Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

Varėnos rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 271 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams;Varėnos rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams su ¼ dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 straipsniu, prie paskirtos bausmės prijungta neatlikta bausmė pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendį, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams su ¼ dalies turto konfiskavimu;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams;Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems metams ir keturiems mėnesiams, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendis buvo pakeistas ir nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems metams ir keturiems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas keturiolikai parų;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2015 m. rugpjūčio 25 d. 21.24 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Gedimino pr. 56, Vilniuje, neteisėtai panaudodamas svetimą A. D. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinkdamas tikrus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir nuo kortelės sąskaitos nuėmė 40 Eur, kuriuos pasisavino.

Tokiais veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 06.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam S. V. priklausantį kompiuterį „Macbook Pro“, kurio vertė 2000 Eur, planšetinį kompiuterį „Apple“, kurio vertė 600 Eur, ir 260 Eur grynųjų pinigų bei nukentėjusiajam A. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG G2 mini“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 154,13 Eur, ir su pagrobtais daiktais ir pinigais pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą – S. V. priklausantį 2860 Eur vertės turtą ir A. D. priklausantį 154,13 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 19.00 val., jam paskambino kaimynas A. D. ir pasakė, kad užeis pas jį su draugu pasisvečiuoti. Po kelių minučių kaimynas atėjo su draugu L. B., kurio vardas ir pavardė nustatyti pagal „Facebook“, jo mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini). Bute taip pat buvo A. P., A. P.. Bute bendravo, apie 02.00 val. nuėjo miegoti. Apie 05.00 val. L. B. svetainėje liko miegoti vienas. Apie 06.00 val. minėtas vyras išėjo iš buto. Apie 08.00 val., vaikščiodamas po butą, pastebėjo, kad nebėra „Macbook“ kompiuterio, „Apple“ planšetės ir 260 Eur. Taip pat dingo A. D. mobilaus ryšio telefonas „LG G2 mini“. Kompiuteriai ir pinigai gulėjo ant stalo. (b. l. 58)

Iš A. D. Swedbank banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. 21.24 d. bankomate Nr. H710/HB, esančiame Gedimino pr. 56, Vilniuje, buvo nuimta 40 Eur. (b. l. 48)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus butą nustatyta, kad jis yra šešiaaukščio namo ketvirtame aukšte. Butą sudaro trys kambariai. Įėjus į butą yra koridorius, priešais matoma virtuvė. Dešinėje pusėje yra miegamasis. Kairėje pusėje yra svetainė. Svetainėje stovi didelis stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Svetainėje yra sofa-lova, priešais ją stovi nedidelis staliukas. Toliau prie sienos yra televizorius ir baltos spalvos spintelės. Iš svetainės galima išeiti į balkoną. Už sienos, kur kabo televizorius, yra trečiasis kambarys. Bute bendra tvarka nepažeista. Tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Vaizdo kamerų bendro naudojimo patalpose ir lauke prie namo nėra. (b. l. 9-14)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. S. tyrėjai pateikė telefoną „LG“. (b. l. 22)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas „LG“. Apžiūrėjus telefoną nustatyta, kad telefonas yra „LG G2 mini (D620)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono ilgis – 12,5 cm, plotis – 6,5 cm. Telefono priekinis korpusas yra juodos spalvos. Korpusas yra stiklinis, telefono ekranas yra liečiamas. Telefono viršuje centre yra garsiakalbis, telefono apačioje yra telefono logotipas su užrašu „LG“. Telefono galinis korpusas yra tamsiai pilkos spalvos. Telefono viršutinėje pusėje yra kamera su dviem mygtukais, apačioje tas pats logotipas kaip ir telefono priekio apačioje. (b. l. 23-24)

