Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2020-01-07 pagal BK 281-1str. 1 d. - 38 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. pareikštas įtarimas dėl grasinimo nužudyti ir turto sugadinimo, t. y., kad 2020-02-09 apie 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, (nustatytas 1,71 prom. girtumas) kilusio konflikto metu tarp jo ir Š. L., tyčia, grasindamas žodžiais - sakydamas " tuoj papjausiu, nužudysiu, susidorosiu" bei mojuodamas rankoje turimu peiliu, grasino nužudyti Š. L. ir dėl to sudarė nukentėjusiajam Š. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią diena ir tuo pačiu laiku, kilusio konflikto eigoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia spardydamas kojomis sugadino tam pačiam nukentėjusiajam Š. L. priklausantį automobilį "BMW730D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: įlenkė automobilio variklio dangtį - 200 Eur vertės, įlenkė dešinės pusės sparną 70 Eur vertės, įlenkė kairės pusės vairuotojo dureles 70 Eur vertės nutraukė apsauginę gumą nuo automobilio durelių (moldingą) - 30 Eur vertės bei įdaužė kairės pusės priešrūkinį žibintą - 30 Eur vertės, viso sugadino Š. L. priklausantį turtą už 400 Eur. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d..

Apklaustas įtariamuoju D. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 102, 108), kad su pateiktu įtarimu sutinka ir gailisi. Įvykio dieną jis kartu su V. K., jo namuose, kažkur nuo 13 val. girtuokliavo. Po kurio laiko atėjo ir G. K., o paskui atvažiavo ir Š. L. su kuriuo yra draugai. Dėl tuo metu buvusio girtumo, visko nepamena. Atvykus Š. jie išsikalbėjo apie jam priklausantį automobilį, uždarytą į UAB "Tomadas" aikštelėje. Š. L. sakė, kad jei jis nori gali pasiimti jo automobilį, tačiau Š. nesutiko dėl sumos, kurią nurodė už automobilį. Ir taip gavosi, jog besiderėdami dėl to automobilio, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu Š. L. jį pasiuntė "nahui", dėl ko jis labai susinervino ir pats negali pasakyti, kodėl taip supyko. Neneigia, jog pykčio metu nebesivaldė, išvadino Š. visokiais žodžiais, neneigia, jog grasino jam, kad tuoj gaus į galvą. Nežino, kaip ten gavosi, jog Š. išėjo į kiemą, kuriame stovėjo jo automobilis. Jis vis dar būdamas perpykęs, dėl įvykusio konflikto, nebežinodamas, kaip tą pyktį išlieti, nežino kodėl, tačiau kelis kartus spyrė į Š. automobilį. Kur pataikė ir kokius automobilio sugadinimus padarė taip pat pasakyti negali, nes nežiūrėjo. Pripažįsta, jog spirdamas sugadino Š. L. priklausantį automobilį. Papildomai apklaustas jis parodė, kad prie savo ankstesnių duotų parodymų nori patikslinti, jog kas liečia inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymą, jis prisipažįsta tai padaręs, tačiau pirminės apklausos metu davė ne visiškai teisingus parodymus, kadangi tuo metu tikrai manė, kad su jokiu peiliu negrasino. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Po to, viską gerai pergalvojęs, ir pakalbėjęs su Š., jis neneigia, jog tikrai galėjo peiliu grasinti nukentėjusiajam. Kodėl taip pasielgė paaiškinimo neturi, nes tikrai nėra konfliktiškas. Tuo metu buvo sunkus laikotarpis, turėjo visokių asmeninių problemų, buvo prislėgtas, be to ir alkoholio buvo išgėręs, dėl ko mano, visa tai ir išprovokavo tokius veiksmus. Nors, kaip ir minėjo tikslių šio įvykio aplinkybių ir nepamena, tačiau, neneigia tai padaręs, ir kaip "per miglą" kažką pamena, jog buvo labai piktas ir "išėjęs iš savęs". Dėl tuo metu buvusio įtūžio, nuoširdžiai parodo, jog gali ir neprisiminti, kad rankoje turėjo peilį ir juo grasino. Tačiau tikrai nieko blogo nebūtų padaręs, tikrai nebūtų savo grasinimų įvykdęs. Kur po įvykio padėjo peilį, jis nežino, greičiausiai kažkur lauke numetė, tačiau tikslios vietos nurodyti negali. Dėl savo neteisėtų veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, jis pretenzijų neturi. Kadangi šiuo metu, visos turtinės žalos atlyginti negali, dėl ko su Š. sutarė, jog jam žalą atlygins per 4 mėnesius, pervedant pinigus į Š. L. sąskaitą, kiekvieną mėnesį po 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. V. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo Š. L. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys: apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta bei sugadintas svetimas turtas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., nes jis grasinimo nužudyti Š. L. ir sugadino jo turtą.

