų ir būtų atsiskaitęs, bet antstolis uždėjo areštą jo turtui, įmonės sąskaita buvo areštuota. Žino, kad buvo sudaryta tarp P. B. ir UAB “ (duomenys neskelbtini) ” taikos sutartis, bet įmonėje tuo metu buvo finansinių sunkumų ir, todėl taikos sutartis nebuvo vykdoma. Dėl kokių priežasčių antstolis nevykdė išieškojimo iš areštuoto turto, jis nežino. Įmonės turtas po jos bankroto iškėlimo buvo perduotas likvidatoriui, bet turto vertė jau buvo kitokia, tačiau dalį pinigų jis nukentėjusiesiems grąžino. Buvo sutarta, kad dalį pinigų Baltmiškiams grąžins jis, dalį - N. B., o dalį - UAB “Nersva”. Dėl UAB “Nersva” bankroto kreipėsi 2009 m. vasaros gale, ieškinį ruošė kartu su N. B.. Tuo metu, kai jis buvo direktoriumi visi įmonės dokumentai buvo tvarkingi. Kada buvo perduota aptariama statybos rangos sutartis, jis neprisimena, ją perdavė N. B. advokatui. Visas įmonės sutartis su klientais sudarinėjo jis, dalį sutarčių registruodavo, o dalį - ne. Visos statybos darbų sutartys buvo trafaretinės, o ranka buvo įrašoma tai, ką suderindavo su klientais. Kaip registruodavo tas sutartis, jis neprisimena. Sutartis perduodavo buhalterei kiekvieno mėnesio gale, kad suvestų. P. B. pateikė tik pamatų planą, bet jis jam sakęs, kokių dokumentų dar reikia. Sakė P. B., kad pagrindinis dokumentas yra statybos leidimas ir aiškinamieji raštai. Nepamena, ar P. B. įspėjo apie tai, kad jokių darbų nepradės, kol nebus statybos leidimo. Sklype buvo atlikti paruošiamieji darbai, pradėtos žymėti pamatų ašys, bet jie pilnai atlikti nebuvo. Kai įvyko konfliktas su matininkais, bandė skambinti P. B., bet prisiskambinti nepavyko, o V. B. telefono numerio neturėjo. Ar jam skambino V. B., jis negalįs pasakyti. Kai buvo kartu su P. B. atvykę į sklypą, P. B. sakė, kad gali pajungti elektrą nuo kaimyno sklypo. P. B. nepasirūpino generatoriumi, o jis ir neįsipareigojo, kad pasirūpins juo. V. B. pervestą avansą, kur konkrečiai padėjo, ar pervedė į sąskaitą, ar į kasą, jis tiksliai neprisimena, bet tikrai pamena, kad pinigus įnešė į įmonės sąskaitą. Kas buvo atsakingas už įmonės kasą jis tiksliai neprisimena, gal jis, o gal N. B.. Darbų P. B. sklype nevykdė vien dėl to, kad buvo kliūčių. Jis tikrai norėjo atlikti darbus, kad paėmė pinigus iš P. B. jis nesiginčija. Pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms ir nukentėjusiajam juos turėjo grąžinti UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. N. B. melavo, kad nieko nežinojo apie šį įvykį. Daugiau tokių atvejų, kad pinigai būtų pervesti į jo sąskaitą nebuvo, ar, kada buvo pinigai pervesti į N. B. sąskaitą, jis nežino. Įmonę atstovavo N. B., nors taikos sutarties sąlygas apsitarė, tačiau su advokatu bendravo N. B.. Advokatas jo dokumentų neprašė, viską derino su N. B., nes jis tuo metu buvo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” direktoriumi. P. B. turėjo atvežti į sklypą vandens, pasirūpinti elektra, nes taip jie buvo sutarę, o kokia tai forma bus padaryta, neaptarė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad iš ankstinio sukčiavimo nebuvo, tiesiog gavosi tokios aplinkybės. Aplinkybių, kurias nurodė nukentėjusysis P. B., jis neneigia, neginčija, ir neprieštarauja, kad P. B. yra padaryta 7000 Lt turtinė žala, o darbai nepadaryti, jis su juo norėjęs atsiskaityti. Be to, nurodo, kad, jei būtų norėjęs apgauti P. B., galėjo išparduoti įmonės automobilius, nutraukti įmonės veiklą, tačiau to padaryta nebuvo. Jis pripažįsta, kad nevykdė prievolės ir darbų pagal sutartį neatliko, bet iš anksto to nebuvo numatęs, buvo bandoma daryti darbus, bet dėl tam tikrų aplinkybių nesigavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad jis 2007 m. spalio 31 d. susitikęs su kaltinamuoju S. G., kurį jam pasiūlė architektas, „Avitela“ prekybos centro kavinėje pasirašė statybos darbų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią ir atstovavo S. G., prisistatęs įmonės direktoriumi. Šia sutartimi jie susitarė, kad S. G. atliks gręžtinius pamatus jo sklype Kretingoje. Sutartyje buvo numatyta, kad jis iki statybų darbų pradžios turi pervesti S. G. 10000 Lt avansą. Ar bendrovė buvo PVM mokėtoja, jis nežinojo. Jo žmona V. B. į kaltinamojo S. G. nurodytą asmeninę sąskaitą pervedė 10000 Lt. Nei jis, nei jo žmona neatkreipė dėmesį, kieno tai sąskaita, vedė į tą į kurią nurodė S. G.. Jis su S. G. nuvyko į tą vietą, kur randasi jo sklypas ir, kuriame turėjo būti atlikti darbai-išlieti pamatai, taip pat kartu aptarė darbų atlikimo sąlygas. S. G. pažadėjo darbus pradėti daryti po savaitės. 2007 m. lapkričio mėn. viduryje jis išvyko į darbo komandiruotę, t.y. išplaukė į jūrą. S. G. buvo palikęs savo žmonos V. B. telefono numerį, todėl jam išplaukus į jūrą, S. G. galėjo viską aptarti su jo žmona. 