Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2021 m. birželio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. birželio 10 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2020 m. birželio 10 d. alkotesterio „ALCOTEST 6810“ parodymus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021-03-18 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti S. B. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-07-15; vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentų, raktelio konfiskaciją; sprendimui įsiteisėjus 2020-07-15 S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2020-07-15 S. B. paskirtą kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus, perduoti VĮ Regitra.

2.1. Teigia, kad nuosprendis dėl S. B. išteisinimo yra nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių nustatytų bylos aplinkybių, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai S. B. išteisino.

2.2. Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent S. B., nes šią aplinkybę patvirtino pats S. B., liudytojos L. R. ir A. K., kuri apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), 15.56 val. alkotesteriu Drager (patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)) S. B. nustatytas 2.26 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu – 2020-06-10 16.10 val. – 2.16 prom. neblaivumas. Teigia, kad S. B. versija, jog toks girtumas jam buvo nustatytas dėl to, kad jis jau parvykęs namo vartojo alkoholį iki kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, yra tik S. B. gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai.

2.3. Prokuroras skunde nurodo, kad S. B. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus apie savo neblaivumą ir alkoholio vartojimą, nes policijos pareigūnams S. B. teigė niekur automobiliu nevažiavęs, alkoholio nevartojęs, vėliau jau S. B. nurodė, kad ką tik vartojo alaus, kad turėjo alaus, bet prieš važiavimą negėrė. Vėliau apklausiamas įtariamuoju S. B. nurodė, kad į parduotuvę važiavo du kartus, abu kartus būdamas blaivus, ir grįžęs namo išgėrė apie pusę butelio degtinės iki pasirodant policijos pareigūnams. Teisme S. B. vėl pakeitė parodymus nurodydamas, kad į parduotuvę važiavo išgėręs alaus, o grįžęs namo išgėrė kelias stiklines, kai atvyko pareigūnai.

2.4. Prokuroras skunde nurodo, kad nuo pranešimo apie į parduotuvę atvažiavusį neblaivų vyrą, nuo S. B. nuvažiavimo nuo parduotuvės iki policijos pareigūnų atvykimo į S. B. kiemą, vertinant bendrajame pranešime nurodytą laiką ir vaizdo įraše užfiksuotą laiką, galėjo praeiti nuo 9 min. (nuo 15:36 val. iki 15.43 val., dar 2 min. laiko praėjo iki S. B. išėjimo iš namo) iki 17 min. (nuo 15:36 val. iki 15.53 val.). S. B. teisme parodė, kad atstumas nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iki namų yra apie 4-5 km ir parvažiuoti nuo parduotuvės iki namų užtrunka apie 3-5 min. Dėl to prokuroras teigia, kad S. B. nuvažiavus nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 15.36 val., namie jis anksčiausiai galėjo būti apie 15.39 val., todėl S. B. nuo 15.39 val. iki vėliausiai 15.53 val. namuose galėjo būti vienas ir tuo metu vartoti alkoholį., t. y. iš viso apie 14 min. Nurodo, kad remiantis naujausiais literatūros duomenimis paprastai per 40-60 min. nuo alkoholio suvartojimo koncentracija pasiekia maksimumą, jei skrandis pilnas (šiuo atveju pats S. B. teigia valgęs čeburekus), rezorbcijos fazė trunka apie 2-3 val., rezorbcijos fazėje alkoholio koncentracija didėja, tik tada prasideda alkoholio šalinimas arba eliminacija iš organizmo ir suaugusio vyro organizme per valandą metabolizuojasi arba suskyla, esant ramybės būsenoje, 0,12-0,15 promilių per valandą. Kadangi pagal bylos duomenis nuo S. B. grįžimo namo ir alkoholio suvartojimo iki pirmo neblaivumo nustatymo praėjo daugiausiai 20 minučių, tai maksimalus kiekis alkoholio (kurį nurodė suvartojęs S. B. iki atvykstant pareigūnams) negalėjo pilnai rezorbuotis,

