- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-24
- Bylos Nr.
- 2A-1128-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08207-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- UAB „Irmus“
- Ieškovas
- UAB „Katrangas“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Trada ir Ko“, UAB ,,Voluktė“, V. Š.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1128-253/2011
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08207-2009-9)
2011 m. rugpjūčio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Irmus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Katrangas“ ieškinį atsakovei UAB „Irmus“, tretiesiems asmenims UAB ,,Trada ir Ko“, UAB ,,Voluktė“, V. Š. dėl skolos priteisimo, atsakovės UAB „Irmus“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Katrangas“, tretiesiems asmenims UAB ,,Trada ir Ko“, UAB ,,Voluktė“, V. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 19 500,00 Lt skolos, 234,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-08, 2009-06-03 ir 2009-06-12 su atsakove sudarė krovinių pervežimo sutartis, remiantis kuriomis pervežė atsakovės krovinius, tačiau atsakovė su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 90000969, Nr. 90000970 ir Nr. 90000972 neatsiskaitė. Atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas įsiskolino ieškovei 19 500,00 Lt.
Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 32 643,42 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės pavėluotai pristatyto krovinio atsakovė ir krovinio gavėjas patyrė nuostolių, o krovinio gavėjas patirtus nuostolius išskaičiavo iš atsakovei mokėtinų sumų pagal statybos rangos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir bylą dalyje dėl priešieškinio nutraukė. Teismas vertino, kad atsakovė visiškai įrodė, jog pagal 2009-06-03 sutartį krovinys buvo pavėluotai pristatytas ne dėl atsakovės kaltės ir užkirsti tam kelio ji objektyviai neturėjo galimybės, todėl ji yra atleidžiama nuo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą. Kadangi ieškovė tinkamai ir laiku atliko savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytas krovinių pervežimo sutartis, teismas ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas konstatavo, kad vežėjui per 21 dieną nuo prekių siuntos perdavimo gavėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl pavėluoto krovinio pristatymo, todėl bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Atsakovė nurodo, kad pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) 29 str. vežėjas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, kai vežėjo kalti tyčiniai veiksmai ar didelis neatsargumas (grubus aplaidumas) lemia nuostolių atsiradimą. Grubiu aplaidumu tarptautinėje teismų praktikoje laikomi atvejai, kai vežėjas padarė žalą kroviniui kontrabandos atveju, o nagrinėjamoje byloje žala dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsakovei buvo padaryta būtent dėl trečiojo asmens vairuotojo kontrabanda į Norvegiją gabentų narkotikų. Aplinkybė, kad transporto priemonę vairavęs vairuotojas Norvegijos teismo buvo išteisintas, nepašalina nei vežėjo, nei kitų pervežime dalyvavusių vežėjų kaltės dėl narkotikų atsiradimo transporto priemonėje aplinkybių. Taip pat nurodo, kad privaloma ikiteisminė procedūra rašytinės pretenzijos pareiškimo forma tokiu atveju nėra privaloma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ar trečiųjų asmenų tyčinius ar sąmoningus veiksmus, susijusius su krovinio vėlavimu šioje byloje, kaltininkas dėl krovinio sulaikymo 2009-06-08 Norvegijos pasienyje nėra nustatytas. Ieškovė negalėjo numatyti, kad UAB „Voluktė“ (faktinio vežėjo) transporto priemonė ir krovinys bus sulaikyti pasienyje ir objektyviai neturėjo galimybės užkirsti tam kelio. Taip pat nurodo, kad nėra ieškovės ir trečiųjų asmenų kaltės, kuriais esant gali būti taikomas CMR konvencijos 29 str., todėl taikoma bendroji CMR konvencijos 30 str. 3 d. taisyklė dėl vežėjo atsakomybės ir pretenzijų jam pareiškimo tvarkos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Trada ir Ko“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad krovinio sulaikymas nėra įprastinis atvejis, krovinio dokumentai buvo užpildyti tinkamai, todėl šalys ar kiti asmenys negalėjo numatyti ar išvengti vilkiko sulaikymo. Atsakovė praleido 21 dienos terminą pateikti pretenziją, todėl kompensacija už pavėluotą ieškinio pristatymą nemokama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už krovinių vežimo paslaugas pagal krovinių pervežimo sutartis – ieškovė prašė priteisti skolą už krovinių pervežimą, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės nuostolių, kilusių dėl pavėluoto krovinio pristatymo, atlyginimą. Apeliantė apeliacinio skundo argumentus grindžia Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) nuostatomis.
