- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2-142-805/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01522-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovui advokatui V. M., atsakovui G. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui G. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki dukros pilnametystės.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą P. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo santuoka įstatymų nustatyta tvarka nenutraukta, tačiau šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šalys gyvena viename bute, ieškovė moka komunalinius mokesčius, o atsakovas moka paskolą bankui. Ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, gauna nereguliarias pajamas parduodama metalą, materialinę paramą jai nuolat teikia tėvai. Nurodė, kad atsakovas išlaikymą jų nepilnametei dukrai teikia nereguliariai, neaptarta pinigų suma, per pusantrų metų tik 2015 m. lapkričio 19 d. dukters išlaikymui tėra davęs 120 Eur. Ieškovės materialinė padėtis sunki, turi tik santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurio įsigijimui iš banko yra paimta paskola. Dukros išlaikymu ir ugdymu rūpinasi viena ieškovė, minimaliai kas mėnesį dukros išlaikymui reikia 300 Eur sumos.
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad apie dešimt metų ji niekur nedirba, pragyvena iš tėvų ir brolio teikiamos paramos bei iš lėšų, gautų pardavus metalą, kurio surinkimu –pardavimu kartais verčiasi ji pati. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje, jokių išmokų negauna, anksčiau apie dvejus metus dirbo žemėtvarkoje, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti, vėliau pusantrų metų dirbo transporto įmonėje buhaltere, bet tam prieštaravo sutuoktinis. Dukrą materialiai išlaikyti padeda jos tėvai ir brolis. Dukrai yra šešiolika metų, ji mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijos pirmoje klasėje. Priteisto iš atsakovo laikino išlaikymo suma – 120 Eur per maža, reikalinga suma nepilnametės dukros išlaikymui 200 Eur, nes augančios dukros poreikiai kasmet didėja. Paaiškino, kad pagal šeimos pajamas mokykloje dukrai priklausytų nemokamas maitinimas, tačiau dukra mokykloje gaminamo maisto nevalgo, todėl jai duoda po 1-2 Eur dienpinigių. Maistas mokykloje kainuoja 30 Eur, kišenpinigiai sudaro 15 Eur. Dukros išlaikymo išlaidos sudaro: apatiniam trikotažui per mėnesį išleidžia po 15 Eur, tačiau būna, kad išleidžia ir daugiau, dukra turi skydliaukės problemų, kas ketvirtį lankosi pas gydytoją, atliekami tyrimai, kurie mokami, kainuoja 25-28 Eur, antri metai dukra vartoja nekompensuojamus vaistus „Teroksinas“, per mėnesį šiems vaistams išleidžia nuo 5 iki 10 Eur, vaistų kiekis priklauso nuo metų laiko, fizinio aktyvumo. Mergaitė lanko nemokamą šokių būrelį, kuriame būna rinkliavos, Kovo 11-osios proga „maikutėm“ rinko po 15 Eur, tačiau kvitų pateikti negali, be to, per šventes vaikai keičiasi dovanėlėmis, kurio kainuoja po 5 Eur, kai vyksta į ekskursijas duoda nuo 20 iki 50 Eur. Dukra yra savarankiška, jai duotus pinigus išleidžia protingai, ko reikia nusiperka pati, draugų gimtadieniams išleidžia po 10-15 Eur. P. nešioja akinius, kurių brangūs rėmeliai ir stiklai, už paskutiniuosius abu pusiau sumokėjo 380 Lt. Atsakovas siūlė mokėti dukros išlaikymui po 150 Eur išlaikymą ir papildomai 50 Eur pervedant į dukros sąskaitą, tačiau šiuo metu tokio pasiūlymo atsisakė. Jų santuoka su atsakovu nenutraukta, gyvena trijų kambarių bute, kurio įsigijimui paimta paskola, dalijasi kiekvienam po kambarį, o vienas bendras. Ji moka komunalinius mokesčius, sumoka apie 100-150 Eur, todėl jos išlaidų dalis yra didesnė nei atsakovo, nes už paskolą atsakovas kas mėnesį moka apie 70 Eur. Skirtumą tarp banko paskolos ir mokesčių su atsakovu dalijasi pusiau. Palaiko švarą, kasdien skalbia skalbimo mašina rūbus, todėl kainuoja milteliai ir pan. Daugelį maisto produktų stengiasi pirkti turguje pas ūkininkus, todėl kvitų pateikti negali.
Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės P. K. išlaikymui po 200 Eur pagal kartu su ieškiniu pateiktą poreikių lentelę, kadangi šalis, su kuria gyvena vaikas, turi didesnes išlaidas, nes vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kad vaiko išlaikymui minimaliai yra skiriama po 150 Eur, ieškovės paskaičiuota išlaikymui būtina suma yra 412 Eur, todėl abiems tėvams tenkanti išlaikymo dalis po 200 Eur iki dukros pilnametystės. Nors abu tėvai turi rūpintis vaiko gerove, tačiau šiuo metu ieškovė dengia visas dukros išlaikymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutinka su prašoma nepilnametės dukros išlaikymui priteisti suma po 200 Eur suma kas mėnesį, nes neturi tokios galimybės, jis gali mokėti ne daugiau nei po 120 Eur kas mėnesį, kadangi sumokėjus mokesčius jam lieka apie 200 Eur suma nuo gaunamo darbo užmokesčio. Mano, kad pateiktoje dukters poreikių lentelėje nurodytos išlaidos aiškiai per didelės, padidintos išlaidos komunaliniams mokesčiams, o kai kurios išlaidos visiškai nepagrįstos. Mano, kad 120 Eur kas mėnesį yra pakankama suma išlaikymui ir proporcinga jo turtinei padėčiai, nes jis gauna 458 Eur darbo užmokestį, papildomų pajamų neturi, vienas moka paskolą bankui, kurią paėmė šalių gyvenamajam būstui įsigyti, bankui kas mėnesį sumoka apie 70 Eur. Taip pat jis prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Paaiškino, kad jų bendru susitarimu ieškovė sumoka apie 140 Eur komunalinių mokesčių už butą, kuriame jie gyvena, jis moka paskolą bankui kas mėnesį po 70 Eur ir 26 Eur už telefoną su internetu. Tada iš 140 Eur minusuoja jo sumokėtus 96 Eur ir likusią sumą 44 Eur abu su ieškove pasidalija lygiomis dalimis. Ieškovė pagal amžių ir sveikatos būklę yra darbinga, gali pati dirbti ir užsidirbti lėšų, iš kurių prisidėtų prie dukters poreikių tenkinimo, o ne dukros išlaikymo naštą perkelti jam vienam. Jis dukrai išlaikymą teikia geruoju, tik vieną mėnesį, kai ieškovė su dukra buvo išvykusios atostogauti į Ispaniją, uždelsė sumokėti išlaikymą. Paaiškino, kad su ieškove ir dukra gyvena viename bute, ieškovė niekur nedirba, todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, kad dukrą išlaiko ji viena. Nurodo, kad daugiau išlaikytinių ir skolinių įsipareigojimų neturi. Pripažįsta, kad dukra dėl skydliaukės vartoja vaistus. Jų dukrai priklauso nemokamas maitinimas, tačiau tam nesutvarkyti reikiami dokumentai. Ieškovė įgijusi specialybę, tačiau dešimt metų niekur nedirba. Mano, kad per didelės išlaidos nurodytos apatiniam trikotažui, higienos reikmėms, skalbimo milteliams.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės reikalavimą, kad iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui būtų priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nurodo, kad augant vaikui jo poreikiai didėja, o nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik gaunamas pajamos ir turimas turtas, bet ir kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Teismo posėdžio metu atstovė ieškinį palaikė visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. K. ir atsakovas G. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). Šalių santuoka įstatymų nustatyta tvarka nenutraukta, tačiau iš ieškinyje ir atsiliepime nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2014 metų vasaros kaip šeima kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tame pačiame bute gyvena skyrium, su ieškove ir atsakovu tame pačiame bute gyvena ir jų nepilnametė dukra. Ieškovės bylos nagrinėjimo eigoje pateiktose vaiko poreikių lentelėse detalizuoti išlaikymui skirtinų lėšų dydžiai skiriasi (b.l. 27, 66).
Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nustatančią abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006, konstatuota, kad tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai; materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Į išdėstytus įstatymuose ir teismų praktikoje pripažįstamus kriterijus atsižvelgtina teismui kiekvienu atveju sprendžiant, kokia forma ir dydžiu turi būti įgyvendinama išlaikymo vaikui teikimo pareiga.
Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė K. K. prašo iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas mano, kad ieškovės prašoma suma dukros P. išlaikymui po 200 Eur, įvertinus jo gaunamą darbo užmokestį, įsipareigojimus bankui, dukros amžių ir poreikius yra per didelė, nepilnametės dukros išlaikymui sutinka mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskaičiuota šalių dukros išlaikymui būtina suma yra 412 Eur, kartu su ieškiniu pateikė vaiko poreikių lenteles (b.l. 27, 66), iš kuriose nurodyta, kad nepilnametės P. K., gimusios 200 m. birželio 7 d., poreikiai sudaro: maistas mokykloje 30 Eur, maistas namie 100 Eur, komunaliniai mokesčiai vasaros metu 35 Eur, žiemos metu 50 Eur, mobiliojo telefono papildymas 3 Eur, apatinis trikotažas 15 Eur, pėdkelnės, kojinės 10 Eur, vaistai skydliaukei 5 Eur, tyrimai kas ketvirtį 25 Eur, ekskursijos 20 Eur, mokyklos rinkliavos 5 Eur, išlaidos šokių pamokoms 15 Eur, išlaidos mokyklinėms prekėms 5 Eur, higienos reikmenys 15 Eur, skalbimo skystis 6,99 Eur, minkštiklis 4,99 Eur, dantų pasta 3,89 Eur, dušo gelis 3,49 Eur, tualetinis popierius 6,89 Eur, muilas 1,99 Eur, kirpykla 8 Eur, kišenpinigiai 15 Eur, dantų šepetukas ketvirčiui 2,50 Eur, šampūnas ketvirčiui 11 Eur, rūbai metams 400 Eur, avalynė metams 200 Eur, mokami tyrimai skydliaukei ketvirčiui 25 Eur.
Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Nagrinėjamoje byloje nepilnametės P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta teismo sprendimu nenustatyta, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Ieškovės ir atsakovo dukra moksleivė, kartu su tėvais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių susitarimu išlaidas, susijusias su komunaliniais patarnavimais, apmoka ieškovė, atsakovas moka paskolą bankui ir telefono bei interneto išlaidas, o skirtumą ieškovei, kuris susidaro tarp sumokėtų komunalinių mokesčių ir paskolos bankui, grąžina geruoju. Nepilnametė P. K. ekstraordinariųjų poreikių, iš kurių teismas galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą, neturi. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai - išlaidos akiniams - būtini, tačiau tai, teismo vertinimu, normalaus pobūdžio, atsižvelgus į būtinumą ir reikalingumą tam tikru laikotarpiu pakeisti akinių stiklus ir/ar rėmelius, pobūdžio išlaidos, beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais nei apie akinių reikalingumą, nei jų įsigijimą. Ieškovė nurodė, kad dukros P. šokių pamokoms nemokamos, tačiau patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su rūbų įsigijimu ir rinkliavomis, sudaro 15 Eur mėnesiui. Šios išlaidos taip pat nėra pagrįstos jokiais leistinais įrodymais apie šokių pamokas, rūbams ar kitiems daiktams, būtiniems šokių pamokoms, įsigyti. Ieškovė nepateikė duomenų ir apie tai, kad nepilnametei šalių dukrai konstatuoti skydliaukės susirgimai, dėl kurių skirtini ne nuolat, o tam tikrais metų periodais skiriami „Teroksino“ vaistai, nustatytos jo dozės kasdieniniam vartojimui bei jų įsigijimui įbūtini nekompensuojami kaštai. Vertintina ir tai, kad higienos reikmių, skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus suvartojimas faktinėje situacijoje būtų pakankamas trijų asmenų šeimai, o ne vienos šalių nepilnametės dukros elementariesiems higienos poreikiams užtikrinti.
Dėl šalių turtinės padėties. I. K. K. ir atsakovo G. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 88-89). Ieškovė K. K. nedirba (b.l. 36), su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, gauna nereguliarias pajamas parduodama metalą (b.l. 28). K. K. vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 97). Atsakovas dirba UAB „Strielčių lentpjūvė“, gaunamas atlyginimas sudaro 458,19 Eur (b.l. 25), jo vardu registruota transporto priemonė VOLVO S60 (b.l. 98). Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos parduodant metalą yra nereguliarios, jai materialiai padeda tėvai ir brolis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi sveikatos problemų ir dėl to būtų nedarbinga. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad ji ieškojo darbo ir, būdama jauno ir darbingo amžiaus, turinti specialybę, išnaudojo visas galimybes jį susirasti, dirbti ir gauti nuolatines pajamas, kad išlaikyti ne tik save pačią, bet ir didesne apimtimi nei, kad artimųjų pagal galimybes teikiama parama, prisidėti prie savo nepilnametės dukros išlaikymo. Teismas vertina, kad pagal amžių ir sveikatos būklę ieškovė gali dirbti ir gauti reguliarias pajamas bei proporcingai atsakovui prisidėti prie nepilnametės dukros P. išlaikymo, o neperkelti dukros išlaikymo naštos savo tėvams ir broliui, kurių teikiama materialine parama, ieškovės teigimu, ji ilgą laiko tarpą palankiai naudojasi. Bylos aplinkybėmis spręstina, jog šalių dukra nesinaudoja ugdymo įstaigoje teikiamomis nemokamo maitinimo paslaugomis, šalys turi vienodas sąlygas dirbti ir gauti pajamas, sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių neturi, todėl abiejų sąlygos išlaikyti nepilnametę dukrą yra tolygios.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumo, nepateikė įrodymų, kad būtent prašomą priteisti sumą ji išleidžia nepilnamečio vaiko elementariesiems poreikiams užtikrinti, kad ji viena išlaiko dukrą, kadangi, kaip nurodė pati ieškovė, atsakovas moka paskolą už būstą, kuriame ji gyvena kartu su nepilnamete dukra P., atsakovas, kaip vaiko tėvas, nėra nusišalinęs nuo šalių dukros išlaikymo, tiesiog mano, kad ieškovė piktnaudžiauja dukros poreikiais, juos pernelyg išpūsdama. Ieškovė, teikdama poreikių paskaičiavimo lenteles nurodo, kad kasdienines mokykloje maistui skiriamos išlaidos po 1 – 2 Eur sudaro 30 Eur, papildomai duodanti 15 Eur kišenpinigių, kirpyklai kas mėnesį išleidžia po 8 Eur, apatiniam trikotažui, neskaitant išlaidų, tenkančių rūbams, po 15 Eur, nemotyvuodama jų pagrįstumo (b.l. 66). Pasak ieškovės, skalbimo milteliams ir skysčiui tenka 12 Eur per mėnesį, tualetiniam popieriui beveik 7 Eur, kas, teismo manymu, yra padidinta vieno nepilnamečio vaiko, o ne visos trijų asmenų šeimos poreikiams užtikrinti. Be to, šalių dukra priklausančio jai gauti nemokamo maitinimo paslaugomis nesinaudoja, dėl ko tenka išlaidų maitinimuisi mokykloje. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, dukros P. normalius poreikius (mergaitė lanko pirmą gimnazijos klasę, tokio amžiaus moksleiviui reikia pavalgyti, maisto papildų, tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės), byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu teismas sprendžia, kad vaiko išlaikymui pakankama suma per mėnesį, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, šalies ekonominę padėtį ir pragyvenimo lygį, gaunamų pajamų dydį bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, mokėdamas paskolą už būstą ir kitas paslaugas, tuo pačiu užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, bei prisideda šalių dukros poreikių tenkinimo, kas paneigia ieškovės nurodomų (b.l. 66) 35 Eur ir 50 Eur išlaidų, tenkančių dukros daliai už komunalinius patarnavimus, kaip atskirų išlaidų buvimą, yra pakankama 150 Eur sumoje. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas - CPK 98 straipsnio 1 dalis, o šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistinų pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, įvertindamas bylos pobūdį, proceso trukmę, advokato (advokato padėjėjo) darbo sąnaudas ir kitus objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad ieškovės atstovas advokatas V. M. pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, kuriuo prašo ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 500 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme. Pateikė duomenis apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: byloje esanti PVM sąskaita - faktūra už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas (b.l. 85, 86) patvirtina, kad ieškovė už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 500 Eur. Sprendžiant advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas laiko, kad šalių kilęs ginčas nėra sudėtingas teisine prasme, o sprendžiami teisiniai ir procesiniai klausimai šioje byloje yra paprasti, nagrinėjant bylą faktiškai vyko vienas parengiamasis posėdis, nes vienas buvo atidėtas ieškovės advokato prašymu, o kitame iš parengiamojo teismo posėdžio buvo pereita į teismo posėdį ir byla išnagrinėta iš esmės, atstumas nuo advokato darbo vietos iki teismo, kuriame vyko bylos nagrinėjimas, nedidelis, nesudaro nei trisdešimties kilometrų. Faktiškai advokatas V. M. dalyvavo tik viename posėdyje, kuris truko valandą laiko. Advokatas prašyme dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, detalizuodamas išlaidas nurodė, kad atstovavimo išlaidos sudaro ir už procesinių dokumentų parengimą. Pažymėtina, kad ieškovė K. K. ir advokatas V. M. atstovavimo sutartį sudarė 2016 m. sausio 12 d., o po minėtos sutarties sudarymo teismui nebuvo pateiktas nė vienas ieškovės procesinis dokumentas. Įvertindamas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteistas ieškovei turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti. Be to, pažymėtina, kad advokatų apmokestinimo teisinis reglamentavimas, tiek remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, tiek Rekomendacijomis, neįtakoja priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio iš priešingos ginčo šalies. Įstatymas nedraudžia ginčo šaliai susitarimo su savo atstovu pagrindu sumokėti ir didesnę sumą, negu nustatyta Civilinio proceso kodekse bei Rekomendacijose, tačiau sprendžiant, kokia išlaidų suma priteistina iš priešingos ginčo šalies, teismo nesaisto advokato ir kliento susitarimas dėl advokato paslaugų kainos. Tai lemia pirmiau paminėti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia, jog šiuo prašoma priteisti teismo a suma yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina nuo 500 Eur iki 300 Eur.
Išnagrinėjus bylą iš esmės, panaikintinos 2015 m. gruodžio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu atleista paduodant ieškinį teismui ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2015 m. lapkričio 27 d., iki P. K. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad P. K. išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Panaikinti 2015 m. gruodžio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuria iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Iš atsakovo G. K. priteisti valstybei žyminio mokesčio 54,00 Eur ir 9,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš atsakovo G. K. ieškovei K. K. priteisti turėtas atstovavimo už advokato pagalbą išlaidas 300 Eur sumoje.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.