2.5. Prokuroras skunde teigia, kad tai, jog S. B. dar iki grįžtant namo iš parduotuvės, buvo neblaivus ir jo neblaivumas buvo didesnis nei išgėrus vieną butelį alaus, patvirtina bylos medžiaga, nes S. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 prom. ir 2.16 prom. neblaivumas, t. y. jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, kurio požymiai yra: sutrikusi kalba ir judesių koordinacija. Būtent tokie S. B. akivaizdžiai nustatyti požymiai užfiksuoti 2020-10-07 „Body“ kameros (duomenys neskelbtini) pateiktoje filmuotoje medžiagoje. Būtent analogiškus S. B. girtumo požymius nurodė ir liudytojos L. R. ir A. K. bei apklaustas policijos pareigūnas K. M.. Nurodo, kad abejoti alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi nusikaltimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, galėjusių nulemti ar nulėmusių neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. S. B. teiginius apie alkoholio vartojimą po grįžimo iš parduotuvės iki pareigūnų pasirodymo paneigia moksline literatūra patvirtinti duomenys, kad per tokį trumpą laiką S. B. nurodytas suvartotas alkoholis negalėjo rezorbuotis. Dėl to teigia, kad S. B. kraujyje automobilio valdymo metu etilo alkoholio koncentracija žymiai viršijo 1,5 promilės, todėl S. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai.

2.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, nevertino objektyviai nustatytų aplinkybių, S. B. išteisinimą netinkamai motyvavo, todėl nuosprendis turi būti panaikintas.

2.7. Prokuroras skunde nurodo, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgta į S. B. asmenį charakterizuojančius duomenis: turi pastovią gyvenamąją vietą, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, dirba gaisrinėje ugniagesiu-gelbėtoju, kaltės nepripažino, taip pat į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimo stadiją – nusikaltimas baigtas, kaltės formą - nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, S. B. nuvažiuotą atstumą, mažiausią nustatytą girtumo laipsnį (2,16 promilės), jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į tai, kad jis baustas administracine tvarka, neteistas, 2013 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Siūlo S. B. skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos vidurkis.

2.8. Prokuroras siūlo S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), nes S. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Nors S. B. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis neteistas, iki šio įvykio nebuvo baustas ir administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tačiau anksčiau turėjo administracinę nuobaudą už leistino važiavimo greičio viršijimą, jis padarė itin šiurkštų tyčinį KET pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti neigiamas (net nepataisomas) pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,16 promilės girtumas, kas labai ženkliai viršija tiek ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Pažymi, kad S. B. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti - norėjo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės, o antrą kartą važiavo nusipirkti čeburekų, nors tai galėjo padaryti pasirinkęs teisėtą elgesio variantą, pvz., pasitelkęs pavėžėjimo paslaugą teikiančius subjektus, draugus ar artimuosius. Tai rodo S. B. neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą. Be to, S. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, ją neigė, kas rodo, jog jis savo veiksmų kritiškai nevertina. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis ateityje nebekartos tokio neteisėto elgesio. Dėl paminėtų aplinkybių mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas S. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams nuo 2020-07-15.

2.9. Taip pat prokuroras siūlo S. B. paskirti turto - automobilio konfiskavimą, nes transporto priemonė – automobilis „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė. Dėl to mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas S. B. paskyrus BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo S. B. gynėjas adv. V. Kičiatovas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad prokuroro apeliaciniame skunde dėstomos išvados, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, nevertino objektyviai nustatytų aplinkybių, netinkamai motyvavo, yra nepagrįstos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie S. B. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, priėmė teisingą nuosprendį, kuriuo S. B. išteisino.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

7. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-1446-895/2018). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad S. B. veikoje nėra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

8.1. S. B. buvo kaltinamas padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad jis 2020 m. birželio 10 d. 15.30 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.

8.2. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

8.3. Išteisintasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio dieną jis į parduotuvę važiavo du kartus, pirmą kartą nuvažiavęs nusipirko butelį degtinės, o antrą kartą – maisto, pripažino, kad antrą kartą važiuodamas į parduotuvę buvo išgėręs butelį alaus. S. B. automobilio vairavimo faktą patvirtina jį vairuojantį automobilį betarpiškai mačiusių liudytojų L. R. ir A. K. parodymai. Taigi, byloje nėra ginčo, kad automobilį vairavo S. B.. Tam, kad S. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik, kad jis vairavo transporto priemonę, bet ir tai, kad jis ją vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas.

