Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Zarasų rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 nuosprendžio, kuriuo G. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 1994-04-12, neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., laikė 26 gamyklinius firmos „SAGA“ gamybos 12 - to kalibro medžioklinius šovinius, skirtus 12 – to kalibro lygiavamzdžiams šautuvams. Be to, G. S. nuo 1998-02-20, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) laikė gamyklinės gamybos „Maverik by Mossberg“ firmos 12 – to kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį 88 modelio šautuvą Nr. MV 91069 C, skirtą šaudyti 12 – to kalibro medžiokliniais šoviniais. Kaltinime nurodytus šovinius ir lygiavamzdį šautuvą G. S. neteisėtai laikė iki 2009-02-23. 20.10 val., kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atliktos kratos metu, buvo surasti ir paimti.

Apeliaciniu skundu Zarasų rajono apylinkės prokuratūra prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.: pripažinti G. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. l d., ir nuteisti jį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. gamyklinės gamybos „Maverik by Mossberg" firmos 12- to kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį 88 modelio šautuvą Nr. MV 91069 C konfiskuoti. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ( LR BPK 329 str. 2 p.) ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328 str. l p.). Teismas aprašomojoje dalyje, motyvuodamas G. S. išteisinimą, netinkamai pritaikė LR BK normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. S. lygiavamzdį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis įgijo 1994-04-12 turėdamas leidimą ginklui įsigyti, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka įsigyto lygiavamzdžio šaunamojo ginklo neužregistravo ir tokiu būdu negavo leidimo ginklo laikyti. 1992-01-02 LR Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.l patvirtintos instrukcijos „Dėl šaunamųjų ginklų, šaudmenų įsigijimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos ir panaudojimo, šaltojo ginklo gamybos, tirų ir šaudyklų atidarymo, medžioklinių stendų, ginklų remonto dirbtuvių įsteigimo, prekybos šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei medžioklinių peilių įsigijimo, laikymo, antspaudų įmonių įsteigimo, antspaudų ir spaudų gaminimo, dujinių pistoletų (revolverių), balionėlių įsigijimo, apskaitos ir prekybos jais tvarkos" (toliau - Instrukcija) 5.13 p. nustatė 10 dienų terminą, per kurį pilietis įsigytą šaunamąjį ginklą turėjo užregistruoti policijos komisariate. Iki 1998-01-19 veika, pasireiškianti neteisėtu lygiavamzdžio medžioklinio šaunamojo ginklo ir medžioklinių šaudmenų laikymu nebuvo kriminalizuota ir tokia veikia užtraukdavo tik administracinę atsakomybę. Baudžiamąją atsakomybę už išteisintajam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatė 1961 m. BK 234 str. l d. ( LR Seimo 1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojo nuo 1998 m. vasario 19 d.). Teismas neatkreipė dėmesio, kad išteisintajam inkriminuota veika, numatyta BK 253 str. l d., yra trunkamojo pobūdžio. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamojo pobūdžio nusikalstama veika laikoma baigta kai ji yra nutraukta, todėl nusikalstamai veikai kvalifikuoti parenkamas įstatymas, kuris galiojo, kai veika buvo nutraukta, o nusikalstamos veikos laikas yra visas laikas, per kurį buvo vykdoma nusikalstamos veikos sudėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" 10 p. nurodoma, kad „tęstinio arba trunkamojo nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Tačiau minėtų nusikaltimų padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo baigta arba nutraukta". Atsižvelgiant į tai, G. S. inkriminuotos veikos laikotarpis (šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymas neturint leidimo) yra nuo 1998-01-20, t. y. nuo sekančios dienos, kuomet įsigaliojo baudžiamąją atsakomybę už tokią veiką numatantis įstatymas, iki 2009-02-23, 20.10 val., kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atliktos kratos metu, šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo surasti ir paimti, ir G. S. turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, kuris galiojo veikos nutraukimo momentu, t. y. pagal BK 253 str. l d. Nors G. S. pradiniu veikos darymo metu ji nebuvo nusikalstama, tai nesuteikia pagrįsto pagrindo išvadai, kurią padarė teismas, jog jo veika (trunkamojo pobūdžio, besitęsianti nuo 1994 m.) nėra nusikalstama, net jei vėliau (nuo 1998 m. ) tokia veika kriminalizuojama baudžiamuoju įstatymu. G. S. netrauktinas baudžiamojon atsakomybėn tik už laikotarpį, kurio metu nebuvo įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas, kriminalizavęs jo daromą veiką.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad nustatytu terminu neįregistravęs teisėtai įsigyto šaunamojo ginklo teritoriniame policijos komisariate ir be leidimo jį laikęs savo namuose, išteisintasis G. S. sąmoningai nesiekė veikti ir neveikė nusikalstamai. Tokia išvada reiškia, kad teismas nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. l d., subjektyviojo požymio - tiesioginės tyčios. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme G. S. parodė, kad įsigyto šaunamojo ginklo neužregistravo dėl aplaidumo, nežinojo, kad ginklą reikia užregistruoti, o vėliau pamiršo, kad šį šaunamąjį ginklą laiko. Atsižvelgiant į ilgą G. S. inkriminuoto nusikaltimo darymo laikotarpį ( daugiau nei 10 metų), šaunamąjį ginklą ir šaudmenis 1994-04-12 įsigijo pats savigynos tikslams, šaunamasis ginklas ir šaudmenys kratos metu rasti jo gyvenamojoje vietoje ant spintos (jo paties darbo kambaryje), taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos dalyką (12-to kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis šautuvas, kurio bendras ilgis - 72,5 cm bei 26 12-to kalibro medžiokliniai šoviniai) darytina pagrįsta išvada, kad G. S. per visą jam inkriminuotos veikos laikotarpį negalėjo pamiršti ir nesuprasti, kad savo namuose laiko šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. Pažymi, kad 2009-02-23 kratos protokole G. S. pareiškė, kad „šautuvą ir šovinius rado negyvenamoje sodyboje prieš pusę metų ir pasiėmė sau namo", o vėliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu jis parodė visiškai kitas šaunamojo ginklo ir šaudmenų įsigijimo aplinkybes. Tai parodo, kad 2009-02-23 jo namuose kratos darymo metu G. S. suvokė, kad šaunamąjį ginklą laiko neteisėtai (neturėdamas leidimo laikyti) ir galimai siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kratos protokole pažymėjo, kad šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado. Pažymėtina, kad Instrukcijos 5.13 p. nustatė piliečio, įsigijusio lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pareigą per 10 dienų terminą užregistruoti šaunamąjį ginklą policijos įstaigoje. Pareiga įsigytą šaunamąjį ginklą užregistruoti buvo nurodyta ir ant 1994-1995 m. policijos įstaigos leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą dublikato, kuris buvo išduodamas asmeniui pirkusiam ginklą (b. 1. 192-193). Tokią pareigą nustatė ir vėliau priimti teisės aktai, reglamentuojantys šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą, tokia pareiga nustatyta ir G. S. inkriminuotos veikos nutraukimo metu galiojusiame ir apeliacinio skundo surašymo metu vis dar galiojančiame teisės akte - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705 (toliau - Įstatymas), kurio 12 str. 10 p. nurodoma, kad „Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami policijos įstaigose ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įsigijimo. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus". Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, galima daryti pagrįsta išvadą, kad G. S. ne tik turėjo pareigą įteisinti įsigytą šaunamąjį ginkląjį užregistruodamas ir tokiu būdu gaudamas leidimą jį laikyti, bet šią pareigą žinojo, tačiau ginklo neįregistravo, ginklą ir šaudmenis laikė neteisėtai neturėdamas leidimo laikyti, o kriminalizavus tokią veiką, jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo neturint tam leidimo. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d., nurodoma, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės", o BK 2 str. 2 d. nurodoma, kad „ įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia".