2007 m. balandžio mėn., grįžęs iš komandiruotės, paskambino S. G., ir paklausė jo, kodėl neatlikęs darbų, į ką S. G. jam pasakęs, kad padarys darbus po savaitės. Kadangi ir po savaitės S. G. darbų neatliko, jis susirado kitus darbininkus. 2008 m. gruodžio 9 d. jis, atstovaujamas advokato, pasirašė su S. G. taikos sutartį, pagal kurią S. G. pažadėjo jam atiduoti skolą ir kiekvieną mėnesį pervesti po 2000 Lt, tačiau kaltinamasis taip pinigų ir negrąžino. Mano, kad per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki jo grįžimo iš jūros, S. G. galėjo atlikti statybos darbus ir išlieti pamatus, tačiau to nepadarė ir pinigų negrąžino. Nurodo, kad S. G. neneigia, kad jam yra skolingas. 2007 m. lapkričio 30 d. darbų rangos sutartyje nebuvo numatyta jokių jo pareigų, tik sumokėti darbus atliksiančiam asmeniui 26 000 Lt. Visi reikalingi dokumentai, kurių prašė S. G. buvo paruošti ir perduoti jam tą dieną, kai nuvyko į statybos vietą, ir nors S. G. statybos leidimo neprašė, jis vis tik perdavė jį kartu su kitais dokumentais, susijusiais su statybomis. 2007 m. lapkričio 29 d. buvo posėdis dėl statybos leidimo, bet architektas buvo paruošęs visus dokumentus ankščiau , todėl jis buvo garantuotas, kad leidimą gaus. Pamatų aprašymas buvo perduotas S. G.. Nežinojo, kad S. G. reikia perduoti papildomai kokius nors kitus dokumentus. Be to, susitarė su kaimynu Slavinsku, kad nuo jo pasijungs elektrą, kuri buvo reikalinga statybos darbams, apie tai pasakė S. G. ir viską parodė. Papildomai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą jis nesikreipė, nes pinigus pervedinėjo į asmeninę S. G. sąskaitą, todėl mano, kad būtent S. G. turi jam grąžinti pinigus, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje, jam priklausančių sumų neatsisako. Jei būtų žinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, nebūtų pervedęs pinigų. Apie tai, kad šiai bendrovei iškelta bankroto byla, sužinojo, kai buvo pradėta baudžiamoji byla. 2008 m. gruodžio 9 d. jis nežinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos areštuotos. Prieš pasirašant taikos sutartį su S. G., kreipėsi dėl išieškojimo į antstolį, tačiau išieškoti pinigų nepavyko. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pažymėjo, kad šešis kartus skambino advokatui dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau iki šiol nieko padaryta nebuvo. Nurodė, kad jam žinoma, kad toks atvejis kaip jo šioje įmonėje buvo ne vienas ir nuo S. G. yra nukentėjusiųjų daugiau. Esant šioms aplinkybėms, prašo priteisti iš kaltinamojo 7000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Liudytoja V. B. parodė, kad jos vyras P. B. sudarė sutartį su S. G. dėl pamatų išliejimo žemės sklype. Sutarties sudaryme ji nedalyvavusi, tačiau jos vyras, išvykęs į darbinę komandiruotę, t.y. išplaukęs į jūrą, paliko jai visus dokumentus, susijusius su rangos sutartimi. Jos vyro P. B. nurodymu, ji 2007 m. lapkričio 5 d. į S. G. ant lapelio nurodytą banko sąskaitą pervedė 10000 Lt avansą pagal darbų atlikimo sutartį. S. G. pažadėjo sutartus darbus atlikti 2007 m. lapkričio mėn., tačiau nei lapkričio mėnesį, nei gruodžio mėnesį S. G. darbų net nepradėjo ir jų neatliko. 2008 m. balandžio mėn., ji taip pat skambino S. G., norėjo pasidomėti, ar pradėjo darbus, tačiau į jos skambučius kaltinamasis neatsakydavo. 2008 m. balandžio mėn. pradžioje, grįžęs jos vyras iš komandiruotės, susisiekė su S. G., kuris jam pažadėjo atlikti sutartus darbus, tačiau taip ir neatliko. Jos sutuoktinis taip pat periodiškai skambindavo S. G., ragino, kad jis atliktų darbus, tačiau pastarasis jokių veiksmų nesiėmė, o tik žadėdavo pradėti darbus. 2008 m. birželio mėn., jos sutuoktinis dar kartą paskambino S. G. ir pasakė jam, kad nutraukia su juo sudarytą statybos darbų atlikimo sutartį. Tuomet S. G. pažadėjo jos vyrui, kad grąžins 10000 Lt avansą. Ji dažnai skambino S. G. dėl pinigų grąžinimo, ir nors S. G. ir pripažino, kad yra skolingas, ir sakė, kad skolą grąžins, tačiau pinigų taip ir nepervedė, ir net meluodavo, kad pinigai jau pervesti, bet patikrinus sąskaitą, pinigų nebūdavo. S. G. sakydavo, kad jam darbų atlikimui reikalingas vanduo, bet ji žino, kad jos vyras buvo palikęs pilną baką vandens ir tai neturėjo būti kliūtimi atlikti sutartus darbus. Kai suprato, kad pinigų nebeatgaus, kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatą ir prasidėjo teisminis procesas. Teismo buvo priteista 10000 Lt suma, tačiau atgauta tik 3000 Lt, kuriuos S. G. pervedė į jos sąskaitą. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, ji nežinojusi.