8.4. Prokuroras skunde teigia, kad S. B. girtumą automobilio vairavimo metu patvirtina liudytojų L. R., A. K. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

8.5. Teisme liudytoja L. R. parodė, kad parduotuvėje matė S. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš paskutiniųjų stengėsi eiti tiesiai, jo veidas buvo raudonas, kruvinas, alkoholio kvapo neužuodė, nes buvo su kauke ir ją nuo S. B. skyrė prekystalio stiklas. Liudytoja A. K. parodė, kad einant į parduotuvę pamatė prieš ją sunkiai einantį vyriškį – S. B., kuris vilko kojas, kaip žmogus po insulto, tačiau parduotuvėje pastebėjo, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, jo veidas buvo raudonas, alkoholio kvapo neužuodė, sužalojimų veide nematė. Nors šių liudytojų parodymai nėra tapatūs, nes liudytojos subjektyviai vertino S. B. neblaivumą, tačiau liudytojos nurodė, kad parduotuvėje S. B. buvo neblaivus, o koks buvo S. B. girtumo laipsnis, spręsti iš tokių liudytojų parodymų nėra galimybės.

8.6. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai S. B. nesustabdė važiuojančio automobiliu, o jį rado namuose. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas K. M. parodė, kad namo duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis – S. B., kuris bendraujant prisipažino važiavęs į parduotuvę. Policijos pareigūnės R. M. 2020 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. B. iš pradžių neigė vairavęs, bet vėliau prisipažino važiavęs į parduotuvę būdamas neblaivus bei nurodė neseniai vartojęs alaus (b. l. 50-51). Tokie K. M. parodymai bei tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys taip pat neįrodo, kad automobilio vairavimo metu S. B. girtumas buvo didesnis nei 1,51 prom.

8.7. Teisme S. B. pripažino, kad jis, važiuodamas į parduotuvę, buvo išgėręs vieną butelį alaus, o grįžęs, iki policijos pareigūnų atvykimo, išgėrė dvi stiklines degtinės. Nors S. B. atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių neigė važiavęs ir gėręs, tačiau vėliau pripažino, kad vairavo automobilį bei pripažino vartojęs alkoholį. Tokius S. B. parodymus, kad jis vairavo išgėręs, patvirtino teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas K. M. bei vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „BodyCam“.

8.8. Byloje esantys alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 10 d. 15.57 ir 16.10 val. S. B. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas (t. 1, b. l. 13, 15–16, 56). Nors toks girtumas nustatytas praėjus vos 20 minučių po to, kai bendruoju pagalbos centro telefonu buvo pranešta apie galimai neblaivų vairuotoją (t. 1, b. l. 11–12), tačiau vien girtumo nustatymo faktas pats savaime nepatvirtina, kad būtent automobilio vairavimo metu, t. y. 15.30 val., kaip nurodyta kaltinime, S. B. girtumas buvo didesnis nei 1,51 prom.

8.9. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. daugiau nei 1,51 prom. girtumas buvo nustatytas praėjus 20 minučių po pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai nepaneigia išteisintojo parodymų, kad alkoholį jis vartojo tik grįžęs namo. Tai, kad S. B. teisme pripažino automobilį vairavęs išgėręs alaus, taip pat neįrodo, kad jo girtumas tuo momentu buvo didesnis nei 1,51 prom.

8.10. Prokuroras skunde teigia, kad S. B. kaltę, jog jo girtumas automobilio vairavimo metu buvo žymiai didesnis nei 1,51 prom., patvirtina mokslinė literatūra apie alkoholio rezorbciją organizme. Toks skundo teiginys yra nepagrįstas, nes pirmiausia, prokuroras skunde nenurodė jokios konkrečios mokslinės literatūros, kuria remiasi grįsdamas šį teiginį, o antra, mokslinė literatūra negali būti pritaikoma visais atvejais visiems vienodai, nes alkoholio įsisavinimas organizme bei jo pasišalinimas iš organizmo priklauso nuo individualių asmens savybių, tokių kaip asmens lytis, amžius, kūno svoris, genetika, metabolizmo ypatumai, ligos (internetinė prieiga: https://lt.ensayosclinicoscuba.com/skolko-vyhodit.html).