Atkreiptinas dėmesys, kad kriminalizavus medžioklinio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo laikymą, 1961 m. BK 234 str. 3 d. ( Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojo nuo 1998 m. vasario 19 d.) nurodė, kad asmuo, savanoriškai atidavęs šaunamoji ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, kuriuos jis laikė be atitinkamo leidimo, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas", tačiau G. S., neturėdamas leidimo laikyti šaunamojo ginklo ir šaudmenų, nepasinaudojo suteikta galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ir toliau laikė neturėdamas leidimo šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. Per laikotarpį, kai G. S. veika buvo kriminalizuota, t. y. nuo 1998 m. buvo priimti atitinkami įstatymai, suteikiantys asmenims galimybę nebūti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo neturint leidimo, taip pat suteikiantys galimybę įregistruoti šaunamąjį ginklą, tokiu būdu jį įteisinti ir gauti leidimą jį laikyti. Tokie įstatymai buvo: 2006-06-22 Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas Nr. X-713 (įsigaliojo 2006-10-01 ir galiojo 6 mėnesius), 2000-05-09 Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas Nr. VIII-1667 (įsigaliojo 2000-05-24 ir galiojo 6 mėnesius), 1999-06-08 Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas Nr. VIII-1216 (įsigaliojo 1999-06-23 ir galiojo 3 mėnesius). G. S. nepasinaudojo aukščiau minėtų įstatymų suteiktomis galimybės ir toliau tęsė nusikalstamą veiką, o tai parodo, jog jis norėjo ir toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikyti šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. G. S. savanoriškai policijos įstaigai nepateikė šaunamojo ginklo ir šaudmenų nei aukščiau minėtų įstatymų, suteikiančių galimybę įteisinti neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, galiojimo metu, nei šiems įstatymams negaliojant. G. S. nusikalstama veika buvo nutraukta tik jo namuose padarius kratą, kurios metu ir buvo surastas šaunamasis ginklas bei šaudmenys.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. l d., sudėtis yra formali, todėl ji gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad G. S. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. l d. subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, nes jis suprato, kad šaunamąjį ginklą bei šaudmenis laiko neturėdamas tam leidimo ir norėjo taip veikti. Tikslas ar motyvas nėra šios nusikalstamos veikos sudėties privalomieji subjektyviosios pusės požymiai, todėl veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ar G. S., neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, turėjo tikslą šiuo šaunamuoju ginklu daryti kitas nusikalstamas veikas, jį realizuoti ir kt.

