- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- e2-23351-541/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16793-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.5.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui G. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 208,91 Eur negrąžintos paskolos, 218,62 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškovas UAB „4finance“ nurodė, jog 2011-10-21 ieškovas ir atsakovė G. K. nuotoliniu būdu pagal sistemos Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 217,22 Eur paskolą. Ieškovas nurodė, jog atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino. Ieškovas taip pat nurodė, jog iki paskolos grąžinimo atsakovė turi ieškovui mokėti 38,95 Eur palūkanas, o dėl paskolos grąžinimo termino praleidimo atsakovė turi ieškovui mokėti 179,67 Eur palūkanas.
Atsakovei G. K. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016-06-27 viešai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. spalio 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 217,22 Eur paskola, o atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti paskolą bei mokėti palūkanas. Teismo taip pat yra nustatyta, jog atsakovė ieškovui negrąžino paskolos, yra neapmokėjusi palūkanų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog paskolos negrąžinimas yra laikytinas prievolės nevykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra grąžinusi 208,91 Eur paskolos, remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovė laikytina pažeidusi prievolę, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 208,91 Eur negrąžintos paskolos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje buvo susitarta mokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą bei palūkanas iki paskolos grąžinimo, laikytina, jog šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir pelno palūkanų, kadangi sutartyje numatytos šios palūkanos atlieka būtent kompensuojamųjų ir pelno palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 218,62 Eur pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kurių suma viršija Sutartimi suteiktos paskolos sumą. Remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, netikslinga būtų priteisti didesnę palūkanų sumą, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių dėl vartojimo kredito negrąžinimo laiku. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi ieškovo reikalaujamų palūkanų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti 218,62 Eur palūkanas akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl ieškovo reikalaujama priteisti 218,62 Eur palūkanų suma mažintina iki 37,08 Eur sumos už 355 dienų laikotarpį nuo 2011-10-21 iki 2012-03-12 ir nuo 2012-03-13 iki 2012-10-08, apskaičiuojant pagal formulę (208,91 Eur * 0,05% / 100%) * 355. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi kompensuojamųjų ir pelno palūkanų, 37,08 Eur kompensuojamųjų ir pelno palūkanų priteistina ieškovui UAB „4finance“ iš atsakovės G. K.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644 iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 208,91 Eur (du šimtus aštuonis eurus ir devyniasdešimt vieną centą) skolos, 37,08 Eur (trisdešimt septynis eurus ir aštuonis centus) kompensuojamųjų ir pelno palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 245,99 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir devyniasdešimt devynių centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. gegužės 16 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.