Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-12 · Administracinė byla Nr. I-1109-289/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
I-1109-289/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00439-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
S. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1109-289/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00439-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 28.4.; 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą ir patikslintą skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ ir įpareigoti atsakovą skirti kompetentingą advokatą, kuris teisingai ir motyvuotai išdėstytų termino praleidimo priežastis ir parašytų kasacinį skundą arba perduoti visą medžiagą Kauno VGTPT, kad skirtų advokatą.

Pareiškėjo skunde (b. l. 2–4) nurodoma, kad pareiškėjas surašė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014. Skundas buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio mėnesio pirmoje pusėje. Atsakymą iš Lietuvos Aukščiausio Teismo gavo 2015 m. vasario 17 d.; skundas dėl tam tikrų straipsnių neatitikimo buvo nepriimtas. Alytaus pataisos namų juristas nukreipė į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl advokato, kad surašytų tinkamai kasacinį skundą. 2015 m. kovo mėn. buvo surinkti visi reikalingi dokumentai dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, o 2015 m. balandžio mėn. Kauno VGTPT visą medžiagą persiuntė Šiaulių VGTPT, kad būtų skirtas advokatas. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296) advokatu paskirtas V. J. J., tačiau kasacinio skundo pareiškėjo baudžiamojoje byloje Nr.1A-540/2014 pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį neparašė. Kreipėsi į Šiaulių VGTPT, kad pakeistų kitu advokatu, tačiau 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. SD-694 (7.1296) pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Kreipėsi į aukštesnes instancijas ir nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. bylinėjosi. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1244-739/2016 Šiaulių VGTPT įpareigota paskirti advokatą surašyti kasacinį skundą ir dalyvauti teisme. Buvo paskirta nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. advokatė L. M., tačiau advokatė L. M. atsisakė rašyti skundą, kadangi byla neperspektyvi, terminas skundui rašyti buvo nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. Nesutinka su advokatės L. M. sprendimu dėl neperspektyvumo, taip pat su Šiaulių VGTPT sprendimu nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Viso šio termino praradimo priežastis – ne pareiškėjo kaltė.

