Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui M. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina A. L. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko A. S. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. L.; 3) priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko A. S. naudai 3 640,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-11-16 iki kreipimosi į teismą dienos; 4) nustatyti atsakovo M. S. ir nepilnamečio vaiko A. S. bendravimo tvarką iki vaikui sueis 18 metų:

1. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18:00 val.;

2. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pasirinktinai dvi darbo dienas per savaitę nuo 17:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val., konkrečią dieną iš anksto suderinant telefonu arba SMS žinute;

3. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais: per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas (abi dienas), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki Naujųjų metų ir/arba Šv. Velykų antros dienos 16:00 val.;

4. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais kalendoriniais metais: per Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 16:00 val.;

5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) ir tėvo gimtadienį;

6. Tėvas turi teisę, įspėjęs vaiko motiną žodžiu, telefonu ar SMS žinute ne mažiau kaip prieš mėnesį laiko, praleisti ne mažiau kaip pusę tėvo kasmetinių atostogų su sūnumi (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), tame tarpe, minėtam laikui, išsivežti jį į užsienį;

7. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per vaiko gimtadienį bendru tėvų ir vaiko sutarimu, o nepavykus susitarti, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį neporiniais kalendoriniais metais.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą į bylą (el. b. t. 1, b. l. 63-65). Nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi A. L. gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad 2 kambarių, su visais patogumais bute, kuris priklauso ieškovės motinai, gyvena ieškovė, jos nepilnametis sūnus A. S. ir ieškovės motina. Butas kuklus, bet tvarkingas. Vaikas dalijasi kambariu su motina. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečio amžių, Tarnyba nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio A. S. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos nustatymo Tarnyba nurodė, kad neturi duomenų, kad vaiko tėvai veiktų priešingai vaiko interesams. Vertinant ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, Tarnybos nuomone, tokia bendravimo tvarka yra konkreti, aiški bei užtikrinanti nepilnamečio vaiko maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tarnybos nuomone, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas 215,00 Eur/mėn. galimai užtikrintų nepilnametės interesus ir galėtų patenkinti vaiko poreikius.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Atsakovas elektroniniu paštu ir per programėlę VIBER 2019-05-20 buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, ieškinys su priedais buvo atsakovui įteikti (el. b. t. 1, b. l. 57-62). Faktinę aplinkybę, kad atsakovas informuotas apie prasidėjusį procesą, patvirtina ir atsakovo teismui 2019-05-30 pateiktas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (el. c. b. priedo b. l. 2). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Nors atsakovui siųstas teismo šaukimas kelis kartus teismui grįžo neįteikti (el. b. priedo b. l. 7-8), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, prašydamas teismo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo nurodęs tą patį adresą, kuriuo teismas ir siuntė atsakovui korespondenciją (adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir teismo šaukimą į 2019-08-29 vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso korespondencijos siuntos pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmenys nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo posėdžio metu konstatavo, kad atsakovui teismo siųstas teismo šaukimas yra laikomas tinkamai įteiktu. Be to, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas realiai žinojo apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą. Ieškovės atstovė pateikė teismui patvirtinimą ir rašytinius įrodymus, kad atsakovui teismo šaukimas įteiktas per VIBER programėlę (el. b. t. 1, b. l. 119-120, t. 2, b. l. 21). Ieškovė, davusi priesaiką teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad atsakovui yra žinoma apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą. Teismas, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jam išlaikymą, sprendė, kad atsakovui buvo žinoma apie teismo posėdį ir į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančio A. S. gimimo įrašo nustatyta, kad vaiko motina yra A. L., tėvas – M. S. (el. b. t. 1, b. l. 8). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. L. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Visų pirma, Tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodyta, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur nustatyta, kad dviejų kambarių bute, kuris priklauso ieškovės motinai, gyvena ieškovė, jos nepilnametis sūnus A. S. ir ieškovės motina. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis (el. b. t. 1, b. l. 63). Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes, nepilnamečio amžių, Tarnyba nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio A. S. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Taigi Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, vaikas gyvena kartu su motina, vaikui yra užtikrintos tinkamos gyvenamosios vietos sąlygos. Tuo tarpu Tarnybos specialistai nuvyko atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau lankymosi metu namuose nieko rasti nepavyko (el. b. t. 1, b. l. 68). Taigi atsakovo buities, gyvenamosios vietos sąlygos apskritai nėra žinomos.

