- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- I-1244-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02126-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Trečiasis asmuo
- Vytautui Jonui Juozelaičiui, V. J. J.
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Šiaulių skyriaus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Dalios Pranckienės(teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Varžinskienės, Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Š.( toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktu skundu( 2-3, 16-18 b.l.) prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, atstovaujamą Šiaulių skyriaus(toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba), pakeisti advokatą(135-136, 144b.l.).
Pareiškėjas į teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015m. gegužės 6d. sprendimu pareiškėjui paskyrė advokatą V. J. J., kuris negali pareiškėjui tinkamai suteikti antrinės teisinės pagalbos, parašyti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje, taip pat pateikti argumentuotą prašymą teismui dėl termino atnaujinimo, kuris buvo praleistas, kol Kauno ir Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškėjui paskyrė advokatą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad advokatas V. J.J. parašė pareiškėjui laišką, kurį pareiškėjas pateikė teismui ir kuriame advokatas nurodė priežastis, kodėl negali parašyti kasacinio skundo. Laiške advokatas siūlė pareiškėjui pačiam parašyti kasacinį skundą, taip pat pačiam pareiškėjui paliko spręsti ir termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsisakė tenkinti jo prašymą pakeisti advokatą V. J. J. Tarnybos 2015m. liepos 7d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo pakeisti advokatą“ nurodoma, kad pareiškėjui reikėjo tik išsiųsti advokato parašytą kasacinį skundą teismui. Skunde pareiškėjas kėlė abejonę, ar tas laiškas, kurį jis gavo iš advokato, yra tinkamas siuntimui į teismą. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškino, kad advokato V. J. J. surašyto kasacinio skundo projekto pareiškėjas nebuvo matęs iki tol, kol jis jam nebuvo atsiųstas su 2016m. gegužės mėn. teismo nutartimi. Kad advokato parašyto kasacinio skundo projekto pareiškėjas negavo, anot pareiškėjo, patvirtina advokato jam parašyto laiško “Sveikas, S.“ turinys: laiške rašoma, jog advokatas negali parašyti pareiškėjui kasacinio skundo ir siūlo pareiškėjui perrašyti iš naujo paties pareiškėjo anksčiau parašytą kasacinį skundą, kuris teismo nebuvo priimtas, tik neberašyti tiek daug. Be to, pareiškėjas mano, kad tą aplinkybę, jog advokatas V. J. J. jokio kasacinio skundo ar jo projekto vienintelėje pareiškėjui siųstoje pašto siuntoje nebuvo įdėjęs, galima nustatyti iš pareiškėjo advokatui siųstos ir pastarojo atgal grąžintos siuntos svorių skirtumo. Pareiškėjas teigia, kad advokatui siuntė 172 gramų svorio siuntą, o advokatas pareiškėjui 200 gramų svorio siunta grąžino pareiškėjo siųstą medžiagą atgal ir dar pridėjo laišką“ Sveikas, S.“. Pareiškėjo nuomone, dėl per mažo svorių skirtumo, atgal grąžintoje siuntoje negalėjo būti dar ir kasacinio skundo projektas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui atsakovas yra nurodęs, jog nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi su 2015m. kovo 23d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jo prašymas 2015 m. balandžio 17 d. buvo persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir 2015m. balandžio 24d. užregistruotas. Savo prašyme pareiškėjas prašė paskirti jam advokatą V. J. J. 2015 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirtas pareiškėjo pasirinktas advokatas V. J. J. Apie sprendimo priėmimą pareiškėjas bei advokatas V. J. J. buvo informuoti raštiškai. Pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą su prašymu pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą V. J. J. kitu gynėju. Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba aiškinosi priežastis, kodėl pareiškėjo netenkino jo pasirinktas advokatas. Ji 2015m. birželio 17d. raštu paklausė advokato V. J. J., dėl kokių priežasčių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Į prašymą pateikti informaciją buvo gautas advokato V. J. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog yra parašęs ir išsiuntęs kasacinį skundą pareiškėjui bei pateikęs dokumentus Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai dėl apmokėjimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patikrinus advokato paaiškinime minimus faktus buvo nustatyta, kad jis Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai 2016m. birželio 10d. pateikė prašymą apmokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridėjo pareiškėjo vardu parašytą kasacinio skundo projektą bei Lietuvos pašto 2015m. gegužės 27d. kvitą apie jo išsiuntimą. Advokatas V. J. J. savo paaiškinime taip pat nurodė, jog turi sveikatos problemų, tačiau dokumentais to nepagrindė. Atsakovas nenustatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytų pagrindų advokatui pakeisti. Atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. J.( toliau- ir advokatas, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) teismo posėdyje ir teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad pareiškėjas jo prašė parašyti kasacinį skundą ir atsiuntė siuntą dokumentų, tarp kurių buvo ir pareiškėjo rašytas kasacinis skundas, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo nepriimtas. V. J. J. paaiškino, kad jis kasacijos pagrindų nenustatė, todėl savo vardu kasacinio skundo rašyti negalėjo ir kasacinio skundo projektą parašė pareiškėjo vardu. V. J. J. teigė, kad jis rašydamas kasacinį skundą rėmėsi paties pareiškėjo rašytais skundais, todėl parašė ir byloje esantį paaiškinimą „Sveikas S.“. Jis pabraukė ir pataisė paties pareiškėjo rašytą kasacinį skundą, nurodė, ko nerašyti ar ką rašyti. Iš pareiškėjo gautus dokumentus sudėjo į didelį voką, kuris svėrė apie 15 gramų ir buvo didesnis ir sunkesnis, negu pareiškėjo siųstas vokas, įdėjo laišką „Sveikas S.“, kasacinio skundo projektą ir viską išsiuntė pareiškėjui. Po kelių dienų jis sužinojo, kad pareiškėjas parašė, jog advokatas nerašo kasacinio skundo ir prašė skirti kitą advokatą. V. J. J. paaiškino, kad pareiškėjas turėjo jam pačiam parašyti, jei negavo kasacinio skundo projekto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015m. balandžio 29d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė antrinę teisinę pagalbą Sigytui Šeškui baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014 pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją kasacinės instancijos teisme(68b.l.). Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas V. J. J. Prašyme dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjas prašė paskirti advokatą V. J. J. dėl kasacinio skundo pakartotinio surašymo ir skundo padavimo termino atnaujinimo, kadangi jo paties rašyto kasacinio skundo teismas nepriėmė, ir tuo pačiu dėl dalyvavimo teismo procese(57-61b.l.).
Iš bylos rašytinių įrodymų(158 b.l. ), trečiojo suinteresuoto asmens V. J. J. paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad gavęs Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2015m. gegužės 14d. pareiškėjas parašė laišką advokatui V. J. J., kuriame prašė padėti atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti ir parašyti naują kasacinį skundą, kadangi paties pareiškėjo rašyto kasacinio skundo teismas nepriėmė. Kartu su laišku pareiškėjas advokatui nusiuntė savo rašytą kasacinį skundą ir turėtą baudžiamosios bylos medžiagą(149 b.l.).
2015m. birželio 5d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavo pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą V. J. J. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad susisiekė su advokatu V. J. J. ir pateikė jam visą reikiamą bylos medžiagą kasaciniam skundui surašyti, tačiau gavo advokato V. J. J. atsakymą, kad kasacinio skundo surašyti negali, nes nedalyvavo kaip advokatas ikiteisminio tyrimo metu ir atvykti į teismą taip pat negalės, nes jo silpna sveikata ir dirba paskutinius mėnesius. Kadangi advokatas V. J. J. negali dėl sveikatos problemų atlikti tinkamai antrinės teisinės pagalbos, pareiškėjas prašė skirti kitą advokatą (76–77 b. l.).
