Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ramūnui Gadliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Priemiestis“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l. 1–4), kurį patikslino (b.l. 24–28), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2011 m. balandžio 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-37 (toliau – ir Nurodymas).

Nurodė, kad Agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2011 m. balandžio 21 d. dieną surašė Bendrovei Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-29, kuriuo įpareigojo ją užtikrinti, kad būtų atliktas pastate (duomenys neskelbtini), esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas ir Agentūrai (duomenys neskelbtini) pateikti hermetiškumo atlikimą įrodančius dokumentus iki 2011 m. gegužės 6 d. dienos. 2011 m. gegužės 17 d. pareiškėjui įteiktas 2011 m. balandžio 21 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37, kuriuo jis pakartotinai įpareigotas užtikrinti, kad būtų atliktas pastate (duomenys neskelbtini) esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas ir Agentūrai (duomenys neskelbtini) pateikti hermetiškumo atlikimą įrodančius dokumentus iki 2011 m. gegužės 27 d. Bendrovė šį privalomąjį nurodymą apskundė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) direktoriui ir 2011 m. birželio 1 d. gavo atsakymą (2011-05-31 Nr. VR-L7-870), kad Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37 paliekamas nepakeistas. Pabrėžė, jog su Nurodymu nesutinka. Pažymėjo, kad tiek Privalomasis nurodymas, tiek Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimas Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą grindžiami vienintele aplinkybe, kad lauko tualetai yra įrengti UAB „Priemiestis“ administruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinyje, ūkiniame pastate. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus įsakymais (2006-01-16 įsakymas Nr. 30-33; 2008-12-31 įsakymas Nr. 30-2630; 2010-01-05 įsakymas Nr. 30-6) pareiškėjas paskirtas administruoti Naujosios Vilnios daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriose nėra įsteigta bendrija, įskaitant ir namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektai – bendroji inžinierinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos, bendrosios konstrukcijos – yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Skundžiamas Privalomasis nurodymas yra susijęs su lauko tualeto, kuris įrengtas mediniame ūkiniame pastate (pagal Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis šis pastatas yra pagalbinio ūkio pastatas) hermetiškumo patikrinimu. Pabrėžė, jog lauko tualetą ūkiniame pastate namo gyventojai įsirengė patys, savavališkai, nederinę nei su namo administratoriumi, nei su valdžios institucijomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, nesudėtingų statinių priežiūrą turi teisę ir gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami techninio prižiūrėtojo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra įtraukti į nesudėtingų statinių sąrašą. Pabrėžė, jog nevykdė ir nevykdo minėto lauko tualeto administravimo ir/ar priežiūros. Lauko tualetą tvarko ir prižiūri patys (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, todėl Bendrovė neturi pareigos prižiūrėti ūkiniame pastate įrengto lauko tualeto. Padarė išvadą, jog Agentūros pareigūnas neturėjo teisės skirti Nurodymo (susijusio su minimo lauko tualeto hermetiškumo patikrinimu) pareiškėjui, o Vilniaus RAAD direktorius privalėjo šį Nurodymą panaikinti kaip pateiktą netinkamam subjektui. Teigė, kad Nurodymas turėtų būti panaikintas ir dėl formalių priežasčių, nes jame neteisingai nurodyta jo priėmimo data. Abu privalomieji nurodymai (VR-14.2-29 ir skundžiamas VR-14.2-37) yra identiški, skiriasi tik juose numatytų įpareigojimų įvykdymo data. Pabrėžė, jog tas pats privalomasis nurodymas tą pačią dieną negalėjo būti duodamas du kartus, su dviem skirtingais nurodymo įvykdymo terminais. Skundžiamas 2011 m. balandžio 21 d. Nurodymas (Nr. VR-14.2-37) buvo išrašytas po 2011 m. gegužės 9 d. dienos, kai Agentūros pareigūnai patikrinimo akte Nr. VR-14.7-194 konstatavo, kad nėra įvykdytas 2011 m. balandžio 21 d. Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-29. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pareiškėjui jis įteiktas tik 2011 m. gegužės 17 d.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą (b.l. 61) nurodė, kad Agentūra yra Vilniaus RAAD struktūrinis padalinys, todėl jos pozicija sutampa su Vilniaus RAAD pozicija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD atsiliepimu į skundą (b.l. 47) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog 2011 m. balandžio 21 d. privalomojo nurodymo Nr. 14.2-29 Bendrovė neskundė, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Bendrovė neturi pareigos prižiūrėti lauko tualeto, įrengto ūkiniame pastate, nes tai daro patys namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Pabrėžė, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad tualetai įrengti būtent jo administruojamo namo priklausinyje. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad faktinę tualeto priežiūrą atlieka bendraturčiai, nepanaikina Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punkte įtvirtintos administratoriaus (šiuo atveju – pareiškėjo) pareigos įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pažymėjo, jog Vilniaus RAAD 2011 m. gegužės 31 d. raštas Nr. VR-1.7-870 yra Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimas, priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b.l. 84–87) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad Agentūroje 2011 m. balandžio 6 d. gautas pranešimas telefonu bei 2011 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo narės A. S. 2011 m. balandžio 6 d. raštas Nr. 592 dėl galimo aplinkos teršimo nuotekomis ir atliekomis, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Agentūros vyresnysis valstybinis darbo inspektorius, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2011 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-170 nustatė, kad teritorijoje yra bendro naudojimo ūkinis pastatas, kuriame įrengti lauko tualetai. Agentūra 2011 m. balandžio 2 d. UAB „Priemiestis“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-29, kuriame nurodė iki 2011 m. gegužės 6 d. užtikrinti, kad būtų atliktas pareiškėjo administruojamuose pastatuose (duomenys neskelbtini) esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas ir Agentūrai pateikti hermetiškumo atlikimą įrodančius dokumentus. Agentūra 2011 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-194 nurodė, kad pareiškėjas iki 2011 m. gegužės 6 d. privalomojo nurodymo (2011 m. balandžio 21 d. Nr. VR-14.2-29) neįvykdė, tuo pažeisdamas Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Agentūros 2011 m. gegužės 23 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, pareiškėjo įgaliotam asmeniui paskirta 600 Lt bauda. Nutarimas 2011 m. birželio 9 d. apskųstas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui. 2011 m. gegužės 17 d. pareiškėjai įteiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37 (kurio surašymo data nurodyta 2011 m. balandžio 21 d.), kuriame, vadovaujantis 2011 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-194, pakartotinai nurodyta iki 2011 m. gegužės 27 d. užtikrinti, kad būtų atliktas pareiškėjo administruojamuose pastatuose (duomenys neskelbtini) esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas ir Agentūrai pateikti hermetiškumo atlikimą įrodantys dokumentai. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 26 d. padavė skundą Vilniaus RAAD direktoriui dėl Nurodymo ir prašė jį panaikinti, nes jis nevykdė ir nevykdo minėto lauko tualeto administravimo, lauko tualetą prižiūri patys daugiabučio namo gyventojai. Vilniaus RAAD 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. VR-1.7-870 skundžiamą privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą, nurodė, kad lauko tualetai įrengti būtent pareiškėjo administruojamo namo priklausinyje, privalomasis nurodymas jam pateiktas pagrįstai. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama panaikinti Agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Nurodymą.

Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (nauja redakcija 2011 m. balandžio18 d., Nr. 30-637) patvirtintų Butų ir kitų patalpų, savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai) 2, 4 punktais, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatomis. Pažymėjo, jog Agentūros vyresnysis valstybinis darbo inspektorius, 2011 m. balandžio 15 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) nustatė, kad teritorijoje yra bendro naudojimo ūkinis pastatas, kuriame įrengti lauko tualetai, ir 2011 m. balandžio 21 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-29 pareiškėjui, kaip gyvenamojo namo, kurio priklausinys yra minėtas ūkinis pastatas, administratoriui nurodyta iki 2011 m. gegužės 6 d. užtikrinti, kad būtų atliktas pareiškėjo administruojamuose pastatuose (duomenys neskelbtini) esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas. Pareiškėjas šio nurodymo neskundė, bet ir neįvykdė. Antrojo patikrinimo metu 2011 m. gegužės 9 d. atsakovui nustačius, kad 2011 m. balandžio 21 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-29 neįvykdytas, pareiškėjui surašytas antras privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37 su analogiškais reikalavimais. Nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-33, pareiškėjas paskirtas 1940 metų statybos pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) administratore. Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kuriame įrengti lauko tualetai, pastatytas 1964 metais, ir yra šio gyvenamojo namo priklausinys. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčijo, tik papildomai paaiškino, kad gyvenamasis namas yra be patogumų, todėl šalia esančiame ūkiniame pastate namo gyventojai savavališkai įrengė lauko tualetus. Pareiškėjas neginčijo, kad lauko tualetų išgriebimo duobės nėra sandarios ir į aplinką gali patekti nuotekos, tačiau teigė, kad atsakomybė tenka daugiabučio namo gyventojams, kurie yra namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkai, todėl ginčo privalomasis nurodymas turėjo būti skirtas jiems, o ne pareiškėjui. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo administruojamas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) yra be patogumų, neturi kanalizacijos ir nuotekų sistemos, šio gyvenamojo namo eksploatavimui ir gyventojų poreikių tenkinimui yra įrengti tualetai šio gyvenamojo namo priklausinyje – ūkiniame pastate, sprendė, kad šis pastatas yra funkciškai susietas su gyvenamuoju namu. Vertino, kad minėtame ūkiniame pastate yra gyvenamojo namo eksploatavimui būtini inžineriniai įrenginiai, kuriuos, pagal Administravimo nuostatus, privalo prižiūrėti (administruoti) paskirtas namo administratorius. Todėl padarė išvadą, kad už netinkamą šių įrenginių administravimą (neužtikrinant išgriebimo duobių sandarumo, dėl ko nuotekos gali patekti į aplinką), yra atsakingas gyvenamojo namo administratorius. Konstatavo, kad Nurodymas iki 2011 m. gegužės 27 d. užtikrinti, kad būtų atliktas pareiškėjo administruojamuose pastatuose (duomenys neskelbtini) esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas ir Agentūrai pateikti hermetiškumo atlikimą įrodančius dokumentus pareiškėjui surašytas pagrįstai. Aplinkybę, kad Nurodyme nurodyta klaidinga jo surašymo data – 2011 m. balandžio 21 d., vertino kaip rašytinį apsirikimą, nes jame nurodyta, kad jį surašant vadovautasi 2011 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktu. Padarė išvadą, kad Nurodymas surašytas 2011 m. gegužės 17 d., t. y. tą pačią dieną, kurią jis pasirašytinai įteiktas pareiškėjui, nes surašant privalomąjį nurodymą 2011 m. balandžio 21 d. nebūtų įmanoma nurodyti įvykių ir veiksmų, kurie tuo metu dar nebuvo įvykę/atlikti. Konstatavo, jog toks rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai priimto akto.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 92–93), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo administratorius, privalo prižiūrėti namo priklausinyje – ūkiniame pastate – savavališkai įrengtus tualetus. Pabrėžia, jog namo priklausinys nėra skirtas tualetų įrengimui ar eksploatavimui, tualetai įrengti ūkiniame pastate savavališkai ir be namo administratoriaus žinios.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ūkiniame pastate savavališkai įrengti tualetai yra namo eksploatavimui būtini inžineriniai tinklai, kuriuos turi prižiūrėti namo administratorius, nepagrįsta. Nurodo, jog jis nėra namo statytojas, namas buvo įrengtas ir priduotas naudoti, neįrengus name tualetų ir Bendrovė negali būti atsakinga dėl šios aplinkybės.

3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą rašytinį įrodymą – (duomenys neskelbtini) esančio namo bendratučių protokolą, kuriame užfiksuota, kad bendraturčiai įsipareigoja patys prižiūrėti tualetus ir nenori, kad Bendrovė vykdytų jų priežiūrą.