Ieškovė su atsakove 2009-06-03, 2009-06-08, 2009-06-12 sudarė krovinių (skydinių namukų) pervežimo sutartis dėl vežimo darbų atlikimo (t. I, b. l. 8, 11, 14). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2009-06-03 šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties vykdymo (t. I , b. l. 11). Pagal šią sutartį atvykimo į krovinio iškrovimo vietą data numatyta 2009 m. birželio mėn. 8-9 dienos. Ieškovė įsipareigojo krovinį pristatyti į nustatytą iškrovimo vietą sutartu laiku, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove sumokėdama jai 6 500 Lt sumą per 20 dienų, skaičiuojant nuo krovinio iškrovimo datos. Ieškovė prekes pristatė į iškrovimo vietą ir minėtos sutarties pagrindu 2009-06-26 išrašė PVM sąskaitą faktūrą KAT Nr. 90000970 6 500 Lt sumai (t. I, b. l. 12), tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovė nurodė, kad vežėjo transporto priemonė su kroviniu į iškrovimo vietą atvyko pavėlavusi 3 dienas, t. y. 2009-06-12. 2009-06-08 krovininis automobilis, vežęs ginčo krovinį, buvo sulaikytas Norvegijos pasienyje (t. I, b. l. 64-66).
Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi CMR konvencijos 29 str. bei nurodo, kad vežėjas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės dėl tyčinių žalą sukėlusių veiksmų ir dėl grubaus aplaidumo, o grubiu aplaidumu (dideliu neatsargumu) tarptautinėje teismų praktikoje laikomi atvejai, kai žala, padaryta kroviniui kontrabandos atveju. Apeliantės teigimu, žala dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsakovei buvo padaryta dėl UAB „Voluktė“ vairuotojo kontrabanda į Norvegiją gabentų narkotikų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu dėl toliau išdėstytų motyvų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-06-08 vežėjo automobilis buvo sulaikytas Norvegijos policijos pareigūnų, apieškotas ir jame buvo rasta narkotikų (t. I, b. l. 64-66). CMR konvencijos 29 str. 1 d. numato, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pažymėtina, kad kontrabanda, kaip teisės pažeidimas, yra padaroma tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad yra nustatyta, kieno veiksmų pasekmė buvo narkotinių medžiagų patekimas į transporto priemonę ar ja gabenamą krovinį. Pagal šalių 2009-06-03 sudarytą sutartį krovinių gabenimas vykdomas pagal CMR konvencijos sąlygas. Teismų praktikoje, taip pat ir CMR konvencijos 29 str. taikymo klausimu, yra suformuluota didelio neatsargumo samprata, kai dideliu neatsargumu laikomi tokie veiksmai, kurių nepadarytų asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Pažymėtina, kad priimdamas krovinį vežėjas privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę (CMR konvencijos 8 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šią nuostatą, vežėjas, priimdamas krovinį, neprivalo patikrinti krovinio turinio. Apeliantė taip pat nenurodo, kad krovinys galėjo būti sustabdytas dėl ieškovės netinkamai užpildytų krovinio vežimo dokumentų. Nustatyta, kad krovinio pervežimui ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2010-12-10 advokatės H. M. I. laiško, sulaikytos transporto priemonės faktinio vežėjo vairuotojas V. Š. Norvegijos apeliacinio teismo buvo išteisintas pagal visus kaltinamojo akto punktus (t. II, b. l. 60). Byloje nenustatyta, kad ieškovės ar faktinio vežėjo veiksmai dėl transporto priemonėje buvusių narkotinių medžiagų teismo ar kitų įgaliotų institucijų yra pripažinti kaltais. Taigi nenustatyta, kad žala dėl krovinio pavėluoto pristatymo buvo padaryta sąmoningai ar dėl ieškovės ar trečiojo asmens – faktinio vežėjo tyčinių veiksmų. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad apeliantė neįrodė, jog vežėjas savo įsipareigojimus pristatyti krovinį laiku pažeidė tyčia ar dėl tyčiniams veiksmams prilyginamo didelio neatsargumo (grubaus aplaidumo), todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 29 str. 1 d.