Tarnyba raštu paklausė advokato V. J. J. apie pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes. Advokatas Tarnybai pateikė 2015m. birželio 29d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog parengė kasacinio skundo projektą ir jį išsiuntė pareiškėjui bei prie kurio pridėjo minėto kasacinio skundo projekto bei jo išsiuntimą pašto siunta patvirtinančio kvito kopijas. Vadovaudamasi advokato paaiškinimu ir įvertinusi, kad 2015m. birželio 10d. advokatas pateikdamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2015m. birželio 9d. prašymą dėl apmokėjimo už pareiškėjui parengtą kasacinį skundą, taip pat pateikė ir minimą kasacinio skundo projektą, nusprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę kasacinį skundą pateikti teismui. Dėl nurodytų aplinkybių Tarnyba nenustatė, kad yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąlygos tenkinti pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo, tai yra nenustatė pareiškėjo ir advokato interesų konflikto, nei kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. 2015m. liepos 7d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba atsisakė pareiškėjui pakeisti advokatą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015m. liepos 7d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau- ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui advokatą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas( toliau- ir Įstatymas). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai, 18 straipsnio 2 dalis ir 8 dalis įgalina Tarnybą pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą Tarnybai pakeisti advokatą V. J. J. motyvavo tuo, kad advokatas pareiškėjui parašytame atsakyme pranešė, jog surašyti pareiškėjui kasacinio skundo negalėsiąs, taip pat negalėsiąs atvykti į kasacinės instancijos teismą, nes dėl sveikatos būklės dirba jau paskutinius mėnesius.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė pareikšti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje ir siekė bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui ir paskyrus advokatą, aukščiau paminėtu tikslu pareiškėjas pats inicijavo bendravimą su jam teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu: 2015m. gegužės 14d. parašė jam laišką, išdėstydamas savo pageidavimus ir nusiuntė bylos medžiagą, bei savo paties rašytą kasacinį skundą, kuris teismo nebuvo priimtas. Jis pageidavo, kad advokatas parašytų naują kasacinį skundą ir padėtų atnaujinti terminą jam paduoti bei kad advokatas dalyvautų kasaciniame procese(158 b.l.). V. J. J. patvirtino, kad minėtą laišką ir siųstą medžiagą gavo ir teigia, kad kasacinio skundo projektą surašė ir kartu su gauta medžiaga 2015m. gegužės 27d. išsiuntė pareiškėjui, dar pridėdamas pareiškėjui paaiškinimų ir paguodos laišką „Sveikas, S.“. Tarnyba ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi vien trečiojo suinteresuoto asmens pateiktu paaiškinimu ir pateikta kasacinio skundo projekto kopija bei faktu, kad advokatas pateikė prašymą apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m. birželio 25d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-21500492/2015 ir kt.), kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymą, privalo vadovautis ne tik Įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo subjektams. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis)sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo, advokato pakeitimo ir pan.) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Tarnyba savo pareigas privalo atlikti atsakingai visais atvejais.
Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, daroma išvada, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nesurinko būtinų priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą įrodymų ir neįvertino jų visumos. Pareiškėjas savo prašyme atsakovui pakeisti advokatą ne tik paminėjo svarbias aplinkybes, dėl kurių jis prašė pakeisti advokatą – advokato negalėjimą atlikti tų antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, kurie buvo numatyti sprendime dėl tokios pagalbos suteikimo, tai yra advokato negalėjimu surašyti kasacinį skundą ir dalyvauti kasacinės instancijos teismo posėdyje dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas šias aplinkybes grindė jo prašyme Tarnybai nurodytu pareiškėjui parašytu advokato atsakymu. Tačiau Tarnyba, iš advokato paaiškinimo ir pateiktų dokumentų nustačiusi, kad jie prieštarauja pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms, nepareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų advokato atsakymą, kuriuo pareiškėjas rėmėsi, prašydamas pakeisti advokatą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau-ir ABTĮ) 57straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindami įrodymų vertinimo taisykles, yra suformulavę esmines nuostatas. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos,kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr.,pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012m. kovo 16d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-662-1182/2012;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010m.liepos 2d. nutartį, civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010 ir kt.).