- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-229-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08741-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „R2K grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 239,27 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „R2K grupė“ dėl skolos priteisimo.
3. Nurodė, kad ieškinys pareikštas bankrutuojančiai įmonei, tačiau ieškovė vadovaujasi teismų praktika dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atvejus, kai nemokus juridinis asmuo paduoda ieškinį, taikymo ir tais atvejais taikomos bendrosios teismingumo taisykles. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kuriai iškelta bankroto byla, negali būti nagrinėjamas apylinkės teisme ir nagrinėtinas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, tai yra Šiaulių apygardos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio nuostatomis iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
4.2. Specialiosios teismingumo taisyklės įtvirtintos tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, t. y. šios taisyklės neapima tų atvejų, kai ieškiniai bankrutuojančiai įmonei reiškiami po bankroto bylos iškėlimo.
4.3. Įsiskolinimas, kurį ieškovė prašė priteisti reikšdama ieškinį, susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo atsakovei nemokant einamųjų mokėjimų.
4.4. Situacijos, kai ieškinys bankrutuojančiai įmonei reiškiamas po bankroto bylos iškėlimo dėl laiku nemokamų einamųjų mokėjimų, JANĮ nereglamentuoja, todėl šiuo atveju ieškinys turi būti reiškiamas pagal bendrąsias CPK numatytas teismingumo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliantė argumentuoja, kad situacijos, kai ieškinys bankrutuojančiai įmonei reiškiamas po bankroto bylos iškėlimo dėl laiku nemokamų einamųjų mokėjimų, JANĮ nereglamentuoja, todėl šiuo atveju ieškinys turi būti reiškiamas pagal bendrąsias CPK numatytas teismingumo taisykles. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
8. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „R2K grupė“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi BUAB „R2K grupė“ bankroto byla Nr. eB2-535-642/2020 iš Klaipėdos apygardos teismo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
9. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (CPK 1 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
11. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė ne bankrutuojanti įmonė, o ieškinys yra pareikštas bankrutuojančiai įmonei, tačiau ieškovė vadovaujasi teismų praktika dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atvejus, kai ieškinį paduoda nemokus juridinis asmuo.
12. Vadovaujantis JANĮ 41 straipsniu dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų išimtinai sprendžia tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visi turtiniai ginčai, kuriuose turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti sprendžiami viename teisme, kuriame nagrinėjama bankroto byla. Kol vyksta bankroto byla, tai turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1277-196/2018), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kuriai iškelta bankroto byla, negali būti nagrinėjamas apylinkės teisme ir nagrinėtinas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, tai yra Šiaulių apygardos teisme.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, pagrįsta atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.