Liudytoja A. G. nurodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad ji nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. sausio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Visus bendrovės finansinius reikalus tvarkė jos direktorius S. G.. Ji registruodavo visas sutartis, kokias jai duodavo. Ji nepamenanti, ar ta konkrečiai aptariama sutartis buvo pateikta registravimui. Tuo metu, kai ji buvo atleista iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo S. G.. Grynųjų pinigų niekada nematė, jai paduodavo tik bankinius išrašus, pagal kuriuos turėdavo užfiksuoti, kad grynieji pinigai patenka į įmonės sąskaitą, t.y. į kasą, ir išrašydavo pajamų orderius, kuriuos po to įtraukdavo į kasos knygą. Jos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės bankinė sąskaita nebuvo areštuota, per sąskaitą vyko bankiniai pavedimai. Gryni pinigai buvo įnešami labai retai. Jai išeinant iš darbo revizija ir inventorizacija bendrovėje nebuvo daroma, nes nebuvo su kuo tuos patikrinimus daryti. Visos įmonės sąskaitos buvo S. G. žinioje.

Liudytojas R. B. parodė, kad tiksliai nepamena, kuriais metais, bet rudenį, pas jį atėjo P. B. ir paprašė, kad jo priklausančiame žemės sklype, esančiame Kretingoje, atliktų pamatų ašių pažymėjimą. Su P. B. buvo nuvažiavę į jo (P. B.) sklypą, kuriame pateikus jam statybos leidimą ir kitus reikalingus dokumentus, buvo pažymėta kuolais pamatų buvimo vieta. Pamatų ribas atžymėjo pagal projekte esančius brėžinius, kuriuose yra nurodytos ir pamatų bei sklypo ribos. Pamatavo reikiamą atstumą nuo kraštinių, sklypo kampuose kampai buvo atžymėti. Po to patikrino, ar visos kraštinės atitinka projektą. Susitarė, kad, kai pamatai bus išlieti, jis išmatuos pamatų aukštį. P. B. pateikti dokumentai-namo patvirtintas ir suderintas projektas, žemės sklypo projektas, buvo tvarkingi. Nurodo, kad visi parengiamieji darbai buvo atlikti, todėl mano, kad buvo galima išlieti pamatus sklype. Kai sklype darė matavimus, jis buvo tuščias, vandens jame nebuvo. Ar sklype buvo šulinys, jis nematęs ir nesidomėjęs. Elektros linijų stulpus matė, o ar sklype buvo įvesta elektra, jis nežino. Papildomai paaiškino, kad jei daromi juostiniai pamatai yra pavojinga, kad į juos gali prisnigti ir prilyti, tačiau jei daromi gręžtiniai-tai krituliai nėra pavojingi. Projekte nurodoma, kokiu atstumu reikia daryti gręžtinius pamatus, juos reikia greitai išgręžti, tada betonuojama ir dedama armatūra, tuomet jie yra apjuosiami, o su juostiniais pamatais yra daugiau problemų. Tarp pamatų polių reikia daryti klojimus, dėti armatūrą ir tuomet lieti betoną. Jį galima lieti, kai oro temperatūra yra nuo nulio iki penkių laipsnių šilumos, nes priešingu atveju betonas gali užšalti. Pamatų pažymėjimas pamatų rūšiai įtakos neturi. Kadangi P. B. sklypas buvo lygus, tai jo ruošti pamatų klojimui nereikėjo. Sklypo paruošimas reiškia, kad sklype turi būti riboženkliai, pažymėti pamatai, juodžemio nustūmimas neprivalomas. Jis nesigilino, kokie konkrečiai pamatai bus daromi P. B. sklype, jo užduotis buvo tik teisingai išmatuoti pamatus.