Teismo išvada, kad teisėtas šaunamojo ginklo įsigijimas, šalina baudžiamąją atsakomybę už tokio ginklo laikymą be leidimo, yra nepagrįsta. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. l d., objektas - visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos (LR BPK komentaras, VĮ Registrų centras, Vilnius, 253 psl.). Norint jog šis teisinis gėris, t. y. visuomenės saugumas, būtų apsaugotas, valstybė privalo kontroliuoti šaunamųjų ginklų, šaudmenų apyvartą. Įstatymo 45 str. l d. nurodoma, kad ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministras, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą, yra įtvirtintas šios kontrolės mechanizmas. Suteikiant atitinkamos rūšies leidimus ( pvz. leidimą įsigyti ginklą, leidimą laikyti ginklą), atitinkamai užtikrinama ir valstybės kontrolė paties šaunamojo ginklo ir jo valdytojo atžvilgiu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. 362 patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau - Taisyklės) yra detaliai reglamentuota, kokių dokumentų reikia, norint gauti leidimą įsigyti ginklą (pvz. 13.2 p. įtvirtintas reikalavimas pateikti medicininio patikrinimo išvadą, 31.2 p. įtvirtintas reikalavimas pateikti egzamino išlaikymo pažymėjimą ir kt.) ir tik atlikus asmens patikrinimą, pateikus visu būtinus dokumentus, įsitikinus, kad nėra sąlygų, dėl kurių asmuo negalėtų turėti šaunamojo ginklo, asmeniui išduodamas leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą. Tačiau išduodant tokį leidimą valstybės kontrolė pasireiškia tik tiek, kad nustatoma, jog asmuo gali įsigyti atinkamos kategorijos šaunamąjį ginklą ir jam suteikiamas leidimas jį įsigyti. Norint, jog šaunamojo ginklo ir jo valdytojo atžvilgiu valstybės kontrolė būtų nenutrūkstama, būtina įsigytą ginklą įregistruoti ir tokiu būdu gauti leidimą šaunamajam ginklui laikyti. Įregistravus ginklą ginklų registrui yra pateikiami duomenys apie konkretaus šaunamojo ginklo priklausymą asmeniui, šaunamojo ginklo numeris, jo laikymo vieta ir kt. Taisyklių 39 p. bei Įstatymo 12 str. 10 p. nustatytas 10 dienų terminas, per kurį įsigytas šaunamasis ginklas turi būti įregistruotas ir to pasėkoje išduodamas leidimas ginklą laikyti. Kuomet ginklas įregistruotas ir išduotas asmeniui leidimas šį ginklą registruoti, valstybės kompetentingos institucijos tarnautojai gali vykdyti tolimesnę šio ginklo apyvartos kontrolę, kadangi apie ginklą ir jo savininką turi atitinkamą informaciją. Pavyzdžiui Įstatymo 45 str. 2 d. nustatytos valstybės tarnautojų, įgaliotų kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, teisės (apžiūrėti ginklus ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo ir saugojimo vietas; reikalauti, kad asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją, reikalingą kontrolei atlikti; įstatymų nustatyta tvarka įeiti į nuosavybės ar nuomos teise priklausančias patalpas ir kt.). Leidimo laikyti ginklą terminas nėra neribotas, Taisyklių 49 p. nurodyta, kad leidimas laikyti ginklus galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos. Siekiant efektyvesnės kontrolės ( pvz. nustatyti ar asmens, laikančio ginklą sveikatos būklė tinkama) Taisyklių 56 p. numatyta, kad baigiantis leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, asmuo privalo perregistruoti leidimą laikyti ginklą ir pateikti atitinkamus dokumentus ( pvz. medicininio patikrinimo išvadą ir kt.). Taigi ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolė užtikrinama tik tuomet, kai asmuo, laikantis ginklą, turi leidimą ginklą laikyti. Pažymėtina, kad analogišku principu paremtas ginklų ir šaudmenų kontrolės mechanizmas buvo reglamentuojamas ir anksčiau galiojusiais teisės aktais ( numatytos atskiros leidimų rūšys, asmens patikrinimas, pareiga ginklą įregistruoti ir tik tada gauti leidimą ginklui laikyti ir kt.).

Norint nustatyti kokias teises suteikia atitinkamos rūšies leidimas, šių leidimų esmę ir jų tarpusavio ryšį, taip pat būtina atsižvelgti į įstatyme nurodomas leidimų sąvokas. Įstatymo 2 str. 25 p. nurodoma, kad leidimas įsigyti ginklus, šaudmenis - tai dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis, to paties straipsnio 27 p. nurodoma, kad leidimas laikyti ginklus - tai dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Įstatymo 33 str. 2 d. detalizuojama, kokias teises suteikia leidimas įsigyti ginklus, o būtent leidimas įsigyti ginklus, šaudmenis suteikia teisę įsigytus ginklus, šaudmenis gabenti iki saugojimo vietos ir juos laikyti iki užregistravimo (ne ilgiau kaip 10 dienų). Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų, reglamentuojančių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą, normas, atitinkamai konstruojama ir BK 253 str. l d. dispozicija, kur nurodyti šio nusikaltimo objektyvios pusės alternatyvūs veiksmai, t. y. įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir realizavimas neturint reikiamo leidimo. Iš tokios BK 253 str. l d. dispozicijos matyti, kad asmuo, atlikęs bent vieną alternatyvų veiksmą, pvz. laikydamas ginklą neturėdamas atitinkamo leidimo, turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymi, kad įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Taigi jei asmuo neturėdamas leidimo laiko ginklą ir tam ginklui skirtus šaudmenis, turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą ne tik už ginklo, bet ir už šaudmenų laikymą neturint leidimo, todėl G. S. ir yra inkriminuotas neteisėtas ginklų ir šaudmenų laikymas neturint leidimo.