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atsiliepime (b. l. 34–37) nurodoma, kad pareiškėjas S. Š. 2015 m. balandžio 9 d. pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2015 m. kovo 23 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. TP-1-(2.1)-1365) dėl pakartotinio kasacinio skundo baudžiamojoje byloje Nr. lA-540/2014 parengimo ir įstatyme numatyto praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustačiusi, kad baudžiamoji byla Nr. l 56-332/2014 pareiškėjo atžvilgiu pirmąja instancija buvo išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos posėdžio protokolu Nr. l, LR viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punktu, 2015 m. balandžio 17 d. persiuntė S. Š. 2015 m. kovo 23 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje 2015 m. balandžio 24 d. (reg. Nr. PR-1296(7.1296) buvo gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos persiųstas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534(7.1296) suteikė pareiškėjui S. Š. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014 pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį rengti procesinius dokumentus teismui ir ginti pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą V. J. J.. Pareiškėjas S. Š. 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu reg. Nr. PR-282(7.1296) pakeisti paskirtąjį advokatą V. J. J. kitu advokatu, kadangi paskirtasis advokatas neparengia kasacinio skundo. Advokatas V. J. J. 2015 m. birželio 30 d. pateikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paaiškinimą reg. Nr. GD-276(7.1296), kuriuo informavo, kad kasacinį skundą yra parengęs ir išsiuntęs S. Š.. Pažymėtina, kad advokatas V. J. J. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2015 m. birželio 10 d. kartu su prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą S. Š. pagal 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SP-1534(7.1296) pridėjo pareiškėjo vardu parašytą kasacinį skundą bei Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 27 d. kvitą, patvirtinantį išsiuntimo faktą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius (po 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sujungimo (toliau – Šiaulių skyrius) nenustatęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 8 dalyje numatytų advokato pakeitimo pagrindų, 2015 m. liepos 7 d. raštu reg. Nr. SD-694(7.1296) atsisakė pakeisti paskirtąjį advokatą V. J. J. kitu advokatu. Pažymėtina, kad nors S. Š. Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. raštu buvo informuotas, jog paskirtasis advokatas kasacinį skundą yra parengęs ir jam išsiuntęs paštu, tačiau jis pakartotinai su advokatu nesusiekė ir nepaprašė pakartotinai atsiųsti kasacinį skundą, kurio, pareiškėjo teigimu, jis negavo. Pareiškėjas gavęs Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. raštą, pakartotinai su advokatu nesusiekęs, pateikė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. rašto reg. Nr. SD-694(7.1296) apskundimo ir įpareigojimo pakeisti advokatą V. J. J. kitu advokatu. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1244-739/2016 panaikino Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 raštą reg. Nr. SD-694(7.1296) ir įpareigojo Šiaulių skyrių iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo, nors sprendimo priėmimo metu jau buvo suėjęs tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 370 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti, tiek ir LR BPK 370 straipsnio 2 dalyje numatytas naikinamasis vienerių metų terminas pareiškimui dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. Įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-1244-739/2016, Šiaulių skyrius 2016-12-02 raštu reg. Nr. (2.5)NO-2-8194 informavo pareiškėją, kad Šiaulių skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SP-1-1534-(7.1296), kuriuo pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, galiojimo laikas baigėsi 2016 m. gegužės 4 d., todėl jam pageidaujant, kad Šiaulių skyrius spręstų klausimą dėl 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1-1534-(7.1296) paskirtojo advokato pakeitimo kitu advokatu, jis turi pateikti Šiaulių skyriui metinę pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. bei pareiškėjo pajamas ir turtą pagrindžiančius dokumentus. Šiaulių skyrius, gavęs papildomus dokumentus, 2016 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-P-670-359 pratęsė 2015 m. balandžio 29 d. Tarnybos sprendimo Nr. SP-1534(7.1296) galiojimo terminą ir pakeitė paskirtąjį advokatą V. J. J. kitu advokatu – L. M.. Šiaulių skyriuje 2017 m. vasario 27 d. buvo gautas advokatės L. M. pranešimas (Nr. (2.5)NO-l-1968), kuriame advokatė nurodė, jog atstovimas byloje yra neperspektyvus. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pažymėtina, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nustačius numatytus antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba (Įstatymo 23 str. 3 d.). Šiaulių skyrius, susipažinęs su advokatės L. M. pranešimu bei susijusiais dokumentais, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2017 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi tolimesnis pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014 pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją kasacinės instancijos teisme yra neperspektyvus. Vadovaujantis LR BPK 370 straipsnio 1 dalimi, kasacinis skundas dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-56-332/2014 ir S. Š. pripažino kaltu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis skundas dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014 apskundimo teismui galėjo būti paduotas iki 2014 m. gruodžio 17 d. Pažymėtina, kad S. Š. į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014 apskundimo kreipėsi 2015 m. kovo 23 d., t. y., jau praleidęs LR BPK 370 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kasaciniam skundui paduoti. BPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Pareiškimą dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjas S. Š. galėjo paduoti iki 2015 m. rugsėjo 17 d. Šis terminas yra naikinamasis ir nėra atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis LR BPK 370 straipsnio 2 dalimi naikinamasis terminas prašyti atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą yra pasibaigęs, Tarnyba mano, kad Šiaulių skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2017 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo reikalavimus, susijusius su kasacinio skundo padavimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai ir teisėtai vertina kaip akivaizdžiai nepagrįstus, o atstovavimą – kaip neperspektyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-820/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundu ir jame keliamais reikalavimais, todėl prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, o Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. Š. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, nusprendė nutraukti pareiškėjui S. Š. 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296) skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Šiaulių antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės L. M. 2017 m. vasario 27 d. pranešime (b. l. 75–77) nurodoma, kad pagal LR BK 370 straipsnio 2 dalį, pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl skundžiamo akto priėmimo dieną paduoti kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties nėra jokių galimybių. Atsižvelgiant į šias išvadas pranešime konstatuojama, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl kasacinio skundo parengimo ir atstovavimo kasacinėje instancijoje yra neperspektyvus. Skundžiamu aktu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pranešimą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, nes atstovimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014 yra neperspektyvus.