Antra, atsakovas, kuriam yra tinkamai įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, ir kuriam, kaip jau minėta, yra žinoma apie teismo procesą, neišreiškė pageidavimo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, kad vaikas gyvena kartu su motina, šią faktinę aplinkybę patvirtino ir Tarnyba išvadoje, taigi vaikas daugiausiai laiko praleidžia su motina, taigi yra emociškai labiausiai prie jos prisirišęs. Tuo tarpu vaiko tėvas nematė vaiko nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., taigi visi rūpesčiai teko ieškovei. Šios ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su atsakovo pateiktais įrodymais – lėktuvo bilietais, kuriose yra nurodytos atsakovo išvykimo ir grįžimo laikas (el. b. t. 1, b. l. 70-73). Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo tai, kad ieškovė aktyviau dalyvauja vaiko socialiniame gyvenime, užtikrina kasdienius vaiko poreikius, dalyvauja jo auklėjime. Taigi, esant byloje duomenims ir Tarnybai patvirtinus, kad ieškovė tinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas ir vaikas yra tinkamai prižiūrimas, taip pat Tarnybai nurodant, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškovės prašymui, taip pat atsakovui nepareiškus prieštaravimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove – A. L., tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. L.

Vertinant šalių nepilnamečio vaiko poreikius ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia: maistui – nuo 130,00 Eur iki 200,00 Eur maistui; vaistams (vaikui yra atopinis dermatitas, nemažai sirgo, sirgo palučių uždegimu, kvėpavimo takų infekcija) – 30,00 – 65,00 Eur; avalynei, rūbams – 50,00 – 80,00 Eur; tepalas, prausiklis – 20,00 Eur; higienos priemonės (dar naudoja sauskelnes, dantų šepetėlis, pasta) – 100,00 Eur; lavinimo priemonės – 20,00 – 40,00 Eur; laisvalaikiui (žaidimų kambarys, zoologijos sodas) – 20,00 – 40,00 Eur; komunalinės paslaugos (gyvena pas mamą, dalinasi komunalinėmis išlaidos 3 asmenims, butas 36 kv. m.) – 50,00 Eur; transporto išlaidos – 50,00 – 100,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad už vaiko darželį vidutiniškai moka apie 170,00 Eur, pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (el. b. t. 2, b. l. 2-3). Teismui susipažinus su ieškovės įvardintais teismo poreikiais, viena vertus, kelia abejonių kai kurios vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos (pavyzdžiui, abejotina, ar dvejų metų vaikui vaiko aprangai ir avalynei reikalinga kas mėnesį 80,00 Eur, higienos priemonėms – 100,00 Eur, lavinimo, kanceliarinėms prekėms – 40,00 Eur ir pan.), kita vertus, ieškovė pateikė įrodymus, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos, vaikas pradėjo lankyti darželį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio lankymas taip pat reikalauja papildomų išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 2-3). Esant šiems duomenims, ieškovės prašoma priteisti 215,00 Eur suma yra optimali ir, teismo vertinimu, būtų pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Kaip jau minėta, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, taip pat turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. 1, b. l. 43). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. t. 1, b. l. 45). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji sugrįžo į darbą nuo (duomenys neskelbtini), šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro: dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė. Bandomuoju laikotarpiu atskaičius mokesčius atlyginimas bus 1 300,00 Eur atskaičius mokesčius, po bandomojo laikotarpio – 1 500,00 Eur, taip pat gauna 50,00 Eur išmoką vaikui. Laikotarpiu nuo 2017-11-11 iki 2018-11-16 gaudavo 900,00 Eur į rankas. Taip pat nurodė, kad gaus 505,00 Eur išmoką iki 2019-11-16. Ieškovė taip pat nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, yra sudariusi vartojimo paskolos sutartį, moka 360,00 Eur per mėnesį, šias sumas mokės iki 2022 metų.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. 1, b. l. 44). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. t. 1, b. l. 46). SODROS informacinės sistemos duomenimis, atsakovas niekur nedirba (el. b. t. 1, b. l. 42).

Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti. Atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių nepilnamečio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui augti bei vystytis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovas sūnaus išlaikymui turi skirti bent 215,00 Eur kas mėnesį ir toks išlaikymas užtikrintų vaiko būtinus poreikius.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas 215,00 eurų dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko A. S. naudai 3 640,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-11-16 iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė atsakovo skolą apskaičiuoja tokiu būdu: nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31 MMA sudarė 380,00 Eur, todėl mokėtinas išlaikymas už šį laikotarpį yra 380,00 Eur (380*2/2); nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 MMA sudarė 400,00 Eur, todėl mokėtinas išlaikymas už šį laikotarpį yra 2 400,00 Eur (400,00*12/2); nuo 2019-01-01 iki 2019-04-30 MMA sudarė 430,00 Eur, todėl mokėtinas išlaikymas už šį laikotarpį yra 860,00 Eur (430*4/2).

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs bent dalį išlaikymo nepilnamečiam vaikui, teismui nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad žaislai bei kiti daiktai vaiko poreikiams patenkinti visuomet būdavo perkami iš ieškovės lėšų, tuo tarpu atsakovas didesnių pirkinių vaikui niekada nėra pirkęs. Tokių įrodymų atsakovas teismui nėra pateikęs. Juo labiau, atsakovas šiuo atveju apskritai neįrodinėjo aplinkybės, jog vaikui teikė reikiamo dydžio išlaikymą (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovas teikė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ginčo laikotarpiu, todėl egzistuoja pagrindas priteisti ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą 3 640,00 Eur sumai.

Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 3 640,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuotinas nuo 2017-11-16, kuomet atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, iki 2019-05-15 (ieškinio padavimo dienos).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo M. S. ir nepilnamečio vaiko A. S. bendravimo tvarką iki vaikui sueis 18 metų:

1. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18:00 val.;

2. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pasirinktinai dvi darbo dienas per savaitę nuo 17:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val., konkrečią dieną iš anksto suderinant telefonu arba SMS žinute;

3. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais: per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas (abi dienas), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki Naujųjų metų ir/arba Šv. Velykų antros dienos 16:00 val.;

4. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais kalendoriniais metais: per Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 16:00 val.;

5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) ir tėvo gimtadienį;

6. Tėvas turi teisę, įspėjęs vaiko motiną žodžiu, telefonu ar SMS žinute ne mažiau kaip prieš mėnesį laiko, praleisti ne mažiau kaip pusę tėvo kasmetinių atostogų su sūnumi (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), tame tarpe, minėtam laikui, išsivežti jį į užsienį;

7. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per vaiko gimtadienį bendru tėvų ir vaiko sutarimu, o nepavykus susitarti, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį neporiniais kalendoriniais metais.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad užtikrindama vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, ieškovė nori, kad vaikas matytųsi su tėvu. Tačiau vaikas turi žinoti tam tikras bendravimo taisykles, ieškovei žinant ir iš anksto susitarus su atsakovu. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė. Išvadą byloje teikianti institucija teismui nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, kad vaiko tėvai veiktų priešingai vaiko interesams. Vertinant ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, Tarnybos nuomone, tokia bendravimo tvarka yra konkreti, aiški bei užtikrinanti nepilnamečio vaiko maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu (el. b. t. 1, b. l. 64). Teismas, susipažinęs su ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka, neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos išvada. Todėl teismas tenkina šį ieškovės prašymą ir nustato ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus: 150,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (el. b. t. 1, b. l. 22, 32); 1 530,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 209-04-25 ir 2019-05-12 mokėjimo pavedimus 530,00 Eur sumai bei pagal 2019-05-16 sąskaitą Nr. 620 ir 2019-06-09 mokėjimo pavedimą 1 000,00 Eur sumai (už susipažinimą su pateikta medžiaga, ieškinio paruošimą, dokumentų kopijavimą ir pateikimą teismui, teisminės praktikos analizę, prašymų ruošimą, papildomų įrodymų rinkimą ir atstovavimą byloje) (t. 2, b. l. 13-18).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina viso 150,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumokant žyminį mokestį.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nors ieškovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Proporcingai patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 82,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kaip jau minėta, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti viso 1 530,00 Eur sumai. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistina visa (CPK 93,98 straipsniai). Be to, nors nagrinėjama nėra sudėtinga ir/ar didelės apimties, tačiau šiuo atveju advokato darbas, kuris sudarė ne tik ieškinio surašymą, įrodymų surinkimą, prašymų teikimą, atstovavimą teismo posėdyje, bet ir įrodymų, susijusių su atsakovo gyvenamosios vietos paieška, surinkimą (atsakovas ignoravo prasidėjusį procesą), rašytinės baigiamosios kalbos pateikimą, visi šie veiksmai pareikalavo papildomų advokato laiko resursų. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,00 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-04 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką iki vaiko pilnametystės:

1. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18:00 val.;

2. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pasirinktinai dvi darbo dienas per savaitę nuo 17:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val., konkrečią dieną iš anksto suderinant telefonu arba SMS žinute;

3. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais: per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas (abi dienas), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki Naujųjų metų ir/arba Šv. Velykų antros dienos 16:00 val.;

4. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais kalendoriniais metais: per Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 16:00 val.;

5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) ir tėvo gimtadienį;

6. Tėvas turi teisę, įspėjęs vaiko motiną žodžiu, telefonu ar SMS žinute ne mažiau kaip prieš mėnesį laiko, praleisti ne mažiau kaip pusę tėvo kasmetinių atostogų su sūnumi (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), tame tarpe, minėtam laikui, išsivežti jį į užsienį;

7. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per vaiko gimtadienį bendru tėvų ir vaiko sutarimu, o nepavykus susitarti, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį neporiniais kalendoriniais metais.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 215,00 Eur (du šimtai penkiolika eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Piniginių išmokų sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 3 640,00 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt Eur 00 ct) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto iš atsakovo M. S. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 680,00 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 150,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat 1 530,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 145,00 (vienas šimtas keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 140,00 Eur už patenkintus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo; 5,00 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai, kitą teismo sprendimo dalį vykdyti jam įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.