4. Teismas nepagrįstai neteisingą datos nurodymą vertino kaip rašymo apsirikimą. Teigia, jog neteisingos datos nurodymas leidžia pagrįstai abejoti, kada surašytas privalomasis nurodymas, ar tikrai jį surašęs pareigūnas buvo vietoje, kada joje buvo ir kokias aplinkybes konstatavo ar galėjo konstatuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 102) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su teismo pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Papildomai pažymi, jog abejonių kelia apeliaciniame skunde minimas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimo protokolas Nr. 2011/04/08/1“, nes jis nebuvo pateiktas Agentūros inspektoriams, jame nėra nei vieno gyventojo parašo, nenurodyti susirinkime dalyvavę asmenys ir kita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 92-93) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-37.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-37 (kurio surašymo data nurodyta 2011 m. balandžio 21 d.) pareiškėjas buvo pakartotinai įpareigotas iki 2011 m. gegužės 27 d. užtikrinti, kad būtų atliktas pareiškėjo administruojamuose pastatuose (duomenys neskelbtini) esančių lauko tualetų išgriebimo duobių hermetiškumas ir Agentūrai pateikti hermetiškumo atlikimą įrodantys dokumentai. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 26 d. padavė skundą Vilniaus RAAD direktoriui dėl Nurodymo ir prašė jį panaikinti, nes jis nevykdė ir nevykdo minėtųjų lauko tualetų administravimo, juos prižiūri patys daugiabučio namo gyventojai. Vilniaus RAAD 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. VR-1.7-870 skundžiamą Nurodymą paliko nepakeistą. Nurodė, kad lauko tualetai įrengti būtent pareiškėjo administruojamo namo priklausinyje, todėl Nurodymas jam pateiktas pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar minėtieji tualetai yra įrengti savavališkai, ar ne. Kadangi šio ginčo dalykas yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37 (kurio surašymo data nurodyta 2011 balandžio 21 d.), todėl toliau bus nagrinėjami klausimai, susiję su minėtuoju dokumentu.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 55-57) matyti, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), priklausinys yra ūkio pastatas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų, savininkų bendrosios nuosavybės nuostatų 4 punkte numatyta, kad administratorius turi įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtos žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nurodyta kas yra priklausiniai, t.y. savarankiškai statiniui tarnauti skirti statiniai ir kiti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. Kadangi, kaip jau minėta, ūkio pastatas yra namo(duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl pareiškėjas privalo administruoti ir prižiūrėti ūkiniame pastate esančius lauko tualetus. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros privalomais nurodymas Nr. VR-14.2-37 surašytas pagrįstai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą rašytinį įrodymą - 2011 m. balandžio 8 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimo protokolą. Pažymėtina, kad minėtajame susirinkimų protokole (b.l. 78-79) nėra konkrečiai įvardinti asmenys, kurie dalyvavo 2011 m. balandžio 8 d. susirinkime. Be to, minėtąjį protokolą pasirašė tik pareiškėjo darbuotojai – UAB „Priemiestis“ teritorijos priežiūros vadovė M. B. (susirinkimo pirmininkė) ir UAB „Priemiestis“ statinių priežiūros inžinierius D. P. (susirinkimo sekretorius). Teisėjų kolegija įvertinusį minėtąjį įrodymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, konstatuoja, kad 2011 m. balandžio 8 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimo protokolas negali būti laikomas dokumentu, tinkamai išreiškiančiu minėtojo daugiabučio namo gyventojų valią bei tinkamu (leistinu) įrodymu šioje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl rašytinio apsirikimo. Todėl atmetamas pareiškėjo argumentas, kad neteisingos datos nurodymas leidžia pagrįstai abejoti, kada buvo surašytas privalomasis nurodymas, ar tikrai jį surašęs pareigūnas buvo toje vietoje ir t. t. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad, jeigu privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37 būtų surašytas 2011 m. balandžio 21 d., nebūtų įmanoma nurodyti įvykių ir veiksmų, kurie tuo metu dar nebuvo įvykę. Be to, faktą, kad privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-37 surašytas 2011 m. gegužės 17 d. patvirtina pareiškėjo atstovo parašas, gavus minėtąjį dokumentą.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjo UAB „Priemiestis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.