Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria byla sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) MG grupė ieškinį atsakovui V. B. dėl paskleistos nuomonės pripažinimo žeminančia dalykinę reputaciją ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovės teigimu, teismas šioje civilinėje byloje negali nagrinėti, ar VSD raštai buvo tinkamas ir pakankamas teiginių faktinis pagrindas, nenustatęs VSD raštų turinio (jo pagrįstumo ir/ar teisėtumo), jų paviešinimo aplinkybių, taip pat negali nustatyti, ar NSGK išvada buvo tinkamas ir pakankamas teiginių faktinis pagrindas, nenagrinėdamas NSGK išvados turinio, jos priėmimo bei esančio pagrindimo (inter alia VSD raštais) bei patvirtinimo Seime aplinkybių.

7. Be to, susijusioje civilinėje byloje yra sudaryta trijų teisėjų kolegija, motyvuojant, be kita ko, teisiniu bylos sudėtingumu, kuris pasireiškia poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas. Todėl trijų teisėjų kolegijos nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kompleksiškai taikant kelių teisės šakų normas dėl VSD rašto pateikimo, jo turinio ir informacijos paskleidimo teisėtumo, taip pat dėl NSGK atlikto parlamentinio tyrimo ir šio tyrimo išvados teisėtumo, dėl atsakovo veiksmų, paviešinant NSGK tyrimo išvadą ir ją komentuojant, neabejotinai bus teisiškai reikšmingos ir šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17. Taigi, šios civilinės bylos bei civilinės bylos Nr. e2-141-433/2021 dalykas bei nustatinėtini faktai nesutampa ir yra iš esmės skirtingi: ši civilinė byla vyksta dėl konkrečių dviejų ginčo teiginių, kuriuos neva paskelbė atsakovas, tačiau atsakovui nėra reiškiami reikalavimai dėl jokios konkrečios informacijos paviešinimo. Civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 yra keliami klausimai dėl kitų atsakovų – VSD ir Lietuvos valstybės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį dėl atitinkamos informacijos, esančios oficialiame dokumente (VSD pažymoje) paviešinimo, tačiau V. B. veiksmai su viešosios informacijos paskleidimu nėra siejami.

23. Susijusioje byloje ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovas, kaip tuometinis NSGK pirmininkas, piktnaudžiavo turimais įgaliojimais. Atsakovo vieši pasisakymai nebuvo derinami su kitais NSGK nariais, buvo grindžiami neteisėtu panaudojimu, neteisėtu išviešinimu, klaidingu interpretavimu VSD raštų turinį sudarančios žvalgybos informacijos savo asmeninės politinės kampanijos tikslais. Atsakovo veiksmų, paskleidžiant teiginius, sąžiningumas yra teisiškai reikšminga aplinkybė šioje byloje. Kadangi atsakovo NSGK išvados (ne)teisingo komentavimo viešai aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką susijusioje byloje, tai tuo atveju, jeigu susijusioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad atsakovas neteisėtai panaudojo, neteisėtai išviešino ir klaidingai interpretavo NSGK parlamentinio tyrimo metu gautą žvalgybos informaciją ir tuo pačiu NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rezultatus, tai tokios aplinkybės turėtų esminę reikšmę byloje, ar atsakovo veiksmai, paskleidžiant viešai teiginius apie ieškovę, gali būti laikomi sąžiningais.

26. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog byla vyksta dėl dviejų teiginių apie ieškovę, esą viešai paskleistų atsakovo, o susijusioje byloje atsakovui nėra reiškiami reikalavimai dėl jokios konkrečios informacijos paviešinimo, nagrinėjant bylos sustabdymo klausimą, neturi jokios teisinės reikšmės, nes susijusioje byloje ieškovai visus atsakovo viešus pasisakymus, kuriuos atsakovas grindė NSGK išvada ir anksčiau VSD raštuose pateikta informacija, laiko neteisėtais.

