Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-255/2019

2019 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Lino Pauliukėno,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, uždraudžiant jam vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, arešto pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Nuosprendžiu automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskuotas valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. U. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytos 3,55 promilės etilo alkoholio).

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę, o prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis N. U. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės, prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o nuteistojo gynėjas, dalyvaudamas bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme, nesutiko su nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašė ją sušvelninti. Būtent šiais klausimais (dėl nuteistojo kaltės ir bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. U. neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. jis nepripažįsta, jog 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatyta 3,55 promilės etilo alkoholio). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo N. U. kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, jie surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, o nuteistojo tvirtinimas, jog ne jis vairavo transporto priemonę, tėra jo gynybinė versija, kuria jis siekia išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo, nuteistojo N. U., kaltę, nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais liudytojų parodymais bei savo prielaidomis, o jo, N. U., paaiškinimus apie įvykio aplinkybes laikė gynybine versija, pateikta siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši nuteistojo N. U. gynybinė versija atmestina kaip nepagrįsta, o jo kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, t. y. įvykio vietoje padarytas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas (b. l. 47–51, t. I), R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 102–103, t. I) ir teisme (b. l. 24–25, t. II), liudytojų policijos pareigūnų R. V. ir L. R. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63–64, 75–76, t. I), tiek teisme (b. l. 25–26, t. II), ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, jog iš įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo ir jo protokolo matyti, jog N. U., kurį policijos pareigūnas rado sėdintį automobilio vairuotojo vietoje, vedamas link policijos automobilio iš pradžių prisipažino, jog vairavo automobilį, gailėjosi, jog dėl to neteks vairuotojo teisių, vėliau savo kaltę pradėjo neigti ir tvirtinti, jog vairavo ne jis, o jo draugas, t. y. R. K. (b. l. 47–51, t. I), o keleivio vietoje sėdėjęs R. K. policijos pareigūnų klausė, kodėl jie nori jį nubausti, kodėl nori paimti jo kraujo, nepripažino vairavęs automobilį ir tik vėliau, N. U. pasakius, jog jis, R. K., vairavo automobilį, sutiko su tokiu N. U. tvirtinimu (b. l. 49, t. I). Ikiteisminio tyrimo metu R. K. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, jog automobilio nevairavo, jį vairavo N. U. (b. l. 47–51, t. I), šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisme (b. l. 24–25, t. II). Minėto liudytojo R. K. parodymus iš esmės patvirtino kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti policijos pareigūnai R. V. ir L. R., nurodydami, jog N. U. sėdėjo už automobilio vairo, o R. K. šalia – keleivio vietoje, jog nuo abiejų sklido alkoholio kvapas, jog N. U. iš pradžių pripažino vairavęs, gailėjosi, kad praras vairuotojo teises, vėliau pradėjo tvirtinti, jog vairavo ne jis, o jo draugas R. K., kuris iš pradžių neigė vairavęs, o vėliau N. U. primygtinai tvirtinant, jog vairavo būtent jis, su tokiu jo tvirtinimu sutiko (b. l. 63–64, 75–76, t. I). Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnai patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 25–26, t. II). Taigi, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes matyti, jog liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo nuoseklūs, surinkti įrodymai iš esmės patvirtino vieni kitus, todėl darytina išvada, jog N. U. kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, jie surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų.

9. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo argumentai, pareikšti apeliacinės instancijos teismui, jog nuteistajam N. U. paskirta per griežta bausmė, kadangi apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam N. U. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad N. U. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į tai, jog nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nes nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog N. U. ne kartą yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su pasirodymu viešose vietose esant neblaiviam, tai pat yra teistas už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam N. U. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė griežtesnę už švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam jos minimumui. Be to, teismas paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise, t. y. atėmė N. U. teisę vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, ir šį sprendimą taip pat išsamiai motyvavo, t. y. nurodė, jog nagrinėjamoje byloje N. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam N. U. paskirta tinkama ir teisėta bausmė, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. U. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis N. U. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde ir apelianto gynėjo teismo posėdyje nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. U. apeliacinį skundą atmesti.