Iš aukščiau atliktos teisės aktų analizės matyti, leidimas įsigyti ginklą nesuteikia teisės šio ginklo laikyti, kadangi neįregistravus ginklo ir negavus leidimo jo laikyti, valstybės kompetentingos institucijos negali užtikrinti ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolės, kadangi apie

įsigyto ginklo savininką, ginklo laikymo vietą valstybės kompetentingos institucijos neturi duomenų. Ginklo ir šaudmenų apyvartos kontrolė gali būti visiškai atliekama tik tuomet, jeigu asmuo, įregistravęs ginklą, gauną leidimą jį laikyti. G. S., nors ir teisėtai įsigijęs ginklą, tačiau nevykdydamas pareigos įregistruoti ginklą ir tokiu būdu gauti leidimą laikyti, jį laikė daugiau nei 10 metų, savo veiksmais užkirto kelią jo laikomo ginklo ir šaudmenų apyvartos kontrolei, ir tokiu būdu buvo pažeistas nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. l d., objektas - visuomenės saugumas, kuriam iškilo pavojus dėl neteisėtos ginklo ir šaudmenų apyvartos.

Pažymi, kad 2011-03-01 įsigalios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1146. Iš netrukus įsigaliosiančios naujos įstatymo redakcijos normų matyti, kad įstatymų leidėjas griežtina valstybės ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę, nustatant daugiau ginklų rūšių, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingi leidimai. Pvz. pagal naująją įstatymo redakciją netgi dujiniai pistoletai (revolveriai) turės bus įregistruoti, jiems įsigyti ir laikyti bus reikalingi leidimai.

Teismas, darydamas išvadą, kad teisėtas šaunamojo ginklo įsigijimas šalina baudžiamąją atsakomybę už tokio ginklo laikymą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (LAT 2003-11-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-541/2003; 2000-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-633/2000). Šiose nutartyse Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad asmuo, teisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą, nustatyta tvarka jį įregistravęs, gavęs leidimą jį laikyti, tačiau vėliau nepratęsęs leidimo laikyti ginklą, turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl ginklo perregistravimo terminų pažeidimo, o ne baudžiamojon atsakomybėn dėl ginklo neteisėto laikymo. G. S. atvejis dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo yra visiškai kitoks nei aukščiau minėtose kasacinėse bylose, kadangi jis ginklo nebuvo įregistravęs, neturėjo leidimo jį laikyti, tokiu būdu sudarė kliūtis kontroliuojančių institucijų darbuotojams vykdyti ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolės funkciją. Svarbus baudžiamojo įstatymo aiškinimo šaltinis, siekiant paneigti teismo išvadą, jog teisėtas šaunamojo ginklo įgijimas šalina baudžiamąją atsakomybę už tokio ginklo laikymą yra 2006-01-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2006 iš kurios matyti, kad net jei asmuo teisėtai įgyja šaunamąjį ginklą, tačiau neturi leidimo jo laikyti, tai toks asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 str. l d.

Nors teismas nuosprendyje nenurodė, kad G. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau - ATPK) 195 str., požymiai, tačiau iš teismo išdėstytų motyvų, matyti, kad teismas sutinka su liudytojų nuomone, kad G. S. veika vertintina kaip administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 195 str. ATPK 195 str. numatyta administracinė atsakomybė dėl ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimo. Palyginus ATPK 195 str. ir BK 253 str. l d. dispozicijas matyti, kad jos pagal savo pobūdį yra panašios, kadangi ginklo neįregistravimas sąlygoja tai, kad asmuo negauna leidimo šio ginklo laikyti. Teismas, spręsdamas ATPK 195 str. ir BK 253 str. l d. kolizijos klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei į ATPK 9 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-06-05 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo kolizijos, prioritetą, remdamasis ATPK 9 str. 2 d., suteikia baudžiamajai atsakomybei.

Sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies klausimą reikia vadovautis ne tik aukščiau minėtu teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu, tačiau būtina įvertinti veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į G. S. ilgą nusikalstamos veikos laikotarpį (daugiau nei 10 metų), į nusikalstamos veikos dalyką (12-to kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis šautuvas bei 26 12-to kalibro medžiokliniai šoviniai), taip pat į tai, kad valstybės kompetetingos institucijos visiškai negalėjo atlikti šaunamojo ginklo ir šaudmenų apyvartos kontrolės bei, tai kad veika buvo nutraukta ne paties G. S. valia, o jo namuose atlikus kratą ir radus ginklą bei šaudmenis, darytina išvada, kad G. S. padarytos veikos pavojingumo laipsnis yra pakankamas, kad jo veiką darytų nusikaltimu, nepaisant to, kad šaunamasis ginklas įgytas teisėtai.

Iš nuosprendžio aprašomoje dalyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas liudytojų V. V. (Policijos Departamento prie VRM Viešosios Policijos Valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas) ir A. Č. (Policijos Departamento prie VRM Viešosios Policijos Valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas) parodymus laikė įrodymais, bei šiais įrodymais grindė G. S. išteisinimą pagal BK 253 str. l d. Iš jų apklausos protokolo matyti, kad minėti liudytojai davė parodymus apie ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų taikymą, šių teisės aktų reikalavimus, asmeniui, neįregistravusiam ginklo, taikomos atsakomybės rūšį. Teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad jie apklausti kaip liudytojai, nors faktiškai jie parodymus davė kaip „specialistai" ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų bei teisinės atsakomybės rūšies klausimais. Prokuroro manymu, minėtų liudytojų parodymai negali būti pripažinti įrodymais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK) 20 str. nustatytiems įrodymams keliamų reikalavimų. BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Šie asmenys, apklausti liudytojais, jokių bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių neparodė, jie davė parodymus tik ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų bei teisinės atsakomybės rūšies klausimais. Tiek bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas), tiek prokuroras ar advokatas turi pakankamai specialių (teisinių) žinių, kurių pagalba galėtų patys susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais ginklų ir šaudmenų apyvartą, ATPK ir BK normomis, daryti atitinkamas išvadas, spręsti veikos kvalifikavimo bei atsakomybės rūšies klausimus, todėl liudytojų parodymai susiję su aukščiau minėtais klausimais negali būti įrodymai.

Prokuroras baigiamojoje kalboje pabrėžė, kad V. V. ir A. Č. parodymai nelaikyti įrodymais ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo nuomonę, tačiau teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepadarė motyvuotos išvados, kodėl liudytojų (V. V. ir A. Č.) parodymai pripažintini įrodymais, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas privalėjo tai padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos Nr. 27-1 išvadų 3.4.2 p. nurodoma, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės išanalizuojamos ir padaroma kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai išsprendė šaunamojo ginklo grąžinimo klausimą G. S.. Teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad gamyklinės gamybos „Maverik by Mossberg" firmos 12- to kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį 88 modelio šautuvą Nr. MV 91069 C, gražinti G. S.. Teismas šioje dalyje nenurodė materialinės ar procesinės normos, kurios pagrindu buvo priimtas šis sprendimas, tačiau, prokuroro manymu, teismas, spręsdama šaunamojo ginklo grąžinimo klausimą, taikė BPK 94 str. l d. 5 p. Toks atvejis, kai teismas nenurodo, kokia baudžiamojo proceso įstatymo norma priima sprendimą dėl daiktų grąžinimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų.

Teismas, grąžindamas G. S. šaunamąjį ginklą, neatkreipė dėmesio į teisės aktų, reglamentuojančių ginklų ir šaudmenų apyvartą reikalavimus, iš kurių matyti, kad G. S., teismui jį išteisinus pagal BK 253 str. l d., vistiek negali turėti ir laikyti jam grąžinto šaunamojo ginklo. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau - Utenos AVPK Zarasų RPK) 2009-06-01 rašto Nr. 89-58-S-3747 matyti, kad šis policijos komisariatas neturi dokumentų, nurodytų instrukcijos 5.7 p. (pvz. medicininės pažymos apie sveikatos psichinį stovį), kuriuos G. S. 1994 m. turėjo pateikti, norėdamas gauti leidimą įsigyti ginklą, kadangi archyve saugotos bylos sunaikintos ( b. 1. 20). Ši teritorinė policijos įstaiga neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad G. S. būtų įsigijęs ginklą ir būtų pateikęs bent tuos dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti 1944 m. norėdamas gauti leidimą ginklą įsigyti.

Įstatymo 17 str. l d. nurodomos sąlygos, kurioms esant, fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B, C kategorijos ginklų ir jų šaudmenų (nesantis nepriekaištingos reputacijos ( 17 str. l d. 2 p.), nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų ( 17 str. l d. 6 p.), neturintis sąlygų laikyti ginklą ( 17 str. l d, 8 p.) ir kt. Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2003-05-12 įsakymu Nr. V-265 patvirtintuose „Reikalavimuose, keliamų patalpoms, kuriuose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta" 34 p. nurodoma, kad fiziniai asmenys ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamosiose patalpose, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. S. šaunamąjį ginklą laikė namuose ant spintos, taigi jis neturi tinkamų sąlygų ginklui laikyti. Taip pat G. S., įsigijęs ginklą 1994-04-12, jo neįregistravo ir nepateikė kitų reikalingų dokumentų ginklui įregistruoti. Iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro matyti, kad G. S. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas kituose Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų atliekamuose tyrimuose (FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 6-1-20309-10 metu G. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. l d., o Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 45-1-145-9 metu G. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. l d.). Pažymėtina, kad Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylą nebuvo žinoma tai, kad G. S. įteikti pranešimai apie įtarimus minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kadangi šio išrašo nebuvo prie baudžiamosios bylos. Įstatymo 18 str. 2 d. 7 p. nurodoma, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi esant įstatymo 17 str. l d. 2 p. ( 2 p. nurodyta sąlyga, kaip minėta, nebuvo teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma), 6 p. ir 8 p. sąlygoms, teismas negalėjo grąžinti ginklo G. S., kadangi jis neturi teisės šio ginklo turėti.

Be to, įstatymo 30 str. l d. 9 p. nurodoma A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininko pareiga pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, ginklą ir šaudmenis nedelsiant pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą, o 41 str. l d. l p. nurodoma, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus gali paimti, kai ginklai laikomi neturint leidimo arba pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Įsakymo 64 p. taip pat nurodoma, kad ginklo savininkui, kurio leidimo laikyti ginklą galiojimas pasibaigė, neatidavus ginklo į teritorinę policijos įstaigą, tai ginklus paima teritorinė policijos įstaiga. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad jei asmuo, kurio leidimo laikyti ginklą terminas yra pasibaigęs, neturi teisės bent laikinai laikyti ginklo ir ginklas nedelsiant turi būti atiduodamas teritorinei policijos įstaigai iki tol, kol leidimas pratęsiamas, tai tokie patys griežti reikalavimai turėtų būti taikomi ir asmeniui, kuriam leidimas laikyti ginklą niekada nebuvo išduotas, nors jis prieš beveik 16 metų turėjo leidimą ginklą įsigyti ir tuo metu ginklą įsigijo, tačiau leidimo laikyti negavo. Teismas, nusprendęs grąžinti ginklą G. S. šių teisės aktų nuostatų neįvertino ir nepagrįstai nusprendė besąligiškai grąžinti išteisinamajam šaunamąjį ginklą.

