Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-7357-347/2019 išsprendus pareiškėjo K. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškimas neatitiko Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatų, tai yra nenurodytos svarbios aplinkybės, kokios priežastys sukėlė nemokumą, darbovietės, kuriose dirbo, ir darbo laikotarpiai, priežastys, dėl kurių prarado darbą, nedarbingumo laikotarpių ir įrodymai apie tai, kad darbo ieškojo; nepateikė duomenų apie įsiskolinimus; nepateikė informacijos iš kreditorių dėl tinkamo jų informavimo, todėl 2019 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumų pašalinimui. Šis terminas papildomai buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 22 d. Nutartis ir pranešimas elektroninėmis ryšio priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą buvo įteikta pareiškėjui per atstovę advokatę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo K. B. 2018-07-03 pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuris Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi buvo grąžintas nagrinėti iš naujo, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui K. B. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apelianto teigimu, šalinant pareiškimo trūkumus, teismui buvo pateikti duomenys iš VSDFV Kauno skyriaus ir užimtumo tarnybos Kauno skyriaus tuo laikotarpiu, kai susidarė pareiškėjo nemokumas. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas pridėjo prie civilinės bylos, tačiau skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti.

3.2. Dėl pareiškėjo atstovės advokatės užimtumo ir atostogų buvo paprašytas būtent 10 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau teismas tik 7 dienoms pratęsė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Be to, kreditorių šioje civilinėje byloje yra daug, reikia tinkamai juos informuoti, bei sulaukti jų atsakymo dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, ar galima bylą nagrinėti praleidžiant informavimo etapą. Pareiškėjo atstovė nespėjo pateikti teismui duomenų apie kreditorių informavimą ir jų atsakymų, todėl jie teikiami kartu su atskiruoju skundu, rodant, kad trūkumai tikrai buvo šalinami.

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą SIA „B2Kapital“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Pareiškėjo nurodomi pateikti duomenys negali pagrįsti fakto, kad šiuo metu apeliantas yra galbūt nemokus ir (ar) nedarbingas. Iš šioje byloje esančių dokumentų nėra žinoma, kada ir kokiais pagrindais atsirado įsiskolinimai kreditoriams, kaip buvo naudojamos skolintos lėšos ir gautos išmokos bei kokiais terminais buvo ketinamos įvykdyti prievolės. Pareiškėjas, sudarydamas sandorius su įvairiais kreditoriais, teikiančiais vartojimo ir (ar) greitųjų kreditų paslaugas, galbūt neįvertino savo galimybių juos įvykdyti. Byloje nėra pateikta jokių paaiškinimų, kokiais tikslais buvo sudaryti vartojimo kredito sandoriai, kam buvo naudojamos skolintos ir gautos lėšos, kokią įtaką turėjo susidariusiam nemokumui, taigi visiškai nėra aiškios priežastys, kam pareiškėjas panaudojo skolintas lėšas, ar jos buvo panaudotos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad jam nebuvo pranešta apie pareiškėjo ketinimą iškelti bankroto bylą, taip pat nebuvo deramasi dėl kitų atsiskaitymo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pareiškimą laikydamas nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimą fizinių asmenų bankroto procese.

7. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

8. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų pareiškimo trūkumų. Teismui buvo pateikti duomenys iš VSDFV Kauno skyriaus ir užimtumo tarnybos Kauno skyriaus tuo laikotarpiu, kai susidarė pareiškėjo nemokumas, dėl trumpo termino nespėjo pateikti teismui duomenų apie kreditorių informavimą ir jų atsakymų, todėl juos apeliantas teikia kartu su atskiruoju skundu, tvirtinant, kad trūkumai tikrai buvo šalinami.

9. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pareiškėjo (apelianto) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi. Minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10. Apeliacinės instancijos teismas, detaliai išanalizavęs skundžiamoje nutartyje nurodytus nepašalintus pareiškėjo trūkumus ir pareiškėjo teismui teiktus pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei jų priedus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai fizinio asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

11. Visų pirma, atkreipdamas bylą nagrinėjusio teismo dėmesį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ( FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas. Įvertinus šios bylos proceso veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo K. B. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi yra priimtas, konstatavus, kad pareiškimas iš esmės atitinka FABĮ 4 straipsnio reikalavimus. Taigi, šiuo atveju turėjo būti nagrinėjamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas (sąlygos) iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės privalėjo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, o ne esant priimtam pareiškimui, nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti.

12. Antra, minėta, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, nustačius, kad pareiškimas iš esmės atitinka FABĮ 4 straipsnio reikalavimus, be to, pareiškėjo pareiškimas buvo išnagrinėtas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria atsisakyta iškelti K. B. fizinio asmens bankroto bylą, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisakyti priimti tuo faktiniu pagrindu, kad pareiškėjas neinformavo visų savo kreditorių apie planuojamą bankroto bylos iškėlimą, nėra teisinga ir tai neužtikrina įstatymo leidėjo įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

13. Trečia, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodyta, kad iš byloje esančio K. B. pareiškimo matyti, kad jis nenurodė svarbių aplinkybių, t. y. kokios priežastys sukėlė nemokumą, darbovietes, kuriose dirbo ir darbo laikotarpius, priežastis, dėl kurių prarado darbą, nedarbingumo laikotarpį ir įrodymus apie tai, kad darbo ieškojo (pvz., duomenys apie įregistravimą darbo biržoje). Nurodydamas kreditorius, nepateikė duomenų apie tai, kada ir kokiais pagrindais atsirado įsiskolinimai, skolintų lėšų panaudojimą ir pan., kokiais terminais ketina įvykdyti prievoles kreditoriams. Visi šie duomenys yra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo K. B.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškimą, nenustatė termino jo trūkumams pašalinti, o nagrinėdamas bylą, minėtų aplinkybių nesiaiškino ir iš esmės dėl jų nepasisakė.

14. Bylos duomenys iš esmės patvirtina, kad apeliantas šalindamas teismo nustatytus trūkumus teismui pateikė duomenis iš VSDFV Kauno skyriaus ir užimtumo tarnybos Kauno skyriaus tuo laikotarpiu, kai susidarė pareiškėjo nemokumas. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto (pareiškėjo) K. B. pareiškimas, patikslintas pareiškimas bei pateiktieji dokumentai atitinka FABĮ 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, bei CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiškėjas pašalino pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodytuosius trūkumus, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.