Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

N. U. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2018-02-26 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams. įpareigojant per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2018-03-23 pagal BK 167 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėn. įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, nesilankyti be tam tikro asmens sutikimo gyvenamojoje vietoje nurodytu adresu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos.

Kaip matyti, kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta ir parodo, jog jis automobilio nevairavo ir į griovį neįvažiavo, nes po to, kai prie Vilkyškių pieninės sužinojo, jog jam skolos neatneš, tai susinervinęs išgėrė degtinės butelį ir po gėrimo daugiau nieko neatsimena. Taip pat jis neatsimena ir aplinkybių teismo posėdžio metu peržiūrėjus videoįrašus. Jis tik prisimena kaip susitiko Gaurėje jau išgėrusį savo draugą R. K. ir kartu nuvažiavo į Tauragę susigrąžinti skolą. Tačiau jos neatnešus susinervino ir vienas išgėrė 0,7 ltr. degtinės. Be to jiems begeriant buvo atėjęs dar vienas nepažįstamas asmuo ir kartu gėrė. Nuo tada nieko neprisimena ir tik atsimena kaip iš automobilio esančio griovyje išvirto, o toliau, kaip kalbėjosi su policininkais, taip pat nieko neprisimena.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Kasacinė nutartis2K-49-693/2019) .

Teismo posėdžio metu peržiūrint videoįrašą, jame matyti, kad automobilis yra įvažiavęs į griovį ir policijos pareigūnas R. V. atveda į policijos automobilį kaltinamąjį, o po to kitas policijos pareigūnas L. R. atveda į policijos automobilį iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipusį R. K. ( 56 133KB įrašas). Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad iš įvažiavusio į griovį automobilio vairuotojo vietos išlipa N. U. ir jį policijos pareigūnas R. V. vedasi į policijos automobilį ir pasako jam, kad jis blogai padarė, o kaltinamasis jam atsako, jog „ baisiai blogai“ ( 00.50 min.) ir toliau kaltinamasis necenzūriniu žodžiu pasako, jog prarado teises ( 01.40 min.), tačiau atvedus keleivį prie automobilio kaltinamasis pasako, jog nevairavo automobilio, o kieno automobilis nežino bei toliau teigia, kad automobilio nevairavo, gyvena Kaune (02.13min.) (148 679 KB įrašas). Trečiame videoįraše (724 292 KB įrašas) matyti, kad atliekant R. K. asmens apžiūrą, ne prie kaltinamojo, o šalia automobilio ir policijos pareigūnui paklausus kas vairavo, tai galima girdėti kaip jis atsako, kad jis nevairuoja (07.50 min,), o kai jį nuveda prie kaltinamojo ir įsodina į automobilį ir paklausus kas vairavo, tai kaltinamasis pasako, kad automobilį vairavo R. K., o pastarasis sutinka su tuo (09.32 min. 10.01 min., 10.40 min., 19.21 min.). Toliau vis aiškinantis kas vairavo automobilį ir reikalaujant pūsti alkotesterį, ir policijos pareigūnams pagal R. K. atsakymus ir kaltinamojo parodymus nusprendus, jog automobilį vairavo ne jis, o R. K., bei pastarajam vis atsisakinėjant pūsti į alkotesterį, N. U. pasako R. K., kad jis pūstų į alkotesterį, ir pasako, kad jam dėl to nieko nebus ( 23.38 min.). Iš karto po R. K. įpūtimo į alkotesterį ir juos palikus vienus automobilyje R. K. grūmoja pirštu kaltinamajam, o pastarasis jam atkiša ranką ir abu jie pasisveikina ( 26.43 min. – 26.51 min.). Vertinant ir analizuojant videoįrašą matosi, kad pačioje pradžioje, kai į įvykio vietą atvažiuoja policijos pareigūnai ir išsiveda iš įvažiavusio automobilio vairuotojo vietoje sėdėjusį N. U., jis prie policijos automobilio atsakydamas į policijos pareigūno teiginį, jog blogai padarė, atsako, kad „baisiai blogai“, o tuoj pat pats susikrimtęs dėl vairavimo necenzūriniu žodžiu pasako, kad prarado teises. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis pradžioje pripapažino policijos pareigūnams, jog jis vairavo automobilį. Tačiau tik atvedus prie policijos pareigūnų automobilio R. K. ir policijos pareigūnams paklausus, kas vairavo automobilį, kaltinamasis atsako, kad nevairavo ir nežino kas, o po to jau pasako, kad vairavo R. K.. Pradžioje, po kaltinamojo pasakymo, kad R. K. vairavo automobilį, liudytojas tai iš karto nepatvirtina, o nusivedus jį toliau nuo kaltinamojo ir atliekant jo apžiūra bei policijos pareigūnui paklausus kas vairavo automobilį, jis atsako, kad nevairavo. Tik vėl jį atvedus prie kaltinamojo ir vėliau toliau aiškinantis kas vairavo automobilį ir kaltinamajam vis nurodžius, kad automobilį vairavo R. K., pastarasis tam pritardavo. Tai rodo, kad R. K. nelabai noriai apsiėmė kaltę dėl vairavimo, tačiau kaltinamajam vis nurodžius , kad vairavo jis, kaltę prisiėmė. Įvertinus šias videoįraše girdimas kalbas bei kaltinamojo ir liudytojo elgesį, laikytina, kad kaltinamasis atsakydamas į policijos pareigūno klausimus kas vairavo automobilį, savo atsakymais, jog blogai padarė bei prarado teises- pripažino vairavęs automobilį. Ir tik atvedus prie jo R. K. jam kilo mintis apkaltinti pastarąjį vairavus automobilį, o kadangi jie yra draugai, bei R. K. neturi teisių vairuoti transporto priemones, R. K. pritarė kaltinamojo pasakymams. Dėl to galima daryti išvadą, kad R. K. neturint teisių vairuoti transporto priemones, kaltinamasis ir sakė jam, kad jam nieko nebus, bei dėkojo jam už kaltės prisiėmimą ( matoma, kai R. K. ir N. U. būdami abu policijos automobilyje grūmoja kaltinamajam pirštu, o šis iš karto jam paspaudžia ranką). Videoįraše matomas aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. V. ir L. R., kurie beje nurodė, kad N. U. ir R. K. neatrodė tokie girti, kad negalėtų prisiminti apie ką su jais buvo kalbama.

Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir liudytojas R. K. skirtingai aiškino aplinkybes kaip jie susitiko ir kada vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas R. K. parodo, kad jis prisimena, jog ryte buvo atėjęs pas kaltinamąjį į namus ir su juo nuo pat ankstyvo ryto pradėjo gerti alkoholį. Jie išgėrę alkoholio sugalvojo nuvažiuoti dar į Tauragę nusipirkti degtinės, ar užsipilti kuro ir dar važiuodami gėrė. O kaltinamasis parodė, kad jie susitiko jau Gaurėje ir liudytojas jau buvo išgėręs, o jis buvo blaivas, todėl ir vairavo automobilį važiuodamas į Tauragę atsiimti skolos. Šie jų prieštaravimai rodo, kad jie nebuvo galutinai apsitarę dėl savo parodymų davimo, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apie susitikimą ir gėrimą iki atvykimo į Tauragę su R. K. iš vis nebuvo apklaustas, o R. K. apie tai, kad jis nuo pat ryto gėrė pas kaltinamąjį parodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu (t. 1 b.l. 102). Taip pat kaltinamasis ir liudytojas R. K. neprisimena nuo to momento, kai atvyko į Tauragę, nes vienas buvo anksčiau išgėręs, o kitas sustojęs ir susinervinęs, kad neatnešė paskolos, išgėrė automobilyje prie Vilkyškių pieninės 07 ltr. talpos butelį degtinės. Tačiau ir dėl to butelio degtinės išgėrimo kaltinamojo parodymuose yra nesutapimų, nes jis teigia, kad vienas išgėrė, o vėliau teigia, kad dar kažkoks trečias buvo bei dar kartu gėrė ir R. K., o pastarasis ikiteisminio tyrimo metu visai paneigė trečio asmens dalyvavimą geriant.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo parodymų nenuoseklumą , prieštaringumą bei prieštaravimus liudytojo R. K. parodymams, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė vairavus automobilį ir įvažiavus į griovį jam esant neblaiviam patvirtina videoįrašas ir girdimi jame jo pokalbiai su policijos pareigūnais, kuriems paklausus kas vairavo, jis atsako, jog negerai padarė bei prarado teises, bei jo tolimesni pasakymai R. K., kad tau nieko nebus, kai policininkai liepia pūsti R. K. į alkotesterį, ( R. K. pripažįsta, kad teisių vairuoti transporto priemones neturi) ir jo veiksmai po to, kai R. K., jo nurodymu pripažinus vairavus automobilį ir papūtus į alkotesterį, paspaudė jam ranką. Visos ištirtos aplinkybės rodo, kad R. K. apsiėmė kaltę dėl vairavimo neblaiviam nepagrįstai, nes jis automobilio nevairavo. Kaip jau buvo minėta, teismas laiko, kad kaltinamojo teigimas, jog jis nieko neprisimina apie pokalbius su atvykusiais pareigūnais, yra jo užimtas gynimosi būdas, tačiau tokia užimta pozicija nepašalina ir nepanaikina videoįrašo metu darytų pokalbių tikrumo, kad jis policijos pareigūnams išsakytais žodžiais pripažino vairavęs automobilį. Todėl teismas laiko, kad nors kaltinamasis ir neigia neblaivus vairavęs automobilį ir įvažiavęs į griovį bei nieko neatsimena ką kalbėjo su policijos pareigūnais dėl automobilio vairavimo, tačiau tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, patvirtina videoįraše nustatytos aplinkybės ir jo pokalbiai su policijos pareigūnais dėl automobilio vairavimo.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje iš kaltinamojo buvo paimti alkotesterio parodymai ir juo nustatytas jam sunkus girtumo laipsnis - 3,55 promilių ( b.l. 134). Iš Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro rašto ( b.l. 130) matyti, kad nevartojus alkoholio per paskutines 20 min. iki tyrimo alkotesteriu, galima teigti, jog N. U. kraujyje alkoholio koncentracija buvo artima nustatytai alkotesteriu. Vadinasi, nors iš kaltinamojo kraujas ir nebuvo paimtas, tačiau teismų praktikoje užtenka nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsiranda tada, kai yra nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šiuo konkrečiu atveju buvo alkotesteriu buvo nustatytas 3,55 promilės alkoholio ( LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-289-895/2018). Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes nusikalstama veika buvo padaryta iki įsigaliojant naujai 281 straipsnio redakcijai nuo 2019-04-01 (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į BK 52 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis yra padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nes nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nors jis anksčiau už vairavimą neblaiviu nebuvo teistas, tačiau ne kartą yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su pasirodymo viešose vietose neblaiviu, tai pat yra teistas už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus, todėl visa tai rodo jo netinkamą elgesį visuomenėje, sistemingą alkoholio vartojimą. Taip pat ir ši nusikalstama veika už kurią jis yra teisiamas padaryta esant neblaiviam ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių pasekmių jam ir kitiems asmenims, nes buvo įvažiuota į griovį jam esant sunkiam girtumo laipsniui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui bei ankstesnė paskirta – laisvės apribojimo bausmė nepasiekė savo tikslų, todėl teismas laiko, kad kaltinamajam turi būti skirtina griežtesnė bausmė, negu sankcijoje numatyta švelniausia bausmė. Jam turi būti skirtina bausmė susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu- areštu. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Todėl, atsižvelgiant į tai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra atimama teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2018-05-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 mėn. laisvės apribojimo bausmės, o šiuo metu jis jau minėtą bausmę yra atlikęs, ir šiuo metu nėra neatliktos bausmės dalies, kurią reikėtų pridėti visiškai ar iš dalies bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, todėl paskirta bausmė su 2018-05-23 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme nebendrintina.