Liudytojas D. S. parodė, kad būtent jis pasiūlė P. B. rangovą namo statybai, paruošė bei išėmė leidimą namo statybai, nes toks buvo tarpusavio susitarimas. P. B. namo projekte buvo numatyti gręžtiniai pamatai. Kada perdavė techninį projektą užsakovui, jis neprisimena. Jam UAB „Nersva“ statė sodo namelio pamatus, tačiau buvo atlikta tik dalis darbų, kiti darbai nebuvo pabaigti. Bandė susisiekti su įmonės savininku, bet nepavyko. Įmonės vadovu tuo metu buvo ne S. G.. O N. B.. Apie tai, kad pinigai buvo pervesti į S. G. asmeninę sąskaitą, jis nežino. Kiek jam žinoma, avansai būdavo paduodami buhalterei grynaisiais pinigais. Jis sudarytų sutarčių su klientais nepasirašinėjo, tai darydavo S. G..

Liudytojas N. B. parodė, kad jis nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini) įkūrimo iki 2008 m. dirbo projektų vadovu, po to buvo paskirtas direktoriumi. Susikeitė pareigomis su S. G. savo iniciatyva, nes buvo keletą klientų nusiskundimų dėl S. G. veiklos. Funkcijos visos liko tos pačios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo Priekulėje. Jos veikla nebuvo labai pelninga. Tuo metu, kai jis buvo projektų vadovu, kaltinamasis S. G. buvo direktoriumi. Jis ir S. G. tuomet buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais. Visas sutartis sudarinėjo S. G.. Su nukentėjusiuoju buvo susitikęs, kalbėjo su juo apie sudarytą darbų rangos sutartį. Jis pats buvo atsakingas daugiau už techninius dalykus, žinodavo, kokiuose objektuose reikia atlikti darbus, o S. G. daugiausia dirbo su klientais. Jis žinojo, kad yra kažkoks objektas Kretingos raj., bet jokių brėžinių jis nematęs, ir apie tai, kad S. G. paėmė pinigus nieko nežinojo. Teigia, kad visi klientai pervesdavo pinigus per banką į įmonės sąskaitą. Ar tąkart, kai buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, įmonės sąskaita buvo areštuota, jis negalįs pasakyti. Iki bankroto paskelbimo, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė apie pusę metų. Paprastai klientams pasakydavo, kad jei pamatai montuojami, rangovas turėjo pasirūpinti vandeniu, elektra, turėdavo būti ir statybos leidimas, tačiau jei statybos leidimo nebūdavo, sutartis būdavo sudaroma, tačiau darbai pradedami tik tuomet, kai buvo gaunamas leidimas. Jei sklype nebūtų buvę vandens, jie būtų pasirūpinę, nes vanduo reikalingas betonavimo darbams, vanduo taip pat reikalingas maišyklei išplauti ir pan. Jis mano, kad į 26000 Lt, kurie buvo numatyti aptariamoje sutartyje įėjo ir betono ir betonavimo darbų kaina bei pelnas. Jo pareigoms specialaus išsilavinimo nereikėjo. Kiek jam žinoma nukentėjusiojo sklype nebuvo nei vandens, nei elektros, o sklypas buvo apleistas. Ar buvo civilinė byla, kurioje ieškovas buvo P. B., jis nežino. Įmonės pinigus valdė S. G., todėl jis apie bendrovės piniginius srautus nieko nežinojęs. Jis nesidomėjo, kaip dirba S. G., tik po sutarties sudarymo pažiūrėdavo paskaičiuotas kainas. Įmonėje kalbėjo, kad turi būti atlikti kažkokie darbai P. B.. Apie sudarytą taikos sutartį su P. B., jis sužinojęs tik tuomet, kai jam apie tai pasakė S. G.. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nersva“ kreipėsi patys, nes buvo įmonės akcininkais. Bankroto procesas prasidėjo dėl vieno kliento reikalavimo, kurio dydis 53 000 Lt, bet dėl tos skolos jie kalti abu su S. G.. Turto administratoriui jis perdavė apie 10000 Lt ir automobilius. Jis yra įrašytas į kreditorių sąrašą 800 Lt sumai, tačiau jam pinigai negrąžinti nes įmonės turtas yra areštuotas. Kai jis tapo įmonės direktoriumi, jam S. G. jokių dokumentų neperdavė, jis tik informavo registrų centrą apie pasikeitusį vadovą. Jokie įmonės pinigai jam taip pat perduoti nebuvo, bet jis ir neprašęs. Ar su P. B. buvo sudaryta sutartis, jam tiksliai nėra žinoma.

Liudytojas A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla 2009 m. spalio 8 d.. Bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius yra UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, o jis yra bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. B. perdavė įmonės buhalterinius dokumentus, transporto priemones. Dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Dokumentai buvo netvarkingi, nesunumeruoti, nes paskutinį pusmetį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos nebevedė. Karts nuo karto buvo įmonei pervedami pinigai. S. G. kartais į įmonės sąskaitą įnešdavo grynaisiais pinigais, o vėliau juos pasiimdavo. Statybos rangos sutartis ir jų kopijas jam perdavė advokatas. Jis tyrėjui perdavė visus reikalaujamus dokumentus, įskaitant ir sutarčių žurnalus. Šiose žurnaluose nebuvo įregistruota darbų rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. B.. Sutartis su P. B. įregistruota nebuvo. Jis pateikė taip pat ir mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad S. G. perveda 9000 Lt, šių pinigų gavėjas nenurodytas.

