Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „GSM LINIJA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui LR CPK 123 str. nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas priima sprendimą atsakovui už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA sutarties sudaryta nebuvo, atsakovui prievolė mokėti kompensacinį atlyginimą atsirado Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio pagrindu. 2019-07-15 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštu. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą ir/arba įvykdė sutartą prievolę, nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatomis, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovui yra išsiuntęs rašytinį pranešimą apie reikalavimo teisės į atsakovą perleidimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą yra informuotas tinkamai (LR CK 6.109 str. 7 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, be to, LR CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. LR CK 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Atsakovas prievolės neįvykdė, sutartais terminais ir tvarka su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, įrodymų apie visišką prievolės įvykdymą byloje nėra ir šalys tokių duomenų į bylą nepateikė (LR CK 6.205 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Sutinkamai su LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., pavėluota palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Sutinkamai su LR CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.201 str. 2 d. nuostatomis ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina, 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1732,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai išieškotinas 19,00 EUR žyminis mokestis.

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis ir atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos sudėtingumą, jos apimtį bei į sugaišto advokato laiko sąnaudas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 400,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) šioje civilinėje byloje nustatyta, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios 3,00 EUR sumos, todėl iš atsakovo jos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Išieškoti iš atsakovo UAB „GSM LINIJA“, į. k. 302512575, ieškovo UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, naudai 1732,21 EUR skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1732,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 19,00 EUR žyminį mokestį.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.