- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- A2.13.-1052-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00170-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi V. P. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-03-28, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.‑227-636/2013 pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimą pakeitė ir vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsniu papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki vienerių metų.
Šalies argumentai
2013 m. lapkričio 13 d. teisme gautas V. P. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo, suvokė padaryto pažeidimo pavojingumą ir padarė reikiamas išvadas, yra išklausęs paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, išklausęs papildomą vairuotojų mokymą, specialios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė jokių teisės pažeidimų, vairuotojo pažymėjimas būtinas, kadangi yra I grupės invalidas, jam nustatytas 15 procentų darbingumas, serga sunkia nepagydoma liga – neturi abiejų inkstų, jam tris kartus per savaitę yra atliekamos hemodializės ir būtina turėti galimybę automobiliu bet kuriuo momentu nuvykti į ligoninę dėl inkstų persodinimo operacijos, o negalint pačiam vairuoti patiria papildomas išlaidas, nors jo finansinė padėtis yra sunki – gauna tik 678,88 Lt invalidumo pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 329 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, tai yra: asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, kai padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą bei yra praėję ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko.
Iš prašymo ir jo priedų matyti, kad V. P. specialioji teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams atimta nuo 2013 m. kovo 7 d., todėl nutarties priėmimo dieną faktiškai yra suėję daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko. Paskirta bauda yra sumokėta. Per praėjusį laikotarpį nuo administracinės nuobaudos paskyrimo V. P. nepadarė naujų teisės pažeidimų. Uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ yra išdavusi V. P. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kad jis yra išklausęs privalomojo mokymo kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro išduota pažyma patvirtina, kad V. P. mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato išduotoje pažymoje pažymėta, kad V. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinės teisės pažeidimų. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad V. P. transplantantas pašalintas 2010 m., jam paskirtos hemodializės procedūros, į kurias būtina atvykti 3 kartus per savaitę. Darbingumo lygio pažymoje pažymėta, kad V. P. yra nustatytas 15 procentų darbingumo lygis.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad iš LR ATPK 329 normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Taip pat kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą pagal LR ATPK 30¹ straipsnį, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., t. y., už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas vidutinis 1,85 promilės girtumo laipsnis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam V. P. nustatytas girtumo laipsnis rodo, kad jis, būdamas neblaivus vairuodama automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
LR ATPK 20 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tas aplinkybes, kurioms esant, teismas jo atžvilgiu galėtų taikyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Faktas, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu V. P. naujų pažeidimų nepadarė, negali būti laikomas išimtiniu, nes už juos V. P. būtų baudžiamas atskirai. Mokymo kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas bei motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo baigimas turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Sumokėti jam paskirtą baudą pažeidėjas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patyrė ir tebepatiria finansinių, buitinių ir kitų nepatogumų, nėra ypatingai svarbios ir išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau vairuodamas automobilį būdamas neblaivus žinojo, kad serga nepagydoma liga ir tris kartus per savaitę būtina vykti į gydymo įstaiga, kur jam atliekamos hemodializės procedūros, taip pat jau pažeidimo padarymo metu jo šeimoje augo keturi nepilnamečiai vaikai, todėl jis atsižvelgdamas į savo sveikatos stovį, šeimyninę padėtį, privalėjo elgtis atsakingai. V. P. nurodytos aplinkybės, kad galisi, kritiškai įvertino savo veiksmus, nelaikytinos išimtinėmis, be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, buvo įvertintas skiriant minimalaus dydžio pagrindinę nuobaudą, o apeliacinės instancijos teismas skirdamas mažesnę papildomą nuobaudą atsižvelgė į V. P. neįgalumą, nustatytą nedarbingumo lygį bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes neatsiranda pagrindas taikyti LR ATPK 329 straipsnio nuostatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Pabrėžtina, kad LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nurodyta sankcija – bauda nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų metų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi pakeisdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimą, papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki vienerių metų, t. y. trumpesniam terminui, negu sankcijoje numatyta minimalus terminas, todėl sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.
Todėl objektyviai vertinant V. P. pateiktus dokumentus, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančią medžiagą esančią administracinėje byloje (administracine tvarka baustas du kartus, šios nuobaudos nebegalioja, jam nustatytas 15 procentų nedarbingumas, serga sunkia liga, šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai), laikytina, kad tiek formaliaisiais, tiek pagrindiniu materialiuoju kriterijais nėra įrodyta, kad trumpesnis specialiosios teisės atėmimas V. P. pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies ir tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje valstybėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 straipsnyje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad V. P. pasitaisė ir ateityje nebedarys administracinių teisės pažeidimų, o administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) nėra pasiekti ir bus pasiekti tik nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl V. P. prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 330 straipsniu, teismas
nutaria:
Prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.