2009 m. gegužės 19 d. V. B. pareiškimu nustatyta, kad ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai S. G. padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškime nurodė, kad su UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, atstovaujama S. G., jos vyras P. B. 2007 m. spalio 31 d. pasirašė statybos darbų sutartį. Sutarties įvykdymo užtikrinimui ji per savo asmeninę sąskaitą pervedė į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. G. asmeninę sąskaitą 10000 Lt. Tačiau jokie darbai atlikti nebuvo, sutartinių įsipareigojimų nebuvo laikomasi, todėl mano, kad S. G. apgaulės būdu išviliojo iš jos 10000 Lt, kurių ji nebeturinti galimybių susigrąžinti (1 t., b. l. 6).

2009 m. liepos 30 d. pareiškimu-protokolu nustatyta, kad P. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą S. G. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad 2007 m. spalio 31 d. su S. G., prisistačiusiu UAB “Nersva” direktoriumi, buvo sudaryta statybos darbų atlikimo sutartis, kuria UAB “Nersva” nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo objekte už 26000 Lt atlikti statybos darbus. Tam, kad būtų pradėti statybos darbai, iki darbų atlikimo pradžios jis (P. B.) įsipareigojo rangovui pervesti 10000 Lt avansą, kurį jo žmona V. B. pervedė į S. G. nurodytą sąskaitą, tačiau darbai net nebuvo pradėti, rangovas nenupirko jokių medžiagų darbų atlikimui, avanso S. G. negrąžino (1 t., b. l. 5).

2007 m. lapkričio 5 d. sąskaitos išrašu nustatyta, kad V. B. pervedė į S. G. sąskaitą 10000 Lt (1 t., b. l. 7).

Statybos darbų sutartimi nustatyta, kad P. B. ir UAB “Nersva” sudarė sutartį, pagal kurią UAB “Nersva” įsipareigojo atlikti vieno buto gyvenamojo namo, esančio Šventosios g., Kretingoje, gręžtinių - monolitinių pamatų darbus su medžiagomis, sutarties objekto kaina - 26000 Lt. Sutartyje taip pat numatyta, kad sutarties įvykdymui užtikrinti P. B. privalo sumokėti UAB “Nersva” 10000 Lt avansą. UAB “Nersva” privalo darbus pradėti 2007 m. lapkričio 6 d., o pabaigti - 2007 m. lapkričio 30 d. P. B. įsipareigoja leistis naudoti elektra, vandeniu, laiku suteikti galimybes darbui pradėti (paruošti sklypą), laiku atsiskaityti. UAB “Nersva” kokybiškai ir laiku atlikti sutarties darbus, konsultuoti užsakovą ( 1 t., b. l. 8-9).

Ieškiniu nustatyta, kad P. B. 2008 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ieškinį dėl rangos sutarties nevykdymo ir nuostolių priteisimo iš UAB “Nersva” (1 t., b. l. 110-111).

2008 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės nutartimi, civilinė byla pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui UAB „Nersva“ nutraukta, nes buvo patvirtinta ieškovo P. B. ir atsakovės UAB “Nersva”, įmonės kodas 300714425, esančios Klaipėdos g. 3, Priekulėje, Klaipėdos rajone, atstovaujant advokatui Henrikui Mackevičiui, sudaryta taikos sutartis sekančiomis sąlygomis: ieškovas P. B. atsisako ieškinio reikalavimo dėl 5656,00 Lt (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt šešių Lt) delspinigių priteisimo; atsakovė UAB „Nersva“ sutinka su sumažintu ieškinio reikalavimu, pripažįsta ieškinį dalyje dėl 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių Lt) skolos ir 1000,00 Lt (vieno tūkstančio Lt) delspinigių, 1000,00 Lt (vieno tūkstančio Lt) bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų ieškovo už advokato pagalbą, kompensuoja dalį žyminio mokesčio, o būtent 131,75 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną Lt 75 ct); atsakovė UAB „Nersva“ įsipareigoja grąžinti atsakovui P. B. 12131,75 Lt (dvylika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt vieną Lt 75 ct) per penkis mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pervedant kas mėnesį į ieškovo nurodytą sąskaitą, esančią AB bankas Hansabankas, sąsk Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą V. B. vardu, ne mažesnę kaip 2200,00 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų Lt) sumą; teismo išlaidas valstybei padengia atsakovė UAB „Nersva“. ( 1 t., b. l. 10, 11).

2009 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu, dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistei I. A., apžiūrėti UAB “Nersva” buhalteriniai dokumentai. Protokolu užfiksuoti šių dokumentų apžiūros rezultatai ir nustatyta, kad pagal tirti pateiktus UAB “Nersva”, laikotarpio nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. kasos knygas, kasos pajamų orderius, S. G. vardu pinigų įnešimo į įmonės kasą iš jam priklausančio asmeninės asmeninės sąskaitos patvirtinančių dokumentų, nėra. Ištyrus laikotarpio nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB SEB Vilniaus bankas pateiktus dokumentus, dokumentų patvirtinančių grynųjų pinigų įnešimo ar pervedimo operacijų iš S. G. asmeninės sąskaitos tarp pateiktų dokumentų nėra. (1 t., b. l. 18-36).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB “Pajūrio administratorių agentūra” administratorius A. B. savo iniciatyva pateikė 2007 m. balandžio 1 d. - 2007 m. gruodžio 31 d. UAB “Nersva” kasos dokumentus, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB “SEB” bankas, kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 37).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB “Pajūrio administratorių agentūra” administratorius A. B. savo iniciatyva pateikė 2007 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0022 ir 2007 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 230012370 ( 1 t., b. l. 39).

