- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-999-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. UAB „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Civinity namai Kaunas“, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-406, kuriuo buvo netenkinta ieškovės UAB „Brosta“ pretenzija; 2) iš esmės išnagrinėti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją (ieškinį) ir ją tenkinti, tai yra: a) iš naujo įvertinti tiekėjo UAB „Verslo“ pateikto pasiūlymo atitikimą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 2, Kaunas, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų“ pirkimo sąlygoms; b) atmesti UAB „Verslo“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 2, Kaunas, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų“ pirkimo sąlygų; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Brosta“ ieškinį atsakovei UAB „Civinity namai Kaunas“, konstatavęs, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo proceso dalis – privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, tik užtikrina jo teisę ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo spręsti teisme.
4. Be to, teismas nurodė, kad antrasis pareikšto ieškinio reikalavimas – iš esmės išnagrinėti pretenziją ir (ar) ieškinį ir ją tenkinti, t. y. a) iš naujo įvertinti tiekėjo UAB „Verslo“ pateikto pasiūlymo atitikimą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 2, Kaunas, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų“ pirkimo sąlygoms; b) atmesti UAB „Verslo“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 2, Kaunas, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų“ pirkimo sąlygų – taip pat nenagrinėtinas teisme, kadangi tokių sprendimų priėmimas pagal įstatymą priskirtinas perkančiosios organizacijos, o ne teismo kompetencijai.
5. Teismo vertinimu, net ir pripažinus, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti (perkančioji organizacija nepagrįstai, pasibaigus pirkimo sąlygose nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui, leido trečiajam asmeniui UAB „Verslo“ pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (laidavimo draudimo raštą)), toks sprendimas nesukurtų ieškovei materialinių teisinių pasekmių, t. y. ieškinį patenkinus, jokia materialioji subjektinė ieškovės teisė nebūtų apginta.
Šalies argumentai
6. Teismas akcentavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinį grįsdama tuo, jog perkančioji organizacija atliko neteisėtus veiksmus, nes nepagrįstai, pasibaigus pirkimo sąlygose nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui, leido trečiajam asmeniui UAB „Verslo“ pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, todėl trečiasis asmuo UAB „Verslo“ negali būti pripažintas pirkimo laimėtoju. Perkančioji organizacija ieškinio pateikimo metu dar nėra priėmusi sprendimo dėl laimėtojo nustatymo, toks sprendimas šiuo metu negali būti skundžiamas. Teismo vertinimu, dėl nurodytos priežasties UAB „Brosta“ nurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir su tuo susiję reikalavimai iš esmės reiškia fakto (neteisėtų veiksmų) nustatymą ir (ar) pripažinimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos leidimas pirkime dalyvaujančiam asmeniui, pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui, pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, nėra kliūtis ieškovei UAB „Brosta“ ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti tokį asmenį laimėtoju, jeigu ieškovė manys, kad toks sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Brosta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad ieškovei UAB „Brosta“, kaip tiekėjai viešajame pirkime, materialieji teisiniai padariniai kyla tik priklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo ir dėl šio sprendimo tikėtino rezultato – UAB „Brosta“ netapimo pirkimo laimėtoja.
8.2. Tiekėjas, dalyvaudamas konkrečiame pirkime, turi teisę ginčyti ne tik perkančiosios organizacijos sprendimus, bet ir jos veikimą ar neveikimą. Tokiu būdu užtikrinamas pirkimo teisėtumas – tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymasis.
8.3. Atsakovei UAB „Civinity namai Kaunas“ proteguojant vieną pirkimo dalyvį, ieškovei UAB „Brosta“ sudaromos blogesnės sąlygos dalyvauti tame pačiame konkurse, o būtent skirtingų sąlygų pirkimo dalyviams sudarymas lemia konkrečias teisines pasekmes.
8.4. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nuspręsdamas, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukels materialiųjų teisinių pasekmių, nepagrįstai pasisakė dėl ginčo esmės.
8.5. Teismo vertinimas, kad ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Pagal teismų praktiką dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo gali būti taikomos ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos.
Atsiliepimas
9. UAB „Civinity namai Kaunas“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais motyvais:
9.1. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.
9.2. Net jeigu UAB „Brosta“ pretenzijos reikalavimai būtų patenkinti, liktų galioti perkančiosios organizacijos sprendimas, kad UAB „Verslo“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus arba jų neatitinka.
9.3. Tokioje byloje būtų išnagrinėti tik procesinio pobūdžio reikalavimai, kurie neišspręstų ginčo iš esmės.
10. UAB „Verslo“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į skundą motyvuojamas taip:
10.1. Reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo UAB „Civinity namai Kaunas“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-406, kuriuo buvo netenkinta ieškovo UAB „Brosta“ pretenzija“, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
10.2. Teismai nevykdo pirkimo procedūrų, todėl neturi teisės atlikti tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo ir priimti sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Atskiruoju skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teismui konstatavus, jog ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Atitinkamai, CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta norma, kad asmuo kreiptis į teismą turi įstatymų nustatyta tvarka.
14. CPK 2 straipsnyje apibrėžti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, teisme CPK nustatyta tvarka nagrinėjami asmenų reikalavimai, sukeliantys materialines teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015).
15. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.
16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021 28 punktas ir jame nurodyta praktika). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės UAB „Brosta“ argumentais, kad ieškinio pateikimo metu egzistavo ieškovės subjektinių teisių pažeidimas, kadangi viešojo pirkimo konkursas dar nebuvo įvykęs (nebuvo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė).
17. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau tai nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.7 papunktį).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 99 punktas ir jame nurodyta praktika). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, kuris grindžiamas ne savo subjektinių teisių pažeidimu, o bendru siekiu užtikrinti sąžiningą ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymą, perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.11.3 papunktis).
19. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad viešojo pirkimo konkurso dalyvis tol, kol viešojo konkurso rezultatas nėra aiškus, t. y. nenustatyta pasiūlymų eilė ir neišrinktas konkurso laimėtojas, ar konkursas neįvyksta (yra nutraukiamas), neturi teisės teismine tvarka ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais atmestos dalyvio pretenzijos, pareikštos remiantis bendru siekiu užtikrinti sąžiningą ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymą, perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimą. Vadinasi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad viešojo pirkimo konkursas nėra įvykęs (nenustatytos ir jo nutraukimo sąlygos), o tiekėjo pretenzijos pateikimu buvo siekiama sąžiningo ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymo užtikrinimo, pagrįstai nusprendė, kad toks UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka dėl neegzistuojančio teisinio suinteresuotumo, kaip sąlygos kreiptis į teismą (žr. šios nutarties 18 punktą).
20. Atsižvelgiant į susidariusią procesinę situaciją, kai ieškinį pateikusio subjekto teisiniam suinteresuotumui esminę reikšmę gali turėti viešojo pirkimo konkurso stadija, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šioje procesinėje situacijoje turi būti atsisakoma priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o ne fiksuojami ieškinio trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.