Iš PVM sąskaitos-faktūros, serija PIGU-LT Nr. 1556772 matyti, kad A. D. 2015 m. kovo 2 d. už telefoną „LG G2 mini (D620)“, S/N (duomenys neskelbtini), mokėjo 532,18 Lt (154,13 Eur). (b. l. 27-28)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog L. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, ar panaudodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo to momento, kai buvo padaryti anksčiau nurodyti veiksmai. Nagrinėjamu atveju L. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. D. jam davė savo banko mokėjimo kortelę ir pasakė šios kortelės PIN kodą, kadangi kaltinamasis turėjo nueiti į parduotuvę ir nupirkti dar alkoholinių gėrimų. Tokie kaltinamojo teiginiai iš esmės sutampa ir su nukentėjusiojo A. D. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Šis nukentėjusysis nurodė, jog jis L. S. davė savo banko mokėjimo kortelę tam, kad šis ja pasinaudodamas nupirktų alkoholio. Taigi tiek iš paties L. S., tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog kaltinamajam banko mokėjimo kortele buvo leista naudotis vienu tikslu, t. y. alkoholio įsigijimui ir nukentėjusysis su kaltinamuoju nesitarė, jog banko mokėjimo kortelė bus naudojama kitiems tikslas. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog L. S. turėjo įsigytas prekes nunešti į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą. Tokia išvada daroma vadovaujantis kaltinamojo teiginiais, iš kurių matyti, kad jis nupirkęs alkoholio grįžo prie nukentėjusiojo namų, bandė į juos pakliūti, tačiau į juos nebuvo įleistas, bei nukentėjusiojo teiginiais, jog jis laukė L. S. grįžtančio su prekėmis. Taigi paminėta aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog banko mokėjimo kortelė kaltinamajam buvo perduota vienam aiškiam tikslui. Pats L. S. pripažino, jog jis jam perduotą banko mokėjimo kortelę panaudojo A. D. banko sąskaitoje buvusių pinigų išgryninimui, t. y. atliko veiksmus, dėl kurių nebuvo tartasi su nukentėjusiuoju. Faktą, jog kaltinamasis naudojosi nukentėjusiojo banko mokėjimo kortele piniginių lėšų išgryninimui, patvirtina ir Swedbank banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose užfiksuoti duomenys. Taigi teismui nekyla abejonių, kad toks banko mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimas yra vertintinas kaip neteisėtas bei užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju teigtina, jog kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi aplinkybė, ar A. D. iš tikrųjų dėl kažkokių priežasčių neįsileido kaltinamojo į namus. Kita vertus iš paties L. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis, norėdamas, jog nukentėjusysis jį įleistų į namus, skambino domofonu, taip pat skambino nukentėjusiajam telefonu. Iš A. D. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis L. S. grįžtančio iš parduotuvės laukė apie porą valandų, tuo metu užmigęs nebuvo, tačiau kaltinamasis taip ir nepasirodė. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti tokiais nukentėjusiojo parodymais. Be to, A. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad domofono skambutis jo namuose girdisi gerai. Tokią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir S. V.. Taigi teigtina, jog tuo atveju, jeigu L. S. iš tikrųjų iš parduotuvės būtų grįžęs su įsigytomis prekėmis prie nukentėjusiojo namų ir į juos būtų bandęs pakliūti naudodamasis domofonu bei skambindamas nukentėjusiajam telefonu, A. D. būtų jį įleidęs į namus. Šiuo atveju konstatuotina, kad L. S. iš tikrųjų po to, kai gavo iš nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę, įvykio dieną nebandė vėl pakiūti į A. D. gyvenamąją vietą. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis, gavęs nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę, ja ketino naudotis pagal savo valią, o ne pagal susitarimą su nukentėjusiuoju.

Byloje nekilo ginčų dėl to, kad L. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 06.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam S. V. priklausantį kompiuterį „Macbook Pro“ bei nukentėjusiajam A. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG G2 mini“. Pats L. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad pagrobė S. V. priklausantį kompiuterį ir A. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. L. S. kaltę pagrobus svetimą turtą taip pat patvirtina nukentėjusiųjų A. D. bei S. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies liudytojų R. P. ir I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys.

L. S. neigė, jog pagrobė S. V. priklausantį planšetinį kompiuterį bei 260 Eur grynųjų pinigų. Vis tik teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog L. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 06.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam S. V. priklausantį planšetinį kompiuterį bei 260 Eur. Iš nukentėjusiojo S. V. parodymų matyti, jog po to, kai L. S. išėjo iš nukentėjusiojo buto, nukentėjusysis pasigedo kompiuterio, planšetės ir 260 Eur. Pagrobti daiktai ir pinigai buvo tame pačiame kambaryje. Kai bute buvę asmenys nuėjo miegoti, daiktai dar buvo, jų buvo pasigesta tik ryte, kai bute nebebuvo L. S.. Pažymėtina, jog S. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad iš jo buvo pagrobtas nešiojamas kompiuteris, planšetė ir pinigai. Aplinkybę, jog buvo pagrobti minėti daiktai ir pinigai, nukentėjusysis nurodė visų apklausų metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Aplinkybę, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo pagrobti minėti daiktai bei pinigai, nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiškime. Iš ataskaitų žiūryklės turinio matyti, kad S. V. tik pranešdamas apie turto pagrobimą nenurodė, jog kartu su kompiuteriu bei planšete iš jo buvo pagrobti pinigai. Taigi teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo S. V. nuosekliais parodymais. Pastebėtina, jog S. V. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo A. D. parodymai. Šis nukentėjusysis teisme patvirtino, kad S. V. po to, kai iš buto išėjo L. S., pasigedo kompiuterio, planšetės ir kelių šimtų eurų grynųjų pinigų. Teismas konstatuoja, jog vadovautis kaltinamojo teiginiais, jog jis pinigų ir planšetinio kompiuterio negrobė, nėra pagrindo, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų, kurie iš esmės nėra suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, parodymai. Be to, vertinant L. S. parodymus būtina atsižvelgti ir į tai, jog jie akivaizdžiai nėra nuoseklūs, t. y. kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė skirtingas turto pagrobimo aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu buvo keliama versija, kad pinigus bei planšetinį kompiuterį galėjo pagrobti ir kiti bute buvę asmenys. Vis tik tokia versija yra paneigiama nukentėjusiųjų parodymais, iš kurių matyti, kad daiktų buvo pasigesta ryte, kai bute jau nebuvo L. S., o visi kiti S. V. svečiai dar nebuvo išėję. Be to, pažymėtina ir tai, kad S. V. teigė, jog prieš einant miegoti daiktai ir pinigai nebuvo dingę, o kaltinamasis miegojo būtent tame kambaryje, kuriame buvo laikomas pagrobtas turtas. Šiuo atveju teigtina, kad iš esmės yra neįtikėtina, jog, grobdamas kompiuterį bei mobiliojo ryšio telefoną (pastebėtina, jog kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu kaltinamasis nurodė, kad svetimą turtą grobė, nes jam reikėjo pinigų), L. S. ant stalo paliko planšetę ir grynuosius pinigus. Manytina, jog šiuo atveju yra tikimybė, kad tarp S. V. svečių galėjo būti du vagys, vis tik tokia tikimybė, vertinant susidariusią situaciją, byloje surinktų įrodymų visumą, yra mažai tikėtina.

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog L. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nenustatė L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju L. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino tik iš dalies, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, kad pagrobė dalį turto, ikiteisminio tyrimo metu klaidino teisėsaugos institucijų atstovus dėl veikos motyvų ir kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių. Kaltinamasis iš esmės viso proceso metu pripažino, jog padarė veiksmus, kurie užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, vis tik jis savo veiksmų nevertino kritiškai, duomenų, kurie rodytų, jog kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nėra surinkta. Taigi nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nors vienu iš nagrinėjamų atvejų egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

L. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Teismas, skirdamas L. S. bausmes atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, yra baigtos. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad L. S. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, L. S. yra skirtinos griežčiausios Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimai. Atsižvelgus į L. S. asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra nustatytini artimesni baudžiamajame įstatyme numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Teismas pastebi, jog L. S. anksčiau jau ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau tai neprivertė kaltinamojo keisti savo elgesio, požiūrio į visuomenėje nusistovėjusią tvarką, jis vėl nusikalsdavo. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas net ir atsižvelgus į tai, kad L. S., būdamas laisvėje, galėtų dirbti MB „G. L.“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirtosios bausmės bendrintinos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis. Bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, o ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

Į L. S. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, taip pat visa bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau ne kartą teistas, šiuo metu yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje L. S. yra kaltinamasis, jis yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu slapstėsi nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška. Taigi konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese bei nuosprendžio vykdymo.

S. V. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2860 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, jog šią sumą sudaro pagrobto kompiuterio vertė, t. y. 2000 Eur (įvertinus tai, jog kompiuteris nebuvo naujas, tačiau neseniai pirktas), pagrobtos planšetės vertė, t. y. 600 Eur, ir 260 Eur grynųjų pinigų. Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo prašomos priteisti nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis nelaikytinas per dideliu, jis yra realus. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobto turto vertė buvo būtent tokia, kokią nurodė nukentėjusysis. Taigi S. V. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam L. S. teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalimi 7 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui ir dešimčiai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 15 d., bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 26 d. 21.24 val. iki 2017 m. spalio 27 d. 12.44 val. (viena diena).

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 15 d.

L. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

S. V. civilinį ieškinį tenkinti ir iš L. S. S. V. priteisti 2860 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam asmeniui terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.