Kasos išlaidų orderiu Nr. 0022 ir grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 230012370 nustatyta, kad S. G. įnešė 9000 Lt į UAB “Nersva” sąskaitą (1 t., b. l. 40).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš UAB “Pajūrio administravimo agentūra” administratoriaus A. B. pareikalauta pateikti bankrutuojančios UAB “Nersva” dokumentus ( 1 t., b. l. 42).

Administratoriaus įgalioto asmens A. B. raštu nustatyta, kad jis pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai UAB “Nersvos” dokumentų kopijas, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus; P. B. nėra pateikęs finansinio reikalavimo UAB “Nersva” bankroto byloje (1 t., b. l. 43).

2009 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos nutartimi nuspręsta iškelti UAB “Nersva” bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB “Pajūrio administratorių agentūra” ( 1 t., b. l. 44).

2010 m. vasario 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB “Nersva” kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, patvirtintame kreditorių sąraše P. B. nėra ( 1 t., b. l. 45).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad P. B. savo iniciatyva Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui pateikė Kretingos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą dėl statybos leidimo išdavimo, P. B. jūreivio knygelės Nr. 4704922 kopiją. (1 t., b. l. 54).

AB SEB banko raštu nustatyta, kad bankas pateikė informaciją apie tai, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70).

P. B. jūreivio knygelės Nr. 4704922 kopija nustatyta, kad P. B. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. dirbo užsienio kompanijoje MS „Egon W.“ (1 t., b. l. 56).

2007 m. rugsėjo 27 d. Kretingos rajono savivaldybės statybos urbanistikos skyriaus vyr. architekto patvirtintu projektavimo sąlygų sąvadu Nr. 501, nustatyta, kad buvo sudarytas projektavimo sąlygų sąvadas objektui - vieno buto gyvenamojo namo Šventosios g., Kretingos m., užsakovas P. B. (2 t., b. l. 105).

2007 m. lapkričio 28 d. Kretingos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu dėl statybos leidimo išdavimo nustatyta, kad komisija rekomendavo išduoti statybos leidimą statinio statytojui P. B. ( 1 t., b. l. 55, 2 t., b.l. 99 -104).

2007 m. lapkričio 29 d. statybos leidimu Nr. 422 nustatyta, kad statytojui P. B. išduotas statybos leidimas namo statybai, Šventosios g., Kretingos m. Projektą parengė D. S. įmonė „Siekis“, projekto vadovas D. S.. ( 2 t., b. l. 97, 98).

UAB “Nersva” steigimo sutartimi nustatyta, kad S. G. ir N. B. steigia UAB “Nersva”, bendrovės buveinės adresas-Liaunų kaimas, Klaipėdos raj. ( 1 t., b. l. 78-79).

UAB “Nersva” steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolu nustatyta, kad bendrovės steigėjai yra S. G. ir N. B., direktoriumi nuspręsta paskirti S. G.. (1 t., b. l. 76-77).

2007 m. balandžio 17 d. prašymu registruoti juridinių asmenų registre nustatyta, kad S. G. pateikė prašymą Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, įregistruoti UAB “Nersva”, buveinė - Klaipėdos raj., Liaunų km.; vienasmenis valdymo organas-S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Taikos pr. 123-38, Klaipėdoje. (1 t., b. l. 75).

2008 m. liepos 22 d. UAB “Nersva” visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu nustatyta, kad susirinkimo metu nuspręsta S. G. nuo 2008 m. liepos 31 d. atleisti iš direktoriaus pareigų, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskiriant į projekto vadovo pareigas, o N. B. atleisti iš projekto vadovo pareigų nuo 2008 m. liepos 31 d., ir nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskirti eiti direktoriaus pareigas. (1 t., b. l. 82).

2008 m. liepos 30 d. UAB „Nersva“ prašymu, pateiktu Registrų centrui, nustatyta, kad N. B. pateikė prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre direktoriumi N. B.. ( 1 t., b. l. 80-85).

2009 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu nustatyta, kad S. G. pervedė V. B. 1000 Lt. ( 1 t., b. l. 170).

2009 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu nustatyta, kad S. G. pervedė V. B. 2000 Lt. ( 1 t., b. l. 171).

