Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1183-565/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
2S-1183-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06939-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1183-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06939-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.5.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko R. R. pakeitimo vykdymo procese jo teisių perėmėju Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VĮ Turto bankas.Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19549-734/2010 dėl 147,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“ (vykdomoji byla Nr. 0110/12/11899/1). Skolininkas R. R. 2013-07-19 mirė. Skolos likutis pagal vykdomąjį dokumentą sudarė 23,54 Eur. Pagal 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimą skolininko R. R. turtas, kurį sudaro ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir pradinį skolininką R. R. vykdomojoje byloje Nr. 0060/11/00923/1 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19549-734/2010 dėl skolos išieškojimo išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“ pakeitė jo teisių perėmėju Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0060/11/00923/1 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19549-734/2010 dėl 147,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“. Iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro išrašo matyti, kad skolininkas R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. numatytų procedūrų. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 str. 1,4 d. nurodytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą. Todėl sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir būdais. Kasacinis teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 str. nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/11899/1. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą, t.y. iki 2013-10-19. Šiuo atveju turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo AB „Swedbank lizingas“ naudai nebuvo visiškai atliktas. Naikinamasis 3 mėn. terminas nėra praleistas, tačiau išieškotojas nesikreipė dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodė šio termino praleidimo priežasčių. Be to, miręs skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai. Todėl pakeitus skolininką į valstybę ir šioje vykdomojoje byloje, sumažėtų savo reikalavimus nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas antstolis A. Š. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Turto arešto aktas buvo surašytas 2012-12-19 vykdomosiose bylose Nr. 0110/12/11899/1 ir kt. Šiame akte išieškotojas UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo įrašytas tik per klaidą. Ši vykdomoji byla nebuvo nei užbaigta, nei sustabdyta, ji buvo vykdoma. Pažymi, kad vykdomoji byla Nr. 0110/12/11899/1 buvo užvesta 2011-01-02, skola buvo išieškoma iš skolininko pensijos, skolos likutis 23,54 Eur. Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą bei pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ reikalavimams skolininko R. R. įpėdinei Lietuvos Respublikai pareikšti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, kad kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šiuo atveju palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublika. Kartu su CK 5.63 str. nurodytais būdais tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat, šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto 3 mėn. Dėl išieškotojui nežinomų priežasčių, antstolis A. Š. šiuo atveju neatliko turto arešto vykdant išieškojimą išieškotojo naudai, todėl viešame registre nebuvo išviešintas palikėjo turto areštas. Kadangi skolos išieškojimas jau buvo perduotas antstoliui, išieškotojas nieko nežinojo apie skolininko mirties faktą ir nesikreipė į notarų biurą dėl pretenzijų paveldimam turtui. Kasacinis teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pažymėjo, kad skirtingai nei anksčiau suformuotoje praktikoje, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis i teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Todėl išieškotojas, atsižvelgdamas į tai, kad jis nežinojo apie skolininko mirties faktą, įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas praleistas dėl nuo išieškotojo visiškai nepriklausančių ir objektyvių priežasčių, taip pat į tai, kad skolininko įsipareigojimai yra neįvykdyti ir nuo skolininko mirties momento nėra suėjęs 3 m. naikinamasis terminas, siekiant visapusiškos savo teisių apsaugos, CK 5.63 str. 4 d. pagrindu prašo teismo pratęsti terminą reikalavimams pareikšti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19549-734/2010 dėl 147,71 Eur skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“ (vykdomoji byla Nr. 0110/12/11899/1). Skolininkui mirus ir jo palikimą priėmus valstybei, antstolio prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-03-01 nutartimi pakeitė pradinį skolininką R. R. jo teisių perėmėju Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.Byloje nustatyta, kad skolininkas R. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė valstybė. Iš vykdomojoje byloje esančio 2012-12-19 Turto arešto akto matyti, kad skolininko turtas buvo areštuotas 13 kreditorių naudai, tačiau tarp jų nėra įrašyto kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“, nors antstolis 2011-06-16 patvarkymu yra priėmęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-04 išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti šio kreditoriaus naudai. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad išieškotojas UAB „Swedbank lizingas“ 2012-12-19 Turto arešto akte nebuvo įrašytas tik per klaidą. Taigi suinteresuoto asmens teiginiai, kad skolos išieškojimas jau buvo perduotas antstoliui, išieškotojas nieko nežinojo apie skolininko mirties faktą, todėl nesikreipė į notarų biurą dėl pretenzijų paveldimam turtui, patvirtina aplinkybę, kad išieškotojas iš esmės praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą finansiniam reikalavimui pareikšti dėl antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, klaidos, o ne dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad skolininko R. R. skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0060/11/00923/1 išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai sudaro tik 23,54 Eur ir neturi esminės įtakos nei valstybės, nei kitų kreditorių turtinėms teisėms. Taigi naujo proceso dėl termino atnaujinimo išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ kreditoriniam reikalavimui pateikti pradėjimas visiškai neatitiktų CK 7 str. įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, be to, neatitiktų sąžiningo privataus asmens (išieškotojo) interesų dėl valstybės subjektų tarpusavio kooperacijos stokos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė