Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16028-2024 (ROIK: 24262201593) surašiusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio d., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-16028-2024 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2024 m. gruodžio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-20554-2025 (ROIK 24262201593) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad V. Š. 2024 m. gruodžio mėn. 17 d., 15 val. 45 min., nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0724000027947 (PRĮR; Roik:0124000777695) (toliau – ir orderis), galiojančio iki 2024-12-31 23:59 val., įpareigojusio laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios Klaipėdoje, nesilankyti pavojų patiriančio asmens O. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens O. Š..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. vasario 4 d. gautas Institucijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto V. Š. (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde teigia nesutinkantis su skundžiamu nutarimu ir nurodo, kad policijos pagalba jam buvo kviesta kaip nukentėjusiajam nuo sumušimo ir apiplėšimo, smurto artimoje aplinkoje orderis ir bauda jam surašyti nepelnytai. Nurodo, kad po kelių valandų nuo orderio pažeidimo buvo paguldytas į ligoninę. Skundu taip pat prašyta atnaujinti terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikti motyvuojant tuo, kad apie paskirtą baudą pareiškėjas sužinojo 2024 m. gruodžio 31 d., buvo šventinis laikotarpis ir išsiaiškinti dėl baudos buvo neįmanoma.

2025 m. kovo 3 d. teisme gautas V. Š. atstovo advokato Mariaus Venckaus patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad V. Š. dėl sveikatos būklės galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o policijos pareigūnai, surašę protokolą, nevertino V. Š. psichinės būklės, jo suvokimo, orientacijos, nes galimai neturėjo tam kompetencijos. Skundu taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikti, nurodant šiuos argumentus: V. Š. gydėsi ligoninėje, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi 2025-02-04, sprendimas skirti advokatą priimtas jau po galimo termino skundui paduoti praleidimo, t.y. 2025-02-10, advokatui kilo trukdžių susisiekiant su V. Š., reikėjo laiko surinkti pažymas ir dokumentus, taip pat atkreipiamas dėmesys į advokato užimtumą kitose bylose.

P. V. Š advokatas Marius Venckus teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad V. Š. pagal skundžiamą nutarimą neturėtų būti nubaustas, nes dėl savo sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.

P. V. Š teismo posėdžio metu nurodė prisimenantis, kad vartojo alkoholį su draugu, išėjimo iš draugo ir 2024 m. gruodžio 17 d. nuėjimo į namus, esančius, Klaipėda, aplinkybių teigė neprisimenantis. Negalėjo įvardinti, dėl kokių aplinkybių jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nurodė, kad du mėnesius nebevartoja alkoholinių gėrimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, V. Š. nubaustas už tai, kad pakartotinai nesilaikė orderio: lankėsi pavojų patiriančio asmens, sutuoktinės O. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu Klaipėdoje.

2024-12-16 medicinos dokumento išraše nurodyta, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skubiosios medicinos gydytoja A. E. surašė V. Š. siuntimą radiologiniam ištyrimui. 2024-12-16, 22.18 val. gydytojo radiologo V. B. įrašo išvadoje nurodyta, kad intakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. V. Š. iš įstaigos išleistas.

2024­-12-17, 12.54 val. V. Š. buvo išrašytas orderis, kuriuo jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios Klaipėdoje, jam uždrausta lankytis pavojų patiriančio asmens O. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje, Klaipėdoje, nesiartinti 100 metrų atstumu prie minėto asmens. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis galiojo iki 2024-12-31, 23:59 val.

2024-12-17, 13.37 val. V. Š. pateko į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Jam diagnozuoti akies voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo su delyru.

Iš Institucijos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2024-12-17, 15 val. 31 min. policijai iš telefono numerio +paskambino V. Š. žmona, kuri pranešė, kad namuose yra neadekvatus vyras V. Š., kuris daužo daiktus, niokoja nuomojamą butą, nepilnamečių vaikų nėra, greitoji medicinos pagalba nereikalinga.

Institucija 2024 m. gruodžio 17 d., 16.13 val., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-20554-2025(ROIK 24262201593) dėl nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje. V. Š.dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-20554-2025 ir jį pasirašė nurodydamas, kad su pažeidimu sutinka.

Institucijos pateiktoje 2024 m. gruodžio 17 d. įvykio suvestinėje nurodoma, kad V. Š. iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį išsivežė į gydymo įstaigą.

Byloje esančioje medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą nurodoma, V. Š. ligoninėje buvo gydomas nuo 2024-12-17 iki 2024-12-27.

2024 m. gruodžio 31 d. administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka Institucijoje išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., rašytinio proceso tvarka. Institucijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu Nr. 30-ANR_N-16028-2024 V. Š. pripažintas kaltu dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymo ir administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį jam paskirta 300 eurų bauda.

2025 m. sausio 6 d. V. Š. žmona O. Š. policijai elektroniniu paštu imunitetas@policija.lt pranešė, kad policijos pareigūnė A. K. neatidžiai vykdė savo pareigas. Nurodo, kad 2024 m. gruodžio 17 d. policiją sutuoktiniui V. Š. kvietė norėdama, kad policija padėtų jos vyrui, kuris buvo sumuštas, apvogtas ir neadekvatus. Ji pati sutuoktiniui negalėjo suteikti pagalbos, nes turi sunkią judėjimo negalią, policiją kvietė dėl pagalbos, o ne dėl orderio pažeidimo. Bute buvo netvarka, nes vyras griuvinėjo, stiklinė iškrito jam iš rankų.

2025 m. vasario 3 d. Institucijoje, per elektroninių paslaugų portalą, gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. skundas dėl skundžiamo nutarimo. Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą.

2025 m. kovo 3 d. teisme gautas V. Š. atstovo advokato Mariaus Venckaus skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikti.

ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK nėra išvardintas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, t. y. objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Kaip matyti iš ANK 623 straipsnio normos dispozicijos, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes nepaneigtina, kad iš ligoninės 2024 m. gruodžio 27 d. išleistam V. Š. veikti pakankamai operatyviai ir rūpestingai 2025 m. sausio mėnesį galėjo trukdyti medikų nustatytos medicininės diagnozės (psichikos ir elgesio sutrikimai) ar (ir) jų pasekmės sveikatai. Teismo nuomone, aiškūs, konkretūs argumentai atnaujinti skundo padavimo terminą neišdėstyti nei V. Š., nei jo atstovo advokato skunde, tačiau nepaneigtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkinęs skundo padavimo procesą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aktyviais veiksmais siekė, kad jo skundas dėl Institucijos nutarimo būtų išnagrinėtas (kreipėsi dėl teisinės pagalbos skyrimo, kreiptasi į teismą ir kt.), o tai, kad dėl teisinių žinių stokos ir sveikatos būklės nesuprasdamas procesinių teisės normų reikalavimų, jis pavėlavo pateikti skundą, teismo nuomone, atsižvelgus į asmens teisės į teisminę gynybą svarbą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nebuvo pagrindas šiuo atveju nepriimti teisme nagrinėti jo skundo dėl Institucijos nutarimo.

Dėl byloje esančių duomenų apie V. Š. sveikatos būklę teismas laiko nepaneigtu tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo V. Š. valios nepriklausančių priežasčių, todėl daroma išvada, jog terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti atnaujinamas pagrįstai, šis skundas priimtas ir nagrinėjamas teisme iš esmės. Vien tik formalus teisingumas, nesuteikiant realių galimybių suinteresuotiems asmenims ginti savo galimai pažeistų teisių teisme, nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, kuriems yra skirtas apsaugos nuo smurto orderis, šio orderio galiojimo metu (nepasibaigus jo galiojimo laikui ar jo nepanaikinus) nenumato jokių išimčių, kurioms atsiradus, būtų galima nesilaikyti orderyje nurodytų įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 7 punkte, bet kita ko, yra nurodyta, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikęs jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako ANK nustatyta tvarka.

Už ANK 489 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų.

Šioje byloje nėra ginčo, kad nuo 2024-12-17 12.54 val. iki 2024-12-31 23:59 val. galiojusiu orderiu V. Š. buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu laipėdoje, nesilankyti pavojų patiriančio asmens O. Š. gyvenamojoje vietoje adresu, Klaipėda ir nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens gerovė ir interesai visada turi prioritetą prieš smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens interesus, tačiau teismas turi pagrindo abejoti, kad V. Š. inkriminuoto nusižengimo padarymo metu (administracinio nusižengimo protokole Nr. 31-ANR_P-20554-2025 (ROIK 24262201593) nurodyta nusižengimo data ir laikas –2024 m. gruodžio 17 d., 15.45 val.) neabejotinai žinojo ir suprato, kad galioja tą pačią dieną, vos prieš kelias valandas išduotas Orderis, už kurio įpareigojimų nesilaikymą jam gresia ANK 489 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė. Pagrindą abejoti tuo, kad V. Š. suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, suteikia byloje esantys duomenys apie šio asmens apžiūras ir jų datas medicinos įstaigose bei įrašai apie sveikatos būklę. Teismo nuomone, V. Š. psichikos ir elgesio sutrikimus galėjo patirti ne tik jų nustatymo medicinos įstaigoje metu, bet ir anksčiau, t.y. orderio pažeidimo metu, nes įprastai psichikos ir elgesio sutrikimai nėra itin trumpalaikiai ar momentiniai. Iš to seka, kad nors V. Š. veikoje yra nustatyti objektyvieji ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau nėra būtinojo šio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios). Teismo nuomone, nors V. Š. formaliai atliko ANK 489 straipsniu uždraustus veiksmus, byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios šio nusižengimo sudėties pusės, t. y., kad V. Š.tyčia nuvyko į pavojų patiriančio asmens gyvenamąją vietą, adresu Klaipėda, suprato savo veiksmų esmę ir gebėjo juos valdyti bei tokiais savo veiksmais siekė pažeisti jam skirtus įpareigojimus. Pažymėtina, kad pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie V. Š. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad V. Š. nesilaikė visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, nesistengė pakeisti savo elgesio teigiama linkme, vartojo alkoholį ir jau anksčiau buvo baustas už smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimą, tačiau byloje esantys medicininiai išrašai apie V. Š. sveikatos būklę, apžiūrų gydymo įstaigose datos ir laikas neleidžia teismui daryti neginčytinos išvados, kad V. Š. 2024 m. gruodžio 17 d., orderio pažeidimo metu suprato ir žinojo apie tądien išduotą orderį, jo turinį (jam taikomus įpareigojimus, gresiančią administracinę atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą), suprato ir gebėjo valdyti savo veiksmus, t.y. jo tyčinė kaltė tokiu būdu pažeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus neįrodyta.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į galimą V. Š. sutuoktinės O. Š. pozicijos prieštaringumą. Iš Institucijos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2024-12-17, 15 val. 31 min. policijai paskambinusi V. Š. žmona pranešė, kad namuose yra neadekvatus vyras V. Š., kuris daužo daiktus, niokoja nuomojamą butą, taip pat nurodė, kad greitoji medicinos pagalba nereikalinga. V. Š. sužinojus apie skundžiamą protokolą ir juo paskirtą 300 Eur baudą, 2025 m. sausio 6 d., V. Š. žmona policijos imunitetui apskundė policijos pareigūnę A. K., kuri neva neatidžiai vykdė savo pareigas, ir, nors remiantis institucijos pateiktais duomenimis, 2024-12-17, 15 val. 31 min. skambučio policijai metu O. Š. nurodė, kad greitoji medicinos pagalba nereikalinga, 2025 m. sausio 6 d. skunde policijos imunitetui nurodo, kad policiją kvietė ne siekdama apskųsti sutuoktinį, o siekdama pagalbos vyrui. Kaip 2025 m. sausio 6 d. skunde policijos imunitetui nurodo pati O. Š., ji turi negalią, tad neabejotina, kad negalią turintis asmuo žino, kad pagalbą, esant sveikatos sutrikimams, teikia ne policija, o greitoji medicinos pagalba. 2024-12-17, 15 val. 31 min. skambučio policijai metu O. Š. nurodė, kad vyras V. Š. yra neadekvatus, daužo daiktus, niokoja nuomojamą butą, o 2025 m. sausio 6 d. skunde policijos imunitetui nurodo, kad bute netvarka buvo, nes vyras griuvinėjo dėl sveikatos būklės, stiklinė iškrito jam iš rankų. Teismas šias aplinkybes vertina kaip galimą O. Š. siekį padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės, tad primena, kad atsakomybė, be kita ko, numatyta ir pagal ANK 489 straipsnį, kuriuo nustatyta ir alternatyvi veika melagingam pranešimui apie smurtą artimoje aplinkoje – piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis, t. y. kai asmuo patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pateikdamas iškeiptą informaciją apie įvykį ar kitais veiksmais siekia gauti teisinę, psichologinę ar kitą pagalbą arba tokios apimties pagalbą, kuri jam nėra reikalinga, ar kitaip piktnaudžiauja įstatymo nustatytomis teisėmis.

Sprendžiant dėl V. Š. kaltės pabrėžiama, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surinkti įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę. Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, nesant asmens kaltės, negalima ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie V. Š. sveikatos patikrinimus, jų išvadas, jų datas bei laiką, į tai, kad V. Š. buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, jis buvo gydomas ligoninėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pasisako, kad nepakanka duomenų, įrodančių ANK 489 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios). Dvejonės, ar V. Š., kuris administracinio nusižengimo išvakarėse buvo apžiūrėtas medikų, ir kuris tą pačią dieną po administracinio nusižengimo pateko į ligoninę ir buvo paguldytas stacionariam gydymui, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, nepašalintos. Atsižvelgiant į tai, teismas nekonstatuoja V. Š. kaltės, o atsakomybė be kaltės yra negalima. N. V. Š dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-20554-2025 ir jį pasirašė nurodydamas, kad su pažeidimu sutinka, paminėtina, kad teismas teismo posėdžio metu aiškinosi, ar V. Š. suvokė savo daromų veiksmų, pažeidžiant orderį, pobūdį, ar suprato, kad apsilankydamas savo gyvenamojoje vietoje praėjus kelioms valandoms po orderio paskyrimo, daro pažeidimą. Iš V. Š. pateiktų atsakymų teismo posėdžio metu teismas laiko nepaneigtu tai, kad V. Š. administracinio nusižengimo padarymo metu galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas naikinti Institucijos skundžiamą nutarimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjo skundas tenkinamas, administracinė teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. Nr. 30-ANR_N-16028-2024 (ROIK: 24262201593) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.