Prokuroro manymu, jei teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tai negalėjo grąžinti šaunamąjį ginklą G. S., o ginklą turėjo laikinai perduoti saugoti Utenos AVPK Zarasų RPK (taikydamas įstatymo 41 str. l d, l p. kaip analogiją, atsižvelgdamas, kad G. S. neturi leidimo laikyti ginklą) iki tol, kol jis per nustatytą terminą nepateiks visų būtinų dokumentų, siekdamas įteisinti šaunamojo ginklo laikymą ir gauti leidimą šiam ginklui laikyti (pvz. medicininio patikrinimo išvadą (įsakymo 13.2 p.), egzamino išlaikymo pažymėjimą ir jo kopiją (įsakymo 31.2 p.) pažymą, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui laikyti (įsakymo 31.3 p.) ir kt., taip pat atitinkamus įgaliojimus turintis pareigūnas turi atlikti patikrinimą, ar nėra priežasčių, dėl kurių G. S. negalėtų turėti ginklo (ar teistas, ar baustas administracinėmis nuobaudomis (įsakymo 17.1 p.), ar yra įrašytas į operatyvinę įskaitą (įsakymo 17.2 p.) ir kt.). Pažymi, kad šaunamasis ginklas yra saugojamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugykloje (Šermukšnių g. 3, Vilnius).Utenos AVPK Zarasų RPK, kuriam būtų perduotas laikinai saugoti ginklas, nustačius, kad G. S. negali turėti ginklo arba jam pačiam nepateikus visų reikiamų dokumentų, tai ginklas turėtų būti įstatymo 41 str. 3 d. nustatyta tvarka perduotas realizuoti Ginklų fondui. G. S., nepatrauktam teismo nuosprendžiu baudžiamojon atsakomybėn, besąlygiškai grąžinus šaunamąjį ginklą, iškiltų pavojus visuomenės saugumui, nes nėra duomenų apie tai, kad jis yra tinkamos sveikatos, kad turi pakankamai žinių, leidžiančių jam turėti šaunamąjį ginklą ir juo naudotis, kad G. S. namuose yra tinkamos sąlygos laikyti ginklą ir kt. Utenos AVPK Zarasų RPK neperdavus laikinai saugoti ginklą, o jį grąžinus G. S., šio ginklo apyvartos kontrolė vėl būtų apsunkinta, kadangi ginklas neįregistruotas ir galima daryti tik prielaidą, kad išteisintasis G. S. pats asmeniškai nedelsiant perduotų grąžintą ginklą policijos įstaigai laikinajam saugojimui, o ne toliau jį laikytų neturėdamas leidimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti apeliacinį skundą, išteisintojo G. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Zarasų rajono apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia apeliantas, nėra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas, netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą.

Bylos faktiniais duomenimis, kurių niekas neginčija , yra nustatyta, kad 2009-02-23 išteisintojo G. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., kratos metu buvo rastas fabrikinės „Maverick by Mossberg „ firmos gamybos 12-o kalibro vienvamzdis lygiavamzdis 88 modelio šautuvas Nr. MV 91069 C, skirtas šaudyti 12-o kalibro šoviniais, kurį G. S. teisėtai buvo įgijęs 1994-04-12, ir 26 fabrikinės Ispanijos firmos „Saga“ gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai , skirti 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams. Šaunamąjį ginklą įgijęs G. S. šaunamojo ginklo MV91069 po jo įsigijimo policijos įstaigoje neužregistravo, nors, sutinkamai su šio ginklo įgijimo metu galiojančios 1992-01-02 LR Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1 patvirtintons instrukcijos „Dėl šaunamųjų ginklų, šaudmenų įsigijimo ,pervežimo, saugojimo, apskaitos ir panaudojimo ...........> tvarkos „ 5.13 p., įsigytą šaunamąjį ginklą turėjo užregistruoti per 10 dienų terminą policijos komisariate.