27. Bylos atveju reikšminga tai, kad susijusioje byloje teismo bus analizuojamos, nustatinėjamos bei vertinamos aplinkybės tiek dėl VSD raštų turinio teisingumo bei tokių raštų teisėtumo, tiek dėl NSGK išvados turinio teisingumo bei tokios išvados teisėtumo bei tokių VSD raštų ir NSGK išvados viešo komentavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovo atskirajame skunde pateikiamas pernelyg siauras įrodinėjimo dalyko susijusioje byloje apibūdinimas bei nevisiškai teisingas įrodinėjimo dalyko byloje apibūdinimas. Atsakovui netinkamai interpretuojant byloje pareikšto ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nutartis neatitinka CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų.

29. Bylos šalių procesinį elgesį kontroliuoja bylą nagrinėjantis teismas. Taigi, dėl bylos šalies procesinio elgesio atitikties CPK 2, 7 straipsnių reikalavimams sprendžia ne priešinga bylos šalis, o bylą nagrinėjantis teismas, kuriam CPK teisės normos suteikia atitinkamus įgaliojimus, siekiant užkirsti kelią bylos proceso vilkinimui. Tiek bylą, tiek susijusią bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškovės prašymus (dėl posėdžių atidėjimo, dėl ieškinio patikslinimų ir kt.) sprendė, kad tam yra teisinis pagrindas, todėl apelianto argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

32. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. Pagal įstatymą bylos sustabdymas gali būti privalomas (CPK 163 straipsnis) arba fakultatyvus (CPK 164 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė privalomo bylos sustabdymo pagrindo – CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto atvejo egzistavimą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, minėtas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

34. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6776-1019/2021 pagal ieškovės UAB MG grupės ieškinį atsakovui V. B. dėl paskleistos nuomonės pripažinimo žeminančia dalykinę reputaciją ir neturtinės žalos priteisimo, t. y. civilinė byla, kurios nagrinėjimas skundžiama teismo nutartimi buvo sustabdytas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-141-433/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37070-2018-7) pagal ieškovų UAB MG grupė, R. J., D. J. M., R. R., Z. S. ir I. P. (Ž.) ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, D. J., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (tekste – VSD) ir V. B. dėl žalos atlyginimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad šiose abiejose civilinėse bylose nagrinėjami ginčai yra susiję, tarp nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, todėl sprendė, kad yra privalomas pagrindas bylos Nr. e2-6776-1019/2021 stabdymui, dėl ko priėmė skundžiamą nutartį ir bylą sustabdė. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, todėl tam, kad nustatyti, ar nagrinėjama byla buvo sustabdyta pagrįstai, būtina nustatyti nurodytų civilinių bylų tarpusavio ryšį ir jį įvertinti teisinės prejudicijos požiūriu.

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo ginti jos pažeistą dalykinę reputaciją dėl dviejų konkrečių ginčo teiginių viešo paskelbimo: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius“ ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“. Taigi, šioje civilinėje byloje teismas turės nustatyti tokius faktus: 1) ar ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai (ar jų autoriumi yra atsakovas, ar atsakovas juos paskleidė); 2) ar ginčo teiginiais išsakyta nuomonė yra apie ieškovę; 3) ar ginčo teiginiais išsakyta nuomonė turi faktinį pagrindą; 4) ar ginčo teiginiais paskleista nuomonė yra etiška ir buvo išreikšta sąžiningai. Tokiu būdu šioje civilinėje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovo viešais komentarais (konkrečiais teiginiais) išsakyta nuomonė pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.

38. Kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamoje byloje, kuri grąžinta nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020) išaiškinimus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-165-567/2021), be kitų, bus sprendžiami klausimai, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą paskleistai nuomonei susidaryti, ar jis nuomonę paskleidė sąžiningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieškovei. Taigi, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tarp abiejų aukščiau paminėtų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė konkrečiu atveju nekonstatuotina, nes, nors minimose civilinėse bylose sutampa dalis šalių, taip pat iš dalies sutampa bylų pobūdis (abiejose bylose ieškovė siekia apginti savo dalykinę reputaciją), tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės skiriasi.

40. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovo viešais komentarais išsakyta nuomonė pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieškovė įrodinėja, kad VSD surašytoje pažymoje (dokumente) esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Tokiu būdu matyti, kad bylose skiriasi tiek ginčo teiginiai, jų šaltinis, tiek ir jų kvalifikavimo teisinis pagrindas (civilinės bylos Nr. e2-141-433/2021 dalykas – CK 2.24 straipsnio pažeidimas, nagrinėjamoje byloje ieškinys nėra grindžiamas CK 2.24 straipsniu).

41. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat nėra vertinamas dokumentų (VSD pažymų, NSGK išvados) teisėtumas ir jose esančių duomenų atitikimas tikrovei, t. y. šioje byloje nustatinėjama, ar NSGK atliktas tyrimas ir surašyta išvada galėjo būti pakankamas faktinis pagrindas atsakovo nuomonei susidaryti, tačiau nevertinama, ar NSGK išvadoje ar VSD pažymose surašyti duomenys yra teisingi (atitinka tikrovei).

42. Civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieškovė tvirtina ir siekia įrodyti atsakovo piktnaudžiavimą jo turėtais įgaliojimais, kaip neteisėtą veiksmą atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 punktas 387), tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatinėjamas atsakovo sąžiningumas, kaip kriterijus jo konkrečiai viešai išsakytai nuomonei, apsiribojančiai ginčo teiginiais. Taigi, abiejose civilinėse byloje bus nustatinėjamos skirtingos aplinkybės, susijusios su atsakovo V. B. veiksmais, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 keliamas klausimas, ar teisėtai elgėsi V. B., kaip NSGK pirmininkas, paviešindamas žvalgybos informaciją bei komentuodamas NSGK išvadas, viešai nesuderinęs komentarų turinio su NSGK, o nagrinėjamoje byloje yra apibrėžti aiškūs du ginčo teiginiai, kurių viešas paskleidimas ir V. B. sąžiningumas, juos galimai paskleidžiant, turės būti nustatyti kaip esminės aplinkybės šioje byloje.

43. Tokiu būdu, išanalizavus atsakovui reiškiamų reikalavimų apimtį, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nurodytose bylose turi būti nustatyti skirtingi teisiškai reikšmingi faktai, o pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos abstrakčios aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu nagrinėjamai civilinei bylai sustabdyti. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro situacijos vertinimas nuomonės paskleidimo momentu, t. y., ar atsakovas, turėdamas tam tikrą informaciją, turėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo atitinkamai nuomonei susiformuoti ir ją paskleisti. Vadinasi, šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui nėra būtina nustatyti, ar teisėtai buvo sankcionuoti ir taikyti žvalgybos veiksmai, ar žvalgybos metu surinkta informacija panaudota teisėtai, ar teisėtas yra VSD raštų turinys ir šių raštų išslaptinimas, ar teisėta parlamentinio tyrimo komisijos veikla, ar tinkamas (pakankamas) žvalgybos subjektų veiklos teisinis reglamentavimas, ar teisėtas VSD vadovo D. J. veikimas, ar V. B. piktnaudžiavo įgaliojimais bei veikė ultra vires.

44. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo požiūriu, net ir susijusioje byloje nustačius, kad atitinkami žvalgybos, parlamentinio tyrimo komisijos ar kitų pareigūnų veiksmai galimai buvo neteisėti (nepagrįsti), tai nepakeistų situacijos vertinimo, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatinėjama, ar atsakovas V. B. dar 2018 metais turėjo pakankamą pagrindą atitinkamai nuomonei susidaryti ir ar sąžiningai ją paskleidė (jeigu paskleidė). Taigi, nors, formaliai vertinant, tarp nagrinėjamų bylų galima įžvelgti teisinį ryšį, tačiau jis nėra toks, kad susijusioje byloje nustatyti faktai turėtų esminę (prejudicinę) teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju nekonstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pats negalėtų nustatyti atitinkamų faktų, susijusių su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio pagrindu ir dalyku, kadangi, kaip jau minėta, abiejų civilinių bylų nagrinėjimo dalykai skiriasi.

45. Šiuo atveju taip pat nesutiktina su ieškovės pozicija, kad bylos stabdymo pagrindą sudaro ir aplinkybių dėl atsakovo (ne) sąžiningumo nustatymas. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja ieškovės dalykinei reputacijai galimai padarytą žalą dėl dviejų atsakovo išsakytų teiginių, todėl būtent šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje ir turėtų būti vertinamas atsakovo elgesys jo sąžiningumo aspektu, o ne plečiamai, kaip nurodo ieškovė ir kaip galimai įrodinės ieškovai, pareiškę ieškinį susijusioje byloje. Aplinkybė, kad teismams abiejose bylose teks iš dalies vertinti panašias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti privalomo bylos stabdymo pagrindo egzistavimo, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktą, ar atsakovas nuomonę paskleidė sąžiningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieškovei, galima nustatyti atsietai nuo susijusioje civilinėje byloje nagrinėtinų aplinkybių.

46. Atkreiptinas dėmesys ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį, kurioje išspręstas aptariamų civilinių bylų (ne) sujungimo klausimas ir kurioje konstatuota, kad nors minėtose bylose galimai bus nustatinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, susijusios su paskleistos informacijos apie ieškovės ir su ja susijusių asmenų veikla vertinimu, tačiau nustačius, kad prašomos sujungti bylos nėra tiek susijusios, jog jų negalima būtų išnagrinėti skyrium, darytina išvada, kad šias bylas sujungus nebūtų pasiekti civilinių bylų instituto keliami tikslai, susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu. Šioje nutartyje, be kita ko, taip pat pažymėta, kad dėl prejudicinio ryšio tarp bylų egzistavimo, kaip vieno iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų, sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas.

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyką ir civilinės bylos Nr. e2-141-433/2021 įrodinėjimo dalyką, neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo spręsti, kad egzistuoja privalomos sąlygos stabdyti šią civilinę bylą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo civilinė atsakomybė grindžiama CK 1.137, 6.263 straipsniais (civilinė deliktinė atsakomybė), o susijusioje byloje - CK 2.24 straipsniu (asmens garbės ir orumo gynimas). Nei ieškovė neįvardijo, nei apeliacinės instancijos teismas nustatė, kokią tiesioginę reikšmę susijusioje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti nagrinėjamai civilinei bylai nurodytu aspektu.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisingam CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymui būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti dėl to, kad kitoje civilinėje byloje teismo gali būti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek susijusioje byloje Nr. e2-141-433/2021.

49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju, sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą, buvo nepagrįstai pažeistos atsakovo teisės į proceso operatyvumą, nes, sustabdžius civilinę bylą, teisminis bylos procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir tai yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių bei įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

50. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pradinis ieškinys atsakovui pareikštas dar 2018 metais, perėjo visas teismines instancijas ir vėl buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, kur iš esmės yra dar tik pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, todėl sutiktina su apeliantu, kad bylos nagrinėjimas teismuose jau pakankamai užsitęsė. Susijusi byla teismuose taip pat nagrinėjama nuo 2018 metų, prie jos prijungtos kelios kitos bylos, byloje dalyvauja šalių daugetas ir yra pareikšta visa eilė ieškinio reikalavimų, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek laiko truks jos nagrinėjimas, atsižvelgiant į jos nagrinėjimo sudėtingumą, šalių prašymus ir pan. Jau minėta, kad abiejų civilinių bylų sujungimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad bylos gali būti nagrinėjamos atskirai. Todėl, akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos stabdymas iki kol įsiteisės sprendimas susijusioje byloje, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, neproporcingai pažeidžia atsakovo teisę į proceso operatyvumą.

51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su galimu ieškovės piktnaudžiavimu procese, bylos vilkinimu. Šiuo atveju atsakovui, laikantis pozicijos dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl CPK 95 straipsnyje numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinių taikymo.

52. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias privalomus civilinės bylos stabdymo pagrindus, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, atmetant ieškovės prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos stabdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB MG grupė prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-6776-1019/2021 sustabdymo netenkinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.