Turto konfiskavimas ir daiktinai įrodymai.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais ( 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis yra registruotas P. Ž. vardu ( b.l. 41), tačiau jis patvirtino, kad jis tik formaliai yra automobilio Audi A6 savininkas, tačiau tikrasis savininkas yra N. U., kuris tik paprašė jo savo vardu užregistruoti automobilį, o pinigų už automobilį jis nemokėjo. Kad automobilis faktiškai yra kaltinamojo, o pastarasis taip pat tai pripažino, bet registravo P. Ž. vardu, nes jis yra skolingas antstoliams, todėl įvertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad automobilis turi būti konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir perduotinas valstybės nuosavybėn. (BK 72 straipsnio 3 dalis ).

Byloje esantis videoįrašo diskas paliktinas saugoti prie bylos ( BPK 94 straipsnio 1dalies 3p, 96 straipsnio 1dalies 4p.).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2018-10-9 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas laikinai apriboti P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į jo vardu registruotą turtą, tai yra automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) iki 2018-12-9, tačiau laikinas nuosavybės apribojimas dar kartą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros buvo pratęstas iki 2019-03-10, o 2019-03-7 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui buvo pratęstas iki 2019-06-11. Visais atvejais N. U. buvo paskirtas turto saugotoju. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai bylą perdavus į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl, dėl šių aplinkybių, paskirtos laikinosios nuosavybės teisės apribojimas pratęsiamas iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. U. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų areštą, uždraudžiant jam vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, arešto pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ( asmens tapatybės kortelę) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistas.

Automobilį „Audi A6“ (duomenys neskelbtini), registruotą P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vardu konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Byloje esantį videoįrašą palikti saugoti byloje.

2018-10-9 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros priimtu nutarimu paskirtą ir 2019-03-07 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi pratęstą P. Ž. vardu registruoto turto, automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki automobilio konfiskavimo valstybės nuosavybėn įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.