Kolegijos nuomone, tuo metu to nepadaręs išteisintasis G. S. , ne tik kad pažeidė ginklo registracijos taisykles, bet ir neįgijo leidimo tokį šaunamąjį ginklą laikyti. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 1992-01-02 įsakymu Nr.1 patvirtintons instrukcijos „Dėl šaunamųjų ginklų, šaudmenų įsigijimo ,pervežimo, saugojimo, apskaitos ir panaudojimo ...........> tvarkos „ asmuo, norintis disponuoti šaunamuoju ginklu, turėjo praeiti du etapus : pirmas etapas , susijęs su leidimo šaunamojo ginklo įgijimui gavimu ir antras etapas , susijęs su įgyto šaunamojo ginklo registracija ir leidimo laikyti ir nešioti įgytą šaunamąjį ginklą gavimu ( instrukcijos 5.1 p., 5.13p.).. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis G. S. , turėjęs leidimą įgyti šaunamąjį ginklą , įgijo jį teisėtai, tačiau jo neužregistravęs, kaip to reikalavo tą reglamentavę norminiai aktai , jis negavo leidimo jo laikyti , todėl pripažintina , kad jis minėtą šaunamąjį ginklą bei kartu įgytus šaudmenis , kuriuos teisėtai iki 50 vnt. galima įgyti kartu su perkamu ginklu be atskiro leidimo įgijimui, laikė be tam reikalingo leidimo. Apylinkės teismas, vertindamas išteisintojo G. S. veiksmus, nepagrįstai padarė išvadą, kad teisėtas šaunamojo ginklo įgijimas yra ir leidimas jį laikyti. Kaip matyti iš minėto Lietuvos Respublikos VRM 1992-01-02 įsakymo Nr. 1, tiek leidimui įgyti ginklą, tiek leidimui jį laikyti turėjo būti atskiras tiek norinčio to asmens valinis sprendimas, tegu ir susietas su pareiga tai padaryti, bet ir kompetetingos institucijos atskiras valinis sprendimas dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą išdavimo Nesant atskiro kompetetingos institucijos valinio sprendimo išduoti leidimą šaunamojo ginklo laikymui , nėra teisinio pagrindo vertinti leidimą įgyti ginklui kaip teisėtą pagrindą jo laikymui, o pažeidimą dėl šaunamojo ginklo registracijos vertinti kaip administracinį pažeidimą , numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 195 str.(ginklo registravimo(perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimas) Apylinkės teismas išvadą, kad leidimas įgyti ginklui suponuoja ir leidimą jo laikymui, grindė be kitų argumentų ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo kasacinėmis nutartimis 2K-541/2003, 2K633/2000, jas vertindamas kaip precedentus. Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai minėtas nutartis įvertino kaip precedentą, iškreipdamas jo esmę. Precedentu laikoma faktiniu požiūriu identiška ankstesnė byla, kurioje buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo pasirinktos kasacinės nutartys savo esme nėra precedentai šiame procesiniame dokumente aptariamai bylai, nes šios bylos faktiniai duomenys yra skirtingi. Kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje situacijoje išteisintasis G. S. po teisėto ginklo įgijimo, jo nustatyta tvarka neįregistravo ir dėl to negavo leidimo jį laikyti ir laikė virš 10 metų be tokio leidimo, o minėtose kasacinėse bylose yra nustatyta, kad jose nurodyti asmenys, teisėtai įgiję ginklą, jį buvo užregistravę ir gavę leidimą jį laikyti, tik vėliau , pasibaigus leidimo galiojimo laikui, nepratęsė jo galiojimo laiko. Dėl šių motyvų, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėdamas išteisintojo G. S. veiksmus, gali priimti analogišką sprendimą kaip ir paminėtose kasacinėse nutartyse.

Apylinkės teismas, priimdamas G. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, iš dalies jį grindė ir liudytojų V. V., A. Č., E. Ž.-policijos darbuotojų parodymais, kuriais jie įvertino G. S. veiką , nurodydami, kad pastarasis, teisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą, pažeidė to ginklo registravimo taisykles, todėl jo veika yra ne baudžiamoji veika , o administracinė veika, numatyta LR ATPK 195 str. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 78 str., liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, , kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju yra tik duomenys, kad minėti asmenys, kaip policijos darbuotojai turi specialių žinių , susijusių su leidimų dėl ginklų įgijimo, laikymo, nešiojimo ir pan. išdavimu, todėl jie galėjo būti apklausti ne liudytojais, o specialistais . Nežiūrint šio neesminio pažeidimo , minėtų asmenų parodymuose suteikta informacija gali būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Kolegijos nuomone, šių liudytojų išvados dėl G. S. veėikos vertinimo nėra teisingos, jos prieštarauja įstatymų nuostatoms.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, nustatytina, kad išteisintasis G. S. be leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir kartu su ginklu įgytus šaudmenis nuo jų įgijimo momento-nuo 1994-04-12 iki 2009-02-23 jo namuose atliktos kratos, kai minėti objektai buvo aptikti , tačiau tokia jo veika, kaip baudžiamoji veika vertintina tik už laikotarpį nuo 1998-02-19 iki 2009-02-23, nes medžioklinio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo laikymas buvo kriminalizuotas , priėmus naują Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 234 str. 1 d. redakciją (Lietuvos Respublikos 1998-02-03 įsttaymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojusi nuo 1998-02-19). Vertinant išteisintojo G. S. veiksmus , kolegija, kaip kad nurodo savo argumentuose ir apeliantas- Zarasų rajono apylinkės prokuratūra, pažymi, kad be paminėto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1 , patvirtinusio instrukciją dėl šaunamojo ginklo įgijimo, jo registracijos, laikymo ir pan., galiojusio ginklo įgijimo laikotarpiu, reikalavimai dėl šaunamojo ginklo registracijos, leidimo jį laikyti gavimo nesikeitė ir vėlesniu G. S. inkriminuotos veikos laikotarpiu. Tai, kad išteisintojo G. S. turimam ginklui ir juo šaudyti skirtais šoviniais yra reikalingas leidimas jų laikymui bei kad toks leidimas išduodamas po ginklo registracijos , yra nustatyta Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 , galiojusio iki pakeitimų iki 2011-03-01, 12 str. 10 p., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro1998-06-16 įsakymo Nr. 259 „Dėl ribotos civilinės apyvartos civilinių ginklų ir šaudmenų „ su vėlesniais pakeitimais 6.3 p., tie patys reikalavimai ir dar griežtesni dėl ginklų laikymo yra išlikę ir nuo 2011-03-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 pakeitime. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, išteisintasis G. S. ir šiuo laikotarpiu minėtų reikalavimų neįvykdė, ir toliau laikė ginklą be leidimo jį laikyti.