CMR konvencijos 17 str. 1 d. nustato vežėjo atsakomybę už krovinio pavėluotą pristatymą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 str. 2 d. nurodytų aplinkybių (CMR konvencijos 18 str. 1 d.). Vežėjas turi įrodyti ne tik aplinkybių neišvengiamumą, bet ir priežastinį ryšį tarp aplinkybių ir žalos, praradimo ar pavėlavimo. Pažymėtina, kad neišvengiamos turi būti tiek aplinkybės, tiek ir pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ VIII dalis 4 punktas). Tretysis asmuo UAB „Trada ir Ko“ nurodė, kad krovinys buvo gabenamas laikantis šalių sutarto grafiko, o krovinio sulaikymas nėra įprastinis atvejis. Byloje šalys neginčija, kad krovinio vežimo dokumentai buvo užpildyti tinkamai. Šalys iš esmės pripažįsta, kad krovinio pavėluotą pristatymą lėmė būtent krovinį vežusios transporto priemonės sulaikymas Norvegijos pasienyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikyta ir apieškota transporto priemonė po kelių dienų vežėjo buvo atsiimta ir pristatyta į iškrovimo vietą, krovinį pavėluota pristatyti 3 dienas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė galėjo numatyti transporto priemonės sulaikymą Norvegijos pasienyje ar šio sulaikymo, lėmusio krovinio pavėluotą pristatymą, išvengti. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai ieškovei taikė CMR konvencijos 17 str. 2 d. nuostatas dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą.
Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės nuostolių, atsiradusių dėl pavėluoto krovinio pristatymo, atlyginimą. Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos (CMR konvencijos 30 str. 3 d.). Apeliantė nurodo, kad privaloma ikiteisminė procedūra rašytinės pretenzijos pareiškimo forma yra būtina tik reiškiant ieškinį dėl pavėlavimo pristatyti krovinį, o kitais krovinio visiško ar dalinio praradimo, sugadinimo atvejais (esant vežėjo tyčiniams veiksmams) pretenzijų pareiškimas nėra privalomas, bet yra reikšmingas ieškinio senaties eigai. Kadangi ieškovės veiksmuose nenustatyta tyčios ir aplinkybių, kurios neleistų vežėjui pasinaudoti CMR konvencijos nuostatomis, reglamentuojančiomis vežėjo atleidimą nuo atsakomybės, teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako. Byloje nenustatyta, kad atsakovė per nustatytą terminą ieškovei pareiškė pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Pagal CMR konvencijos nuostatas kompensacija už pavėluotą pristatymą nemokama, jeigu per 21 dieną po to, kai prekių siunta buvo perduota gavėjui, vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos raštu. Taigi jei pretenzija nebuvo išsiųsta raštu per 21 dieną po to, kai prekės perduotos gavėjui (sekmadieniai ir švenčių dienos įskaitomos į tą laiką), gavėjas netenka teisės reikalauti kompensacijos už pavėluotą pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ XIV dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CMR konvencijos 30 str. 3 d. ir bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo nutraukė.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 450 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme; įrodymai, patvirtinantys šias ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės ieškovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Irmus“, įmonės kodas 300090399, 450 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės UAB „Katrangas“, įmonės kodas 142089184, naudai.