Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 7 d. nutarimas dėl G. J. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2018 m. balandžio 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimu G. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 5.56 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,16 prom. girtumas.2018 m. birželio 4 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundas dėl 2018 m. balandžio 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo, motyvuojant tuo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir G. J. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ją sušvelninti, sutrumpinant už padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą arba iš viso jos neskiriant. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015)Teisė vairuoti transporto priemones G. J. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (300 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – vieniems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą G. J. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi to neleidžia padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.Apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grindžiamas nepatogumais, kuriuos patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės vykdyti darbinių funkcijų, susijusių su pagrindiniu darbu, padėti savo tėvams ūkyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad G. J., turėdamas didelę vairavimo patirtį bei dirbdamas tikrai atsakingą darbą, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo šeimos nariams dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Apygardos teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13) pateikta charakteristika niekaip nerodo G. J. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos pažeidėjo asmeninės savybės, veikla ir tinkamumas dirbti pienovežio vairuotoju. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio G. J. asmenybės pokyčio. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti. Tai, kad G. J. po šio įvykio savo noru kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą bei pateikė UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro išduoto medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje yra nurodyta, kad G. J. psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė ir į įskaitą nėra įrašytas, taip pat nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, nes minėtų veiksmų atlikimas yra privalomas visiems asmenims, kurie padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus būdami neblaivūs ir siekia atgauti prarastą teisę vairuoti transporto priemones. (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis) Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalį asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ilgesniam negu vienų metų laikui dėl to, kad pastarasis vairavo transporto priemonę neblaivus, yra privaloma perlaikyti vairavimo egzaminą, todėl apelianto skunde deklaruojamas siekis išvengti šios prievolės taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybę. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina G. J. padaryto pažeidimo pavojingumo.Tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones G. J. būtų sudėtinga atlikti ūkio darbus pas tėvus ir išlieka galimybė, jog jis gali būti atleistas iš užimamų pareigų, savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo labiau, jog G. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirbo ir nusižengimo padarymo metu (b. l. 13), t. y. poreikis vairuoti transporto priemones vykdant pareigines funkcijas atsirado ne po nusižengimo padarymo, ir tokio pobūdžio aplinkybės savaime nepagrindžia fakto, kad yra pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo ir galbūt kilsiančias pasekmes G. J. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusižengimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas konstatuoja, jog G. J. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog G. J. buvo nustatytas 1,16 promilės girtumas. Toks neblaivumas, remiantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, yra labiau artimas vidutiniam girtumo laipsniui, t. y. 1,51 promilės. Būtina atkreipti dėmesį, jog už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. darytina išvada, jog įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam asmenų atsakomybę siekia griežtinti. Atsižvelgiant į tai, kad girtumas buvo artimas vidutiniam, darytina išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, G. J. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.Apelianto prašymas jam taikyti ANK 27 straipsnio l dalies 3 punkto, 30 straipsnio nuostatas ir įpareigoti jį (G. J.) dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, programoje (kursuose), taip pripažįstant dar vieną G. J. lengvinančią aplinkybę yra nepagrįstas. Apygardos teismas pažymi, jog, kaip jau buvo teisingai nurodęs apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju G. J. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, šio nusižengimo sankcijoje nėra numatyta galimybė pažeidėjui paskirti ANK 30 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, taip pat nėra pagrindo pripažinti G. J. lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte – asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), nes ši aplinkybė lengvinančia pripažįstama tik tuo atveju, kai minėtos priemonės paskyrimo galimybė numatyta straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.