A. G. inkriminuota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, ji kaip baudžiamoji veika prasidėjo nuo 1998-02-19 , galiojant Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 234 str. 1 d. , reglamentavusiai baudžiamąją atsakomybę už tokią veiką, ir tęsėsi iki 2009-02-23, galiojant baudžiamąją atsakomybę už tokią veiką reglamentuojančiam Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 253 str. 1 d. , todėl pagrįstai tokia veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. Nagrinėjamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia , kaltininkas turin suprasti, kad neteisėtai be leidimo ( be kitų objektyvių veiksmų) laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis. Kolegijos nuomone, veikos kaltininkas – G. S. žinojo ir suprato, kad įgytą ginklą turi užregistruoti ir gauti leidimą jo laikymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių būtų nesupratęs įstatymo reikalavimų dėl ginklo registracijos , leidimo laikyti ginklą gavimo , tokie reikalavimai yra paaiškinami , pateikiant dokumentus dėl leidimo įgyti šaunamąjį ginklą , tokie reikalavimai yra raštu nurodyti dokumente, kuris išduodamas parduotuvėje ginklą pirkusiam asmeniui (b.l. 192). Be to, kolegijos nuomone, visuotinai yra žinoma, kad šaunamojo ginklo laikymui, jo nešiojimui ir pan, yra padidinti , specialūs reikalavimai , kurių turi laikytis tokio ginklo turėtojas, todėl tai, kad G. S. , įgyto šaunamojo ginklo neįregistravęs negavo leidimo jį laikyti ir tuo nesirūpino , laikė be leidimo daugiau nei 10 metų , vertintina , kaip jo tyčiniai veiksmai, padaryti tiesiogine tyčia, o ne kaip įvertino apylinkės teismas, veiksmai dėl aplaidaus nerūpestingumo. Apylinkės teismo išdėstyti argumentai, kad G. S. nepanaudojo šio ginklo nusikaltimams ar pažeidimams padaryti, neperdavė ginklo kt. asmenims ir pan., nėra reikšmingi, nes padarytas nusikaltimas priskirtinas prie formaliosios sudėties nusikaltimų , kurių teisiniam įvertinimui nei tikslas, nei pasekmės nėra reikšmingi.

Dėl šių motyvų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, mano, kad G. S. veika yra nusikalstama, ji kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., apeliacinei instancijai nustačius :

G. S. nuo 1998-02-19 iki 2009-02-23 20.10 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) laikė gamyklinės gamybos „Maverik by Mossberg“ firmos 12 – to kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį 88 modelio šautuvą Nr. MV 91069 C, skirtą šaudyti 12 – to kalibro medžiokliniais šoviniais ir 26 gamyklinius firmos „SAGA“ gamybos 12 - to kalibro medžioklinius šovinius, skirtus 12 – to kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atliktos kratos metu buvo surasti ir paimti.

Apeliaciniu skundu prašoma G. S. pripažinti kaltu už neteisėtą šaudmenų laikymą už laikotarpį nuo 2004-04-12 iki 2009-02-19, t.y. nuo jų įgijimo kartu su šaunamuoju ginklu iki jų paėmimo kratos metu. Kolegijos nuomone, būtų teisiškai neteisinga pripažinti asmenį kaltu už šaudmenų neteisėtą laikymą, kai jų laikymo teisėtumas tiesiogiai yra susijęs su pagrindinio objekto – šaunamojo ginklo laikymo teisėtumu. Kolegijai nustačius, kad G. S. , laikydamas šaunamąjį ginklą nuo 1994-04-12 iki 1998-02-19, nepadarė baudžiamojo nusikaltimo , nes tuo metu tokios rūšies ginklo laikymas be leidimo neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, jam neinkriminuotinas ir šaudmenų , skirtų jo laikytam ginklui, neteisėtas laikymas minėtu laikotarpiu.

G. S. nebuvo anksčiau teistas, (b.l. 47), jis dirba, yra vedęs, turi tris vaikus, kurių vienas yra nepilnametis (b.l. 41), duomenų, kad jis būtų susikompromitavęs , byloje nėra. G. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina, kad G. S. padarytas nusikaltimas priskirtinas prie apysunkių nusikaltimų, kad nusikaltimas buvo daromas ilgą laiką. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę , jam skirtina sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatyta bausmė- areštas , jis skirtinas minimalios trukmės ( Lietuvos Respublikos BK 49 str.).

Bylos daiktiniai įrodymai – šaunamasis ginklas ir šaudmenys, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. , konfiskuotini kaip nusikaltim opriemonė .

Dėl išdėstytų motyvų, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, ir priimtinas naujas nuosprendis.

Kolegijs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 329 str. 1 d.2 p.,

Rezoliucinė dalis

n u s pr endė:

Zarasaų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendį, priimtą G. S. atžvilgiu , panaikinti ir priimti naują nuosprendį..

G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir paskirti jam 15 (penkiolika) parų arešto, šią bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., gamyklinės gamybos „Maverik by Mossberg „ firmos 12-o kalibro vienvamzdį lygiavamzdį 88 modelio šautuvą Nr. MV 91069 C ir 26 gamyklinius firmos „Saga „ gamybos 12-o kalibro šovinius konfiskuoti, perduodant Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.