Kaltinamasis S. G., neigdamas savo kaltę, teigia tikslo sukčiauti neturėjęs. Nurodė, kad sudarydamas statybos rangos sutartį buvo sąžiningas, jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei apgaulės, nei piktnaudžiavimo, o su nukentėjusiuoju siejo tik civiliniai santykiai. Nurodė, kad P. B. sklype pagal 2007 m. spalio 31 d. statybos darbų sutartį darbai nebuvo atlikti, nes P. B. neįvykdė visų sutarties sąlygų-sklype nebuvo galima pasinaudoti elektra, vandeniu, sklypas nebuvo paruoštas statybai, visas sklypas buvo pilnas vandens. Taip pat nurodė, kad P. B. jam nepateikė statybos leidimo, nebuvo pateiktas pamatų ašių nužymėjimo aktas, nurodantis, kokioje sklypo vietoje turėtų būti pamatai. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinktas gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdas, siekiant išvengti atsakomybės. Jo parodymai paneigti nukentėjusiojo P. B., liudytojų A. G., N. B., V. B. parodymais, bei kita surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai apgaule. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, tai yra sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Turtinės prievolės išvengimas – tai savo pareigos, kilusios iš sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymas. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

Neįvykdžiusiam prievolės skolininkui pirmiausia yra taikoma civilinė atsakomybė, o baudžiamasis procesas inicijuojamas, kai nėra realių galimybių priversti jį vykdyti teismo sprendimą, bei konstatavus, kad sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, kaltininkas turėjo tyčią nevykdyti iš tos sutarties kylančios prievolės.

Civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, susijusioms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, tai yr, kai asmuo (kaltininkas) ne tik neketina vykdyti savo prievolės, bet ir sąmoningais veiksmais sumenkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis, užkerta kelią vykdyti sutartį, ir tada yra pagrindas konstatuoti, kad jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atsirado baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis P. B. su S. G., prisistačiusiu UAB „Nersva“ direktoriumi, 2007 m. spalio 31 d. susitiko prekybos centre „Avitela“ ir sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Nersva“ atstovaujama direktoriaus S. G. įsipareigojo savo medžiagomis nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. už 26000 Lt laiku ir kokybiškai atlikti darbus objekte, konsultuoti užsakovą, o užsakovas P. B. įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 6 d. sumokėti 10 000 Lt avansą, likusią sumą – dalimis iki darbų atlikimo bei leistis naudotis elektra, vandeniu, paruošti sklypą ir priimti atliktus darbus. Šia sutartimi nustatyta, kad statybos darbai P. B. žemės sklype bus pradėti 2007 m. lapkričio 6 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad kliūčių, kurias nurodo kaltinamasis S. G. –statybos leidimo neturėjimas, sklypo neparuošimas ir kt., pradėti darbus žemės sklype, nebuvo. Be to, manytina, kad kaltinamasis, būdamas statybos darbų specialistas, ir objektyviai įvertinęs darbų pradėjimo galimybes, su nukentėjusiuoju susitaręs dėl konkretaus darbų pradžios sklype termino, neabejojo, kad trukdžių pradėti darbus nėra ir juos gali pradėti nedelsiant. Nukentėjusiojo P. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. G. jam nurodęs pervesti 10000 Lt dydžio avansą, o šios sąskaitos numerį S. G. užrašęs ant lapelio. V. B. manė, kad tai įmonės sąskaitos numeris bei pinigai bus pervesti UAB „Nersva“. Be to, nustatyta, kad V. B. kartu su S. G. buvo nuvykęs į objektą, kuriame reikės atlikti darbus, aptarė darbų atlikimo sąlygas, po ko S. G. pažadėjo darbus pradėti po savaitės. Liudytoja V. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus V. B. paaiškinimams parodymus, ir nurodė, kad ji iš savo sąskaitos pervedė į S. G. nurodytą sąskaitą 10 000 Lt avansą. Ne kartą tiek P. B., tiek ji pati bandžiusi skambinti kaltinamajam, tačiau į tai S. G. tik paaiškindavo, kad darbų pradėti negalįs, vis žadėdavo juos atlikti. Savo negalėjimą pradėti statybos darbų S. G. motyvavotik tuo, kad dirba kitame objekte, ir nei V. B., nei P. B., telefoninių pokalbių metu neužsiminė apie objekto neparuošimą, dėl to pastariesiems nereiškė pretenzijų nei žodžiu, nei raštu, ir neieškojo galimybių pranešti apie nesklandumus, trukdančius pradėti darbus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė dokumentus, susijusius su statybų leidimu objektui-vieno buto gyvenamajam namui Šventosios g., Kretingoje. Iš jų matyti, kad statybos leidimas išduotas 2007 m. lapkričio 28 d., o statybos projektą parengė liudytojas projektų vadovas D. S.. Liudytojas R. B. nurodė, kad, nuvykęs apžiūrėti P. B. žemės sklypo, ir atlikti pamatų pažymėjimo darbų, sklype nematė vandens, ir patvirtino, kad sklypas buvo visiškai parengtas atlikti pamatų liejimo darbus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis savo civilinę teisę gynė civilinio proceso tvarka, kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį atsakovei UAB „Nersva“ dėl rangos sutarties nevykdymo ir nuostolių priteisimo, o 2008 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi ši civilinė byla buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį-teismas patvirtino ieškovo P. B. ir atsakovės UAB „Nersva“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Nersva“ įsipareigojo grąžinti P. B. 12131,75 Lt per penkis mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pervedant į P. B. sąskaitą ne mažesnę kaip 2200 Lt sumą. Byloje yra duomenų apie tai, kad 2010 m. vasario 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 3208,69 Lt įmonės „Nersva“ bankroto byloje. Kreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos taikos sutarties sudarymo aplinkybės taip pat rodo, jog S. G. apgaule siekė išvengti savo prievolės, taikos sutartimi perkeliant savo prievolę - grąžinti skolą nukentėjusiajam-UAB „Nersva“, kuriai akivaizdžiai grėsė bankrotas. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. G. iki nukentėjusiojo kreipimosi į teismą dėl rangos sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, vengė kontakto su juo - neatsiliepdavo telefonu, o atsiliepęs žadėdavo atlikti darbus kitą savaitę, pinigų negrąžino. Be to, kaltinamasis S. G. dalį pinigų, t.y. 3000 Lt, per du kartus - 2009 m. spalio 21 d. ir 2009 m. lapkričio 4 d. pervedė į nukentėjusiojo sutuoktinės V. B. sąskaitą, tačiau tik po to, kai nukentėjusysis nebeturėjęs realių galimybių priversti kaltinamąjį vykdyti teismo sprendimą, kreipėsi 2009 m. liepos 30 d. į teisėsaugos institucijas ir jo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. G. galimai padarytos sukčiavimo nusikalstamos veikos.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų V. B., N. B., R. B., D. S., A. G. parodymais, byloje esančia medžiaga – 2007 m. spalio 31 d. statybos darbų sutartimi, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti UAB „Nersva“ tyrimui pateiktų buhalterinių dokumentų apžiūros rezultatai, bei kita byloje esančia rašytine medžiaga. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių, yra nenuoseklūs – savo parodymus kaltinamasis keitė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Nusikalstamų baudžiamajame įstatyme apibrėžtų veiksmų sudėtis S. G. veiksmuose akivaizdi ir neginčytina - S. G. sudarė sutartį, iš anksto žinodamas, jog sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, t.y. jis tyčia, prisistatydamas UAB „Nersva“ direktoriumi, sudarydamas UAB „Nersva“ vardu rangos sutartį ir tuo sukeldamas nukentėjusiojo P. B. pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas juo, nurodė avansą -10000 Lt, pervesti ne į juridinio asmens sąskaitą, o į savo asmeninę, kurių į UAB „Nersva“ sąskaitą neįnešė, statybos darbų rangos sutarties įmonėje neatvaizdavo (sutarties buhalterei nepateikė, kad ši įtrauktų į sutarčių registrą bei nelaikė jos tarp įmonės dokumentų, teisiamojo posėdžio metu bankroto administratorių atstovaujantis A. B. taip pat nurodė, kad darbų statybos sutartis sudaryta tarp P. B. ir UAB „Nersva“ jam perduota nebuvo, o pats kaltinamasis S. G. neprisiminė, ar minėtą sutartį užregistravo įmonės dokumentuose), sutartų darbų neatliko, pinigų negrąžino ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą.

Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog kaltinamasis S. G. neabejotinai suprato, kad tokiomis sąlygomis sudarymas sutartį ir pagal ją įgydamas turtą, jis nukentėjusiajam priklausantį turtą įgyja apgaule, be to, konstatuotina, jog kaltinamasis neabejotinai suprato ir tai, jog įgyjant turtą apgaule, nebus vykdomi ir sutartiniai įsipareigojimai. Konstatuotina, jog kaltinamojo tyčia buvus akivaizdi, maža to, kryptinga ir tikslingai nukreipta turint konkrečiai apibrėžtą tikslą - apgaule, tai yra sukčiaujant, įgyti svetimą turtą. Kadangi turtas buvęs perduotas, konstatuotina, jog apgaulė, kaip matyti, buvęs esminis faktorius perduodant turtą.

Kaltinamojo S. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis P. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jam padarytą 7000 Lt turtinę žalą. Tarp kaltinamojo S. G. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšis. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas byloje surinkta medžiaga, be to kaltinamasis S. G. visiškai sutinka su P. B. civiliniu ieškiniu pareikšto reikalavimo dydžiu, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. G. padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, yra nesunkus, vienok, tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti pažeisti vieną esminių įstatymu saugomų asmens konstitucinių teisių – teisę į nuosavybę. Kaltu padarius įstatymui priešingą veiką kaltinamasis neprisipažino, savo veiksmų kritiškai nevertino ir dėl jų nesigailėjo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau nėra ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino tik mažąja dalimi, ir tik jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nors realias galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą turėjo. Vertinant šių aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę,

S. G. anksčiau nėra teistas, yra vedęs. Imant domėn, jog skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, manytina, kad teisingumas šiuo atveju gali būti pasiektas ir atidėjus bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą pagrįstai suponuoja ir nukentėjusiųjų interesai, kad padaruta žala būtų kuo greičiau atlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305 straipsniais, 307 straipsniu ir 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

P. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš Svajūno G. P. B. naudai –7000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikino nuosavybės teisių apribojimą –S. G. nuosavybės teise priklausančiam butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus ar priverstinai išieškojus padarytą turtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.