8.11. Skunde prokuroras teigia, kad S. B. didesnį girtumo laipsnį įrodo vaizdo įrašai iš „BodyCam“ ir Neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys: sutrikusi kalba ir judesių koordinacija, kurie yra vidutinio girtumo požymiai. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti tokie S. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (t. 1, b. l. 15–16). Neblaivumo nustatymo akte nurodytus kitus požymius, kurie prokuroro teigimu patvirtina S. B. didesnį nei 1,51 prom. girtumą, paneigia vaizdo įrašai, nes iš jų matyti, kad S. B. adekvačiai elgėsi, normaliai atsakinėjo į policijos pareigūnų užduodamus klausimus, jo eisena nebuvo apsunkinta (nevilko kojų, nesistengė iš paskutiniųjų vaikščioti tiesiai). Be to, neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. B. gali paeiti tiesia linija – pėda po pėdos, kad stovėdamas pirštu gali pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pažymėtina, kad vaizdo įrašai iš „BodyCam“ ir Neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys užfiksuoti praėjus tam tikram laiko tarpui po to, kai S. B. vairavo automobilį. Taigi, nei vaizdo įrašai, nei Neblaivumo nustatymo akte nurodyti neblaivumo požymiai nepatvirtina, kad S. B. girtumas automobilio vairavimo metu buvo žymiai didesnis nei 1,51 prom.

8.12. Taip pat neteisus prokuroras, kad nebuvo nustatyta jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, galėjusių nulemti ar nulėmusių neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos“, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatant S. B. girtumą vis dėlto nebuvo laikomasi neblaivumo nustatymo taisyklių. Pirmiausia pastebėtina, kad iš policijos pareigūnų „BodyCam“ vaizdo įrašų matyti, kad S. B. nurodžius, jog alkoholį vartojo „ką tik“, policijos pareigūnas, patikslinęs laiką „be penkių keturios“ nurodė, kad girtumą nustatys po 15 minučių, ir iš vaizdo įrašo matyti, kad pirmą kartą girtumas S. B. buvo nustatytas 16.01 val. Taigi, pirmas girtumo nustatymas įvyko praėjus tik 5 minutėms, o ne 15 minučių po to, kai S. B. nurodė „ką tik“ vartojęs alkoholį. Pastebėtina ir tai, kad alkoholio matavimo prietaiso laikas nesutampa su policijos pareigūnų „BodyCam“ vaizdo įrašų laiku, kai pirmą kartą buvo nustatomas girtumas S. B. – matavimo prietaiso laikas 15.56 val. (t. 1, b. l. 13, 56), o pagal vaizdo įrašus – 16.01 val. (t. 1, b. l. 179). Be to, išteisintasis S. B. nurodė, kad alkoholį vartojo ir tarp girtumo nustatymų, nors pareigūnai neleido. Liudytojas K. M. teisme parodė, kad nors neleido S. B. vartoti alkoholio ir kad alkoholį S. B. galėjo vartoti po antro girtumo nustatymo, tačiau liudytojas nurodė, kad matė kaip S. B. kambaryje iš po stalo išsitraukė butelį ir išgėrė. Iš vaizdo įrašų matyti, kad po pirmo, o ne po antro (antras girtumo nustatymas vaizdo įrašuose neužfiksuotas), kaip teisme teigė liudytojas K. M., girtumo nustatymo S. B., lydimas policijos pareigūno K. M., sugrįžo į namą, o ne pasiliko prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina išteisintojo S. B. parodymus ir paneigia liudytojo K. M. parodymus, jog tarp girtumų nustatymų S. B. alkoholio nevartojo ir nuo tarnybinio automobilio nebuvo pasišalinęs. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad girtumas S. B. buvo nustatytas nesilaikant neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių.

Visumą paminėtų aplinkybių patvirtina, kad byloje liko nepaneigta S. B. versija, kad jis alkoholį vartojo grįžęs namo, bei byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio vairavimo metu S. B. girtumo laipsnis buvo didesnis nei 1,51 prom., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima ir visas abejones vertino išteisintojo S. B. naudai. Šiuo metu nebėra galimybės nustatyti, kiek S. B. iš tiesų buvo išgėręs iki važiavimo į parduotuvę ir kiek tiksliai jis išgėrė alkoholio jau grįžęs namo, ir kaip tai įtakojo jo neblaivumo lygį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad S. B. neblaivumo lygis vairuojant transporto priemonę tikrai buvo didesnis nei 1,51 prom. (kaltinime nurodyta 2,16 prom.), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. išteisino pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. S. B. veikoje nėra šios nusikalstamos veikos požymių. Dėl to prokuroro skundas netenkinamas, nes skunde nurodyti argumentai dėl S. B. kaltės yra paremti ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis ir samprotavimais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio.