- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- e2SP-17959-429/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11267-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. Š., K. Š.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, Andriui Pūkiui, Samantai Vicbelytei, Gerdai Sakalauskaitei,
nedalyvaujant: pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atstovui, suinteresuotiems asmenims: K. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, suinteresuoti asmenys: Ž. Š., K. Š., valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bei valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims.
Pareiškime nurodo, kad 2011 m. sausio 19 d. Kauno rajono apylinkės teisme buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. L2-646-540, pagal kurį antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko L. Š., išieškotojai UAB „Moment Credit“. Šiuo metu likusi neišieškota skolos suma 367,59 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos. Vykdant išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 10 d. buvo areštuotas L. Š. priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Dėl skolininko turto paveldėjimo į notarą iki 2017 m. gegužės 10 d. niekas nesikreipė, todėl turtas pereis valstybei. Kadangi skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pareiškėja nurodo, kad vykdomąjį dokumentą 2011 m. kovo 28 d. perdavė vykdyti antstolio Mariaus Lekečinsko kontorai. Nuo to laiko, skolos išieškojimu visapusiškai rūpinosi atitinkama antstolių kontora. Pažymi, kad pareiškėja tik 2017 m. gegužės 10 d. iš antstolių kontoros gavo pranešimą apie skolininko L. Š. mirtį. Anksčiau pareiškėja apie skolininko mirtį nežinojo ir negalėjo žinoti. Todėl pareiškėja mano, kad įstatyme nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Ž. Š. nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Apie sutuoktinio skolą nieko nežinojo, dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė ir nesikreips, jo palikimo priimti nenori. Žino, kad po sutuoktinio mirties liko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., tačiau jos turtinė padėtis yra sudėtinga ir tvarkyti paveldėjimo reikalų neturi nei lėšų, nei noro.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo K. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašyme taip pat nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prieštaravimų nereiškia, kreiptis dėl paveldėjimo nepageidauja, teismo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą bei prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) turto, kurį sudaro žemės sklypai, ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatas vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, VĮ „Turto bankas“ L. Š. turto paveldėjimo procedūrų nevykdė todėl nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu turėtų dalyvauti ne VĮ „Turto bankas“, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Pasisakydamas dėl termino atnaujinimo nurodė, kad pareiškėjos UAB „Moment Credit“ pareiškimas dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo po L. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, turėtų būti atmestas. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Skolininkas L. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tad, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens išdėstytą teismų praktiką taikant CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje, skolininko L. Š. vykdomoji byla antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje buvo užvesta dar nuo 2011 m. kovo 28 d. Pažymėjo, kad antstoliui teisės aktai suteikia galimybę gauti informaciją iš Gyventojų registro tarnybos ir tokiu būdu sužinoti apie skolininko mirtį bei informuoti kreditorių apie būtinybę pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams. Nepaisant to, antstolis kreditorių UAB „Moment Credit“ apie skolininko mirtį informavo tik 2017 m. gegužės 10 d. pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis) ir kiti principai sukuria civilinių teisinių santykių dalyviams pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių, ir kad nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati pareiškėja (nesidomėjo vykdymo proceso eiga, o antstolis, atitinkamai, nesidomėjo, kodėl beveik du metus ((duomenys neskelbtini)) nepavyksta surasti skolininko, o gal pastarojo net neieškojo, negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui kreditoriniams reikalavimui pareikšti atnaujinti. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad išieškojimus iš mirusiojo skolininko L. Š. taip pat vykdo antstolė Audronė Adomaitienė pagal išieškotojų UAB „General Financing“ ir UAB „Mokilizingas“ pateiktus vykdomuosius dokumentus, kur kreditoriniai reikalavimai galimai yra pareikšti tinkamai, tad patenkinus pareiškėjos UAB „Moment Credit“ prašymą šioje civilinėje byloje, sumažėtų savo reikalavimus tikėtina laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises. Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, mano, kad, kadangi pareiškėja nenurodo objektyvių ir pripažintinų svarbiomis termino praleidimo priežasčių, terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti atnaujintas (pratęstas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko nstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimas pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju naikinamasis terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus nėra suėjęs.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2006 ir kt.). Kasacinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, taip pat nurodė, jog reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.
Pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-243/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 (Teismų praktika Nr. 41 p. 122-136) yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad palikėjas (skolininkas) L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja apie skolininko mirtį sužinojo tik 2017-05-10, gavus iš antstolių kontoros pranešimą. Kaip minėta, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini), iki nurodyto termino pareiškėja nėra kreipusis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pati pareiškėja, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas.
Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomasis dokumentas buvo perduotas priverstiniam vykdymui, todėl pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš karto sužinoti apie skolininko mirtį. Be to, palikimą niekas nepriėmė , todėl terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.
Teismas pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastys, kodėl laiku nepareikšti kreditoriniai reikalavimai, pripažįsta, kad šios priežastys yra svarbios, naikinamasis terminas pareikšti tokį reikalavimą nėra suėjęs, todėl nutaria atnaujinti pareiškėjai terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko L. Š. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl 367,59 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, j. a. k. 300657515, terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl 367,59 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų pagal 2011 m. sausio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-646-540.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir palikimo atsiradimo vietą aptarnaujančiam notarų biurui.
Nutartis per 7 dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.