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs,kad įrodymų vertinimas yra glaudžiai susijęs su jų pakankamumo problema, nes vertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau įrodymų vertinimo taisykles nustatančiame ABTĮ 57 straipsnyje nėra konkretizuota, koks teismo įsitikinimo laipsnis yra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti aplinkybes įrodytomis(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. lapkričio 29d.nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1086/2016). Iš byloje esančio advokato laiško turinio(5-7b.l.)(trečiasis suinteresuotas asmuo neneigia šį laišką rašęs pareiškėjui)matyti,kad advokatas siūlo pareiškėjui pačiam rašyti kasacinį skundą, vadovaujantis advokato pastabomis, nuorodomis, ką rašyti, o ko ne, bei pabraukimais paties pareiškėjo surašytame kasaciniame skunde. Iš minėto laiško turinio taip pat matyti, kad advokatas nei vienu žodžiu ar sakiniu neužsimena, jog prideda kasacinio skundo projektą ar kad jį pats surašė pareiškėjo vardu, o pareiškėjas turi šį skundą pasirašyti, išsiųsti kasaciniam teismui ir pan. Faktas, kad advokatas kasacinio skundo projektą pateikė Tarnybai, tiesiogiai nepatvirtina aplinkybės, jog kasacinio skundo projektą gavo pareiškėjas.Tolimesnis pareiškėjo elgesys patvirtina būtent tą aplinkybę, kad pareiškėjas advokato surašyto kasacinio skundo projekto negavo. Pareiškėjas pašto siuntą iš advokato gavo 2015m.gegužės 29d.(150 b.l.), o prašymą atsakovui dėl advokato pakeitimo parašė 2015m. birželio 3d.(76 b.l.), tai yra nedelsdamas. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas galėjo turėti ketinimų pakenkti advokatui(to netvirtina nei pats trečiasis suinteresuotas asmuo) ir todėl melagingai teigė, jog kasacinio skundo projekto negavo. Priešingai, iš pareiškėjo prašymo Tarnybai paskirti jam advokatą V. J. J., iš 2015m. gegužės 14d. pareiškėjo prašymo, parašyto pačiam advokatui turinio, nustatyta, kad pareiškėjas advokatu pasitikėjo ir siekė kuo greičiau gauti efektyvią teisinę pagalbą(siuntė turimą bylos medžiagą, savo parašytą, tačiau teismo nepriimtą kasacinį skundą). Taigi, pareiškėjas siekė, kad advokatas jam parašytų kasacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti.Kad pareiškėjas turėjo kitokių siekių, byloje nenustatyta. Be to, prašyme Tarnybai pareiškėjas nurodė vienintelę priežastį advokatui pakeisti - tai yra tai, kad advokatas pats pareiškėjui atsiųstame atsakyme paaiškino, jog kad negali surašyti kasacinio skundo ir dalyvauti kasaciniame teisme dėl sveikatos būklės. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas tyčia teigė, jog kasacinio skundo projekto iš trečiojo suinteresuoto asmens negavo. Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens laiške pareiškėjui siūloma kasacinį skundą rašyti pačiam bei kad iš karto po šio laiško gavimo pareiškėjas operatyviai kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti advokatą į tokį, kuris galėtų pareiškėjui suteikti reikiamą teisinę pagalbą. Šalių siekis skundą ar atsikirtimus į jį grįsti siuntų svorių skirtumu yra nepagrįstas, nes byloje neįmanoma nei nustatyti, nei palyginti vokų svorių, dokumentų, kurie net nebuvo išvardinti, kiekio ir svorių. Tačiau kitų byloje surinktų įrodymų visuma, jų analizė loginiu aspektu, protingo žmogaus požiūriu, pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vis gi leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens parengto kasacinio skundo ar jo projekto negavo. Remiantis pasakytu, konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą buvo pagrįstas objektyviais duomenimis – paties advokato pranešimu pareiškėjui apie negalėjimą dėl sveikatos būklės suteikti tokią teisinę pagalbą, kuri buvo numatyta sprendime dėl teisinės pagalbos suteikimo. Šie objektyvūs duomenys ir teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas negavo trečiojo suinteresuoto asmens parengto kasacinio skundo ar jo projekto, sudarė pagrindą pakeisti advokatą, o atsakovui priėmus skundžiamą Sprendimą advokato nepakeisti, buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal dėl jos suteikimo priimtą sprendimą. Todėl konstatuojama, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinami Viešjo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti principai. Neatlikęs visapusiško, objektyvaus reikšmingų sprendimui priimti faktinių aplinkybių ištyrimo, atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Remiantis aukščiau aptartu, Sprendimas yra naikinamas, šioje dalyje tenkinant pareiškėjo skundą. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, yra atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis). Tačiau Sprendimo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą galiojimo laikas jau yra pasibaigęs(jis galiojo iki 2016m. gegužės 4d.), todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui advokatą, nurodytą nebegaliojančiame sprendime, kitu advokatu, nes teismo sprendimo priėmimo metu aplinkybės jau yra pasikeitusios. Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimas įstatymo yra priskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą pakeisti advokatą tenkinamas iš dalies, atsakovą įpareigojant prašymą spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( 2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015m. liepos 7d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą sprendimą “Dėl atsisakymo pakeisti advokatą“ ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo spręsti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.