Sutiktina su atsakovo pozicija, išsakyta atsiliepime, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-820/2010) buvo konstatuota, jog, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą atstovavimas byloje neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartyje A556-209/2013 nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad „atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas)“. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad bylos perspektyvumas, sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, turėtų būti nulemtas ne konkrečios bylos įrodymų analize atliekama Tarnybos, o kitais pagrindais, kaip pavyzdžiui, akivaizdžiu procedūros pažeidimu (pasibaigęs terminas paduoti skundą ir jo nebuvo prašyta atnaujinti; yra suėjęs skundui paduoti naikinamasis terminas ir pan.).

Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimas Nr.2.5-(NTP-2)-17-N-670-5010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, nusprendė nutraukti pareiškėjui S. Š. 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296) skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo skunde išsakytus argumentus, jog terminas kasaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl pareiškėjo kaltų veiksmų.

Pareiškėjas su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 2015 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs 3 mėnesių terminą kasaciniam skundui paduoti (BK 370 str. 1 d.), tačiau nesuėjus LR BPK 370 straipsnio 2 dalyje numatytam vienerių metų naikinamajam terminui.

Pareiškėjo prašymas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo siunčiamas vieną mėnesį, t. y. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje prašymas gautas 2015 m. balandžio 24 d. (b. l. 40).

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296) (b. l. 47–48) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I -56-332/2014 paskirtas advokatas V. J. J..

2015 m. birželio 3 d. pareiškėjo prašyme Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašoma, atsižvelgiant į tai, kad advokatas V. J. J. negali dėl sveikatos atlikti pilnavertės antrinės teisinės pagalbos funkcijų, antrinės teisinės pagalbos tarnybos skirti kitą advokatą, kuris galėtų suteikti reikiamą antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendime Nr. SD-694 (7.1296) (b. l. 53) nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad adv. V. J. J. parengė kasacinį skundą (projektą), kurį persiuntė S. Š., taip pat minimą dokumentą pateikė Tarnybai kartu su dokumentais dėl apmokėjimo advokatui už sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą. Nurodoma, kad pareiškėjas, gavęs paruoštą skundą, turėjo galimybes jį pateikti teismui.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. SD-694-(7.1296) ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, atstovaujamą Šiaulių skyriaus, pakeisti advokatą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. I-1244-739/2016 konstatuota, kad bylos įrodymai patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens (V. J. J.) laiške pareiškėjui siūloma kasacinį skundą rašyti pačiam bei kad iš karto po šio laiško gavimo pareiškėjas operatyviai kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti advokatą į tokį, kuris galėtų pareiškėjui suteikti reikiamą teisinę pagalbą. Šalių siekis skundą ar atsikirtimus į jį grįsti siuntų svorių skirtumu yra nepagrįstas, nes byloje neįmanoma nei nustatyti, nei palyginti vokų svorių, dokumentų, kurie net nebuvo išvardinti, kiekio ir svorių. Tačiau kitų byloje surinktų įrodymų visuma, jų analizė loginiu aspektu, protingo žmogaus požiūriu, pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, visgi leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens parengto kasacinio skundo ar jo projekto negavo. Remiantis pasakytu, konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą buvo pagrįstas objektyviais duomenimis – paties advokato pranešimu pareiškėjui apie negalėjimą dėl sveikatos būklės suteikti tokią teisinę pagalbą, kuri buvo numatyta sprendime dėl teisinės pagalbos suteikimo. Šie objektyvūs duomenys ir teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas negavo trečiojo suinteresuoto asmens parengto kasacinio skundo ar jo projekto, sudarė pagrindą pakeisti advokatą, o atsakovui priėmus skundžiamą Sprendimą advokato nepakeisti, buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal dėl jos suteikimo priimtą sprendimą. Todėl konstatuojama, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinami Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti principai. Neatlikęs visapusiško, objektyvaus reikšmingų sprendimui priimti faktinių aplinkybių ištyrimo, atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Taigi svarbu pastebėti, jog pareiškėjas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo praleidęs BK 370 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, tačiau drauge likus beveik 6 mėnesiams iki naikinamojo vienerių metų termino suėjimo. Panevėžio apygardos administraciniam teismui išsprendus pareiškėjo ir atsakovo teisinį ginčą (pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus ir panaikinus atsakovo priimtą 2015 m. liepos 7 d. aktą) naikinamasis vienerių metų naikinamasis terminas jau buvo pasibaigęs, dėl to teisinės antrinės pagalbos teikimas tapo neperspektyvus.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Konstatavus, kad atsakovo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-17-N-670-5010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Š. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius