- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-59/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Vytautas Masiokas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.26.1Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrintą bausmę nustatant areštą penkiasdešimčiai parų.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės penkiasdešimties parų arešto vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2004 m. sausio 31 d., apie 2 val. 20 min., viešoje vietoje, t. y. prie kioskų, esančių Ukmergės g. 216, Vilniuje, žodinio konflikto su B. J., L. L., S. T., A. J. ir E. Č. metu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. baugino nukentėjusiuosius su neteisėtai laikomu pistoletu „Makarov“, o B. J. ir L. L. pasitraukus nuo jo ir einant aikštele, esančia šalia pastato Nr. 32, Šeškinės g., Vilniuje, A.S. pribėgo prie jų ir sudavė B. J. ranka į galvą, o pastarajam parkritus, du kartus spyrė į ranką, sukeldamas fizinį skausmą;
2003 m. rugsėjo 24 d. teisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą pistoletą „Makarov“, kurį pagal 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12 straipsnio 10 punkto nuostatas privalėjo per 10 d. įregistruoti policijos įstaigoje bei gauti leidimą nešiotis ar laikyti ginklą, dešimties dienų bėgyje ginklo teisėtai neįregistravo, leidimo jį nešiotis ar laikyti negavo, neteisėtai jį laikė prie savęs bei savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir nešiojosi su savimi iki 2004 m. sausio 31 d., kol 2 val. 20 min. šis ginklas buvo paimtas iš jo vairuojamo automobilio stovėjusio aikštelėje šalia parduotuvės, esančios Vilniuje, Šeškinės g. 32.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netyrė kai kurių svarbių bylos aplinkybių, dėl jų nepasisakė nuosprendyje, be to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai neatitinka bylos aplinkybių. A. S. teigia kad, nuo pat bylos tyrimo pradžios davęs nuoseklius ir išsamius parodymus, kad buvo užpultas grupės jaunuolių, gindamasis nuo jų smurto, vienam jaunuoliui trenkė per rankas ir jį paguldė ant žemės. Nuteistojo parodymus patvirtina ir teismo medicinos ekspertizės aktas, kuris buvo prijungtas prie bylos, paskelbtas teismo posėdžio metu, todėl turėjo būti vertinamas, kaip įrodymas. To nedarydamas pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kasatorius įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, be to, konstatavęs, kad nusikaltimą nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Norint nustatyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turi būti išsiaiškinta, ar alkoholio koncentracija kraujyje viršija „Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkoje“ (toliau Taisyklės) nurodytą alkoholio koncentracijos biologinėse organizmo terpėse ribą. Nuteistasis mano, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis buvo neblaivus. Liudytojų, tvirtinusių, jog A. S, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, parodymai negali būti laikomi įrodymais, nes minėti asmenys neturi specialių žinių, reikalingų neblaivumo faktui nustatyti. Kasatorius mano, kad teismas savo išvadą grįsdamas liudytojų parodymais, pažeidė įrodymų leistinumo principą. A. S. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad neblaivumas Taisyklių prasme ir apsvaigimas nuo alkoholio BK prasme yra skirtingi. Jo nuomone, Taisyklės reglamentuoja ne tik neblaivumu įtariamų asmenų, vairuojančių transporto priemones, bet ir kitų asmenų, savo veiksmais galinčių sukelti ar sukėlusių grėsmę žmonėms, gyvūnams, aplinkai, neblaivumo būsenos nustatymą, todėl jos nuostatomis buvo privalu vadovautis byloje. Apeliacinės instancijos teismas, savo teiginio apie sąvokų „neblaivumas“ ir „apsvaigimas“ skirtumus nepagrįsdamas jokiais norminiais aktais, ėmėsi jam nebūdingos įstatymo aiškinimo funkcijos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies
Kasatorius A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai. Jo kaltumas įrodytas, byloje surinktais faktiniais duomenimis (nukentėjusiojo B. J., liudytojų L. L., S. T., E. Č., A. J., R. B., E. S., A. K., R. N., S. K., A. K., J. J. parodymais, medicininės apžiūros aktu, kitais bylos įrodymais). Šie įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kasatoriaus pateikta versija, kad jis tapo grupės jaunuolių užpuolimo auka, teismo posėdžiuose buvo išsamiai išanalizuota ir atmesta, nesant ją patvirtinančių faktinių duomenų. Paties nuteistojo parodymai apie neva prieš jį įvykdytą nusikaltimą neatitinka kitų bylos įrodymų, tame tarpe ir kasatoriaus minimos 2004 m. vasario 4 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. 472. Pažymėtina, kad pagal kasatoriaus pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis nutrauktas 2004 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu, kurio nuteistasis neapskundė.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
Kasatoriaus A. S. teiginys, kad teismas netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepagrįstas. Minėtoje Baudžiamojo kodekso normoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia gali būti pripažinta aplinkybė, kai veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Nusikalstamos veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tais atvejais, kai apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 27 punktas). Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padarymo metu kasatorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymui. Tai liudytojų R. B., R. N., A. K., J. J., A. K. parodymai, medicinos apžiūros aktas Nr. 234, kuriame atsispindi ir A. S. paaiškinimas apie alkoholio vartojimą. Šie faktiniai duomenys kaip įrodymų šaltinis gauti ir įvertinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis). Kolegija nepagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad norint nustatyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo būti išsiaiškinta, ar alkoholio koncentracija kraujyje viršija „Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkoje“ koncentracijos biologinėse organizmo terpėse ribą. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius A. S. atsisakė atlikti prašomus tyrimo veiksmus alkoholio koncentracijos kiekiui kraujyje nustatyti (t. 1, b. l. 100), todėl jo apsvaigimo lygis nustatytas kitais baudžiamajame procese numatytais duomenimis (BPK 20 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties
Kai kurie kasaciniame skunde pateikti argumentai sutampa su išdėstytais apeliaciniame skunde, kuris išsamiai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, tame tarpe ir dėl medicinos apžiūros akto Nr. 472 įvertinimo, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus bei pagrįstai jį nuteisė.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis jo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.