Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-366-866/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-366-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21427-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
E. U.
Atsakovas
J. U.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-366-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21427-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui J. U. ir atsakovo J. U. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. U. ieškinį ir atsakovo J. U. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo.

2. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę gyventi skyrium iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

3. Nurodė, kad ieškovė provokuoja šeimos konfliktus, naudoja psichologinį smurtą, bando apšmeižti atsakovą, yra agresyvi, rašo nepagrįstus pareiškimus policijai dėl neva vartoto fizinio smurto, skausmo sukėlimo, pradeda ikiteisminius tyrimus. Toks ieškovės elgesys, pažeidžia ir nepilnamečių vaikų interesus, juos traumuoja, nes vaikai kenčia nuo tėvų nesantaikos. Teigia, kad gyvenimas kartu su ieškove viename būste, esančiame (duomenys neskelbtini), neįmanomas ir yra pavojingas atsakovui bei nepilnamečių vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Nurodo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o bendrosios jungtinės nuosavybės teise – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad laikinoji apsaugos priemonė neapsunkins teismo sprendimo vykdymo ir nepažeis ieškovės interesų, kadangi ieškiniu ir priešieškiniu yra prašoma ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui – turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad santuoka yra iširusi ir tai nutiko išimtinai dėl atsakovo kaltės – jo santykių su kitomis moterimis ir moralės nepaisymo. Atsakovas neatliko įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų, neteikė moralinės ir materialinės paramos, elgėsi nepagarbiai, agresyviai, tyčiojosi, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Teigia, kad ji negali taikytis su tokiu atsakovo elgesiu, todėl esant pagrindui naudosis įstatymo suteiktomis gynybos priemonėmis dėl netinkamo atsakovo elgesio. Nurodo, kad atsakovas name, esančiame (duomenys neskelbtini), jau kurį laiką negyvena – jam buvo taikyta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium, o dabar atsakovas gyvena pas kitą moterį ir grįžta į namus konfliktui sukelti. Nurodo, kad atsakovas turi patalpų, kuriose galėtų gyventi, o jai priklausęs butas Bitininkų g., yra parduotas, pinigai skirti ekspertizei šioje byloje apmokėti. Sutuoktiniams priklausantis butas Jonažolių g. yra nuomojamas, be to, pats atsakovas reikalauja mokėti jam dalį nuomos. Atsakovas neįvertino, kad dukros lanko ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą. Ieškinys bus tikslinamas surinkus įrodymus dėl turto verčių, todėl tai, kad šiuo metu ieškinyje nereiškiamas reikalavimas priteisti jai gyvenamąjį namą, nėra esminis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi prašymo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Priešingai nei nurodo atsakovas, byloje yra duomenų, kad abu sutuoktiniai kreipiasi su pareiškimais dėl kito iš sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, elgiasi nepagarbiai ir netolerantiškai vienas su kitu.

7. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje negalima daryti vienareikšmės išvados, kad išimtinai tik ieškovė provokuoja šeimoje konfliktus, kad ieškovė nepagrįstai kreipiasi į specialistus dėl sveikatos sutrikdymo ir kt. Nustatė, kad atsakovas taip pat kreipiasi dėl netinkamo ieškovės elgesio šeimoje į teisėsaugos pareigūnus, atsakovas taip pat yra kreipęsis į specialistus dėl sveikatos sutrikdymo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad išvadą teikianti institucija nenustatė, kad kuris nors iš tėvų savo valdžią vaikams įgyvendintų netinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas J. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę E. U. gyventi skyrium iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

9. Nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, neįvertino, kad su ieškove susiklostę konfliktiški santykiai būtent dėl ieškovės kaltės. E. U. nuolat kelia nepagrįstus konfliktus, rašo pareiškimus policijai dėl neva jos atžvilgiu, pavartoto fizinio smurto, skausmo sukėlimo. Nurodo, kad ieškovė, E. U., atsakovo atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, sąmoningai provokuoja šeimos konfliktus, įžeidinėja atsakovą, visokiais būdais bando sudaryti klaidingą, neigiamą įvaizdį apie atsakovą, šmeižia. Teigia, kad teismas neįvertino, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais.

10. E. U., amoralus, netinkamas elgesys pažeidžia nepilnamečių dukterų interesus, kadangi ieškovė piktnaudžiauja savo kaip vaiko motinos teisėmis ir pareigomis, įtraukdama nepilnamečius vaikus į suaugusiųjų konfliktus, įžeidinėja atsakovą, nepilnamečių vaikų, akivaizdoje, skiepija jiems netinkamas vertybes, vaikai mato, iškreiptą šeimos paveikslą, kas daro jiems neigiamą įtaką, dėl ko vaikai jaučiasi nesaugūs.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu ieškovė E. U. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso nemenka turto dalis Vilniaus mieste: 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini). Jo teigimu šis turtas nėra nuomojamas, t.y. yra laisvas. Kiti šio turto bendraturčiai yra atsakovo motina bei seserys. Taigi atsakovas, jei mano, kad jam sunku gyventi name (duomenys neskelbtini), gali laikinai persikelti į vieną iš nurodytų būstų. Be to atsakovas vienas naudojasi ir UAB „Baltcargo“ turtu, taigi šiame turte taip pat gali gyventi. Tačiau iš bylos proceso yra visiškai akivaizdu, kad atsakovo ketinimas yra vilkinti procesą, slėpti dalintiną turtą, riboti ieškovės teises.

12. Nurodo, kad ieškovės paveldėta būsto dalis buvo parduota, nes buvo būtina gauti lėšų dalies byloje dalintino turto ekspertizei atlikti; butas (duomenys neskelbtini) su atsakovo žinia bei sutikimu yra išnuomotas; kitas turtas yra (duomenys neskelbtini). Realiai šis atsakovo prašymas turi įtakos ir nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai, nes šiuo metu jos gyvena su ieškove. Atsakovo dalyvavimas vaikų gyvenime yra epizodinis. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos būtina įvertinti ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

15. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Ši apsaugos priemonė orientuota į vaikų ar vieno iš sutuoktinių asmeninių neturtinių interesų užtikrinimą, o jos taikymo pagrindas – tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaiko ar vieno iš sutuoktinių asmeninės neturtinės teisės. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams iš kito sutuoktinio. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium nuo šeimos gali būti taikomas, kai sutuoktinis prieš vaikus ar kitą sutuoktinį vartoja fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti jiems žalos.

17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo nevertina ir nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo taikyti griežtą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę gyventi skyrium iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

19. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pagal atsakovo nurodytas aplinkybes nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vaikų atžvilgiu ieškovė elgiasi ar gali elgtis netinkamai, kad jos bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, ar gali būti daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai.

20. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl šalių nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusį komplikuotą bei konfliktišką bendravimą, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją, bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui bei užtikrinti, kad vaikai nebūtų įtraukti į sutuoktinių negeranoriškus tarpusavio santykius. Tuo tarpu, atskirajame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas padaryti priešingas išvadas.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Ieškovė E. U. pateikė prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, kurias pagrindžia prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. CPK 9 8 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

25. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) J. U., (duomenys neskelbtini) ieškovės E. U., (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Asta Pikelienė