D. V. 2020-02-09 apie 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu tarp jo ir Š. L., tyčia, grasindamas žodžiais – sakydamas "tuoj papjausiu, nužudysiu, susidorosiu" bei mojuodamas rankoje turimu peiliu, grasino nužudyti Š. L. ir dėl to sudarė nukentėjusiajam Š. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.. D. V. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią diena ir tuo pačiu laiku, kilusio konflikto eigoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia spardydamas kojomis į Š. L. priklausantį automobilį "BMW730D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį sugadino ir padarė 400 Eur turtinę žalą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes D. V. tyčia sugadino 400 Eur vertės svetimą turtą, o už tokios vertės turto sugadinimą atsakomybė kyla būtent pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. V. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo iš kurio matyti, kad nukentėjusysis Š. L. susitarė su įtariamuoju D. V. atlyginti padarytą turtinę žalą, o būtent periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį bet ne vėliau nei iki mėnesio 30 dienos, nuo šio susitarimo sudarymo dienos, pervesti į nukentėjusiojo Š. L. asmeninę banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur, iki 2020-08-01, t. y. kol bus atlyginta 400 Eur turtinė žala. Susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis D. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 119-121).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis) – grasino nužudyti Š. L. ir jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei tyčia spardydamas kojomis Š. L. automobilį sugadino Š. L. priklausantį turtą už 400 Eur.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. V. teistas (b. l. 83), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 88-90), dirbantis (b. l. 91), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 102). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 115).

Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, ankstesnį teistumą, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, D. V. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-114).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir skirti –

pagal BK 145 str. 1 d. - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal BK 187 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. V. skirti - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę, subendrinti bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-01-07 priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda ir galutinę bausmę D. V. skirti - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) baudą, kurią jis turi sumokėti iki 2020-11-24.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020-01-07 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Kaltinamojo D. V. ir nukentėjusiojo Š. L. susitarimą dėl žalos atlyginimo tvirtinti tokiomis sąlygomis: kaltinamasis D. V. privalo atlyginti padarytą turtinę žalą 400 Eur nukentėjusiajam Š. L. periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį bet ne vėliau nei iki mėnesio 30 dienos, nuo šio susitarimo sudarymo dienos, t. y. 2020-04-01, pervesti į nukentėjusiojo Š. L. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur iki 2020-08-01, t. y. kol bus atlyginta 400 Eur turtinė žala.

Jei D. V. nevykdys šio susitarimo sąlygų, nukentėjęs asmuo Š. L., turės teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl priverstinio žalio išieškojimo iš kalto asmens D. V.

Kaltinamajam D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam D. V. išaiškinti, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, terminas, per kurį nuteistasis savanoriškai turi sumokėti paskirtą baudą, yra du mėnesiai. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokė­ti teismo paskirtą baudą. Telšių apylinkės teismo, Teismo baudžiamuoju įsakymu 2020-01-07 nurodyta kaltinamajam baudą sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020-01-24.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 6801. Baudą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale. Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinės tarnautojui.

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.