- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1705-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01597-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Kategorijos
- 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto I. I. (I. I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. I. (toliau -atsakovas) dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. prašo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui A. S. (toliau – vaikas, dukra) po 500,00 Lt kas mėnesį iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovas lėšų, būtinų dukters materialiniam išlaikymui, neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500,00 kas mėnesį nuo 2013-06-11 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Teismas konstatavo, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas atsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį ir į tai, kad atsakovas neteikia savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti. Nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko turtiniai ar neturtiniai interesai nepažeidžiami ir neegzistuoja jokių esamų ar būsimų požymių grėsmės, kad šie interesai bus pažeisti. Atsakovas kartu su vaiku negyvena nuo 2013-05-30, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovas neteikia vaikui paramos, yra nepagrįstas, nes pateiktas vos po 10 dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios. Į ieškovės banko sąskaitą yra pervestos lėšos už laikotarpį iki 2013-07-13, kitos vaiko išlaikymo išlaidos yra apmokėtos. Atsakovas turi drabą ir gauna pajamų, vaikas turi gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės paneigia grėsmę, kad vaikui parama nebus teikiama. Kadangi vaikui yra trys metai, 500,00 Lt dydžio išlaikymas iš atsakovo ir 1000,00 Lt išlaikymas iš abiejų tėvų yra per didelis, perteklinis.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2375-800/2013 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismų praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu, reikalingu būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-11 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2375-800/2013.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovas teikia nuolatinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat tuo, jog teismas nustatė per didelį, vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties neatitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus nurodydamas, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir atsakovo finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, - šias aplinkybes teismas privalės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Ieškinio turinys tvirtina, kad ieškovė su atsakovu iki 2013 m. gegužės 25 d. gyveno kartu ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi įtariamajam I. I. skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistą (bylos Nr. 1K-394-172/2013). Atsakovas teigdamas, kad nepertraukiamai teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, pateikė banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., iš kurio matyti, jog kartą per mėnesį atsakovas pervesdavo ieškovei piniginių lėšų. Iš banko sąskaitos išrašo negalima daryti išvados, kad lėšos skirtos išimtinai vaiko poreikiams, o ne kitiems kartu gyvenusių šalių poreikiams tenkinti. Ieškovas prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų apie tai, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymą teikė po 2013 m. balandžio 30 d., t.y. po su ieškove kilusio konflikto išsikraustęs iš šalių gyvenamosios vietos. Iš 2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-2375-800/2013 matyti, kad atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovas siekia neteikti išlaikymo vaikui, nors ginčas tarp šalių nėra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus apelianto prašymą ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, nes atsakovas galėtų nustoti teikti arba teikti dukrai nepakankamo dydžio išlaikymą. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikams reguliariai būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris leistų patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.
Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų sudarytos būtinos vaikui vystytis sąlygos ir užtikrinti minimalūs vaiko poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi privalo būti patenkinti ne tik būtinieji vaiko poreikiai (gyvenamoji vieta ir jos išlaikymas, šildymas, maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, todėl turi būti teikiamas reguliariai ir pakankamo dydžio. Orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, nes atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti skundžiama nutartimi nustatytą išlaikymą, ir užtikrina būtiniausius augančio vaiko poreikius.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 148 - 149 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, 336 - 339 straipsniais,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.