- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-162-993/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00114-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. RV-22-1197 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. K. nuteistas Japonijos Nagoya apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Stimuliuojančių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį ir Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį (narkotinių medžiagų kontrabanda), paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo ir 6 000 000 jenų bauda. Ankščiau neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Japonijos Nagoya apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Stimuliuojančių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį, Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.), 260 straipsnio 3 dalimi ir S. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 7 d., pabaiga – 2025 m. liepos 15 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame spręstas lygtinio paleidimo klausimas, dienai (2023 m. sausio 26 d.) – 2 metai 5 mėnesiai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. RV-22-1197 nutarta taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Komisijos vertinimu, nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei tęsia darbinę veiklą. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-1197, motyvuojant tuo, kad nuteistojo S. K. pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, todėl konstatuota, kad jo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. RV-22-1197 dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Skunde nurodoma, kad prokuroro požiūris į galimybę paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos yra nepagristas, nes prokuroras visiškai neanalizuoja jo elgesio, visus resocializacijos veiksmus jis vertina tik formaliai, neįsigilinęs į jo asmens bylą.
5.2. Skirdamas bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieką visą teismo paskirtą bausmę, tik su elgesio apribojimais ir draudimais.
5.3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) įtvirtino du esminius kriterijus, kuriuos atitinkant nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutą, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema; jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už stropų darbą ir elgesį skatintas, buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, šiuo metu bausmę atlieka atvirame režime, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, rizika yra žema, jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose. Teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria nepalankias aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgesį jis pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, o prokuroro atsiliepimas ir teismo nutartis, nelaikytini pagrįstais ir teisėtais.
5.4. Pažymėtina, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo bausmės atlikimo sąlygos dar švelnesnės, nes įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas atviras režimas. Šiuo metu gyvena patalpose, kuriose nėra jokių išorinės apsaugos priemonių. Tai yra neizoliuotas nuo visuomenės. Tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija pasitiki ir nemano, jog jis galėtų nepateisinti to pasitikėjimo, juolab, kad jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką demonstruoja, jog skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus.
5.5. Europos Tarybos rekomendacijų Rec(2003)22 18 punktas reikalauja, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, 20 punktas nustato, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Teismų praktika sprendžiant bet kurio pobūdžio klausimus taipogi turėtų būti kiek įmanoma vienoda ir stabili. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas baudžiamojoje bylos Nr. 1S-547-594/2018 panaikino apylinkės teismo nutartį ir patenkino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistojo, kuris ne tik ginčijo savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, bet ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo net 10 kartų pažeidęs pataisos namų vidaus taisykles, be to savo laiku buvo atsisakęs jam siūlyto pataisos namuose darbo.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. U. pateiktu atsiliepimu į skundą prašo nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, o priimtas sprendimas nepažeidžia nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, o taip pat ir kitą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis skatintas tris kartus, tęsia darbinę veiklą (pateikta pažyma, jog įmonė norėtų, jog ir išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos tęstų darbinius santykius), bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turėtų gyvenamąją vietą, finansinių įsipareigojimų neturi, elgiasi motyvuotai. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tai iš tiesų rodo jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes, kurios pačios savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės akivaizdžiai nusveria jam nepalankias aplinkybes ir suteikia pagrindą išvadai, kad jį galima taisyti neizoliuotą.
10. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Nors S. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai, iš kurių du statiniai – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba neutralizavimas. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, jog S. K. nuteistas ir bausmę atlieka už nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje padarymą (suderinus Japonijos Nagoya teismo nuosprendį su BK). Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą S. K. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Byloje nustatyta, kad nuteistasis savo nusikalstamam elgesiui randa pateisinamų priežasčių, sumenkina atsakomybę, savo poelgį vertina paviršutiniškai, labiau kaltina aplinką. Tai rodo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, pateisina savo elgesį, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Svarbu ir tai, kad nustatyti ir trys yra dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali panaikinti – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių, t. y. galinčių kisti kriminogeninių veiksnių kiekį ir pobūdį konstatuojama, kad nuteistasis tęsdamas pataisos procesą turi dėti pastangas juos mažinti.
11. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai. Nuteistasis vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. 2021 m. vasario 5 d. – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos (paprašė leidimo išeiti iš darbo vietos, o jo negavęs vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi nepagarbiai). Nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistojo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nuteistasis parėjus beveik penkiems metams nuo bausmės pradžios pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, o tai rodo, jog pataisos procesas nebuvo išimtinai teigiamas.
12. Socialinio tyrimo išvadoje yra ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Pažymima, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys sietinas su netinkamu iškilusių problemų sprendimo būdu bei siekimu užtikrinti materialinę gerovę nekonstruktyviais / neteisėtais būdais ir priemonėmis. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus galima įžvelgti tam tikras spontaniškumo bei tolesnių savo elgesio pasekmių ignoravimo apraiškas. Susidurdamas su frustruojančiomis situacijomis, nėra linkęs savo vidinių išgyvenimų demonstruoti aplinkai, išlieka atsiribojęs bei siekiantis savarankiškai išspręsti iškylančius sunkumus. Priimdamas sprendimus, ne visuomet gebėjo racionaliai bei objektyviai įvertinti situacijas, labiau orientavosi į teigiamas perspektyvas. Nors geba išsikelti abstrakčius tikslius, tačiau kokių priemonių imsis jiems pasiekti nenurodo. Šie duomenys taip pat apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad jo pataisos procesas dar negali būti baigtas.
13. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta eliminuojant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.
14. Nors nuteistasis teigia, kad kitoje byloje buvo lygtinai paleidžiamas asmuo, kuris ginčijo savo kaltę, buvo dešimt kartų pažeidęs įstaigos vidaus taisykles, atsisakęs siūlyto darbo, tačiau apygardos teismas pabrėžia, kad palyginimui pateikti tik keli iš kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, todėl pateiktas pavyzdys negali būti laikomas analogišku ir taikomas kaip precedentas šioje byloje. Kiekvienu atveju lygtinio paleidimo sąlygos, lygtinai paleidžiamo nuteistojo asmenybė ir pataisos procesas vertinamas individualiai.
15. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, pakankamai didelė likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 19 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), dar neleidžia teigti, jog nuteistasis patyrė pakankamus suvaržymus, kad ateityje nebenusikalstų.
16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą teisingai argumentavo, išsamiai ir motyvuotai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam S. K. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo ir nebūtų įgyvendinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista ir S. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.