Telšių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. D. kaltinamas tuo, kad būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji U. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpiu nuo 2020 metų rudens iki 2022 m. sausio 2 d. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje ir ūkinio pastato palėpėje, nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip po vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų U. L., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji U. L., gimusi (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpiu nuo 2020 metų rudens iki 2022 m. sausio 2 d. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų U. L., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su U. L. draugavo apie 1,5 metų, turėjo lytinių santykių su ja gal po kelių mėnesių. Pradėjo draugauti 2020 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. Pirmas kartas įvyko nukentėjusiosios iniciatyva, visada lytiškai santykiavo abipusiu noru. Žinojo, kad U. L. yra 14 m., nes ji pati jam pasakė tai. Jau prieš pirmą kartą lytiškai santykiaujant jis žinojo, kiek jai metų, tačiau iš išvaizdos galvojo, kad jai daugiau. Lytiškai santykiaudavo jos arba jo namuose. Nuo 2022 m. sausio 2 d. nebedraugauja. U. L. jam buvo sakiusi, kad prieš tai turėjo lytinių santykių, lyg kažkoks vaikinas ją buvo išprievartavęs.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, išskyrus perskaityti nukentėjusiosios U. L. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo R. D. kaltė padarius BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. Liudytojas R. L. parodė, kad jis 2021-12-15 rašė policijai pareiškimą dėl negrąžinamos jo nepilnametės dukros U. L. gim. (duomenys neskelbtini). Kuri gali gyventi (duomenys neskelbtini), pas R. S., kuris yra teistas asmuo. Apie tai jam visą informaciją suteikė vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai. Todėl jis ir parašė policijai pareiškimą. Jo dukra iš namų adresu (duomenys neskelbtini), išėjo 2021-12-08 apie 18.00 val. ir į namus nebegrįžo. Nors dukra pažadėjo, kad į namus pareis 21.00 val. Tačiau neparėjo, tada jo žmona D. L. skambino dukrai telefonu ir paklausė kodėl negrįžta į namus, dukra nieko nepasakė, tik paminėjo, kad negrįš. 2021-12-10 vėl skambino žmona dukrai, tačiau ji neatsiliepė. 2021-12-11 dukra pati paskambino mamai pasveikino su gimtadieniu. Žmona pasakė dukrai, kad grįžtų namo, ji atsakė, kad gerai, bet tą dieną dukra negrįžo. 2021-12-12 jis ir jo žmona skambino dukrai bet ji neatsiliepė, jam vieną syki atsiliepė ir pasakė trumpai, kad negrįš ir padėjo ragelį. 2021-12-13 ir 2021-12-14 žmona vėl skambino dukrai, ką šnekėjo jis negirdėjo. 2021-12-15 grįžęs į namus rado už durų užkišta lapelį su prašymu atvykti į vaikų teisių apsaugos skyrių. Tą pačią dieną pas juos į namus atvyko iš socialinio skyriaus darbuotojai ir pasakė, kad dukros draugas R. S. surašė skundus vaikų teisių apsaugos skyriui ir mokyklai, pasivadino, kad yra U. L. pusbrolis. Todėl jis darbuotojams atsakė, kad jų giminėje tokio R. S. kaip pusbrolis nėra. Jis tai sužinojęs, 2021-12-15 parašė policijai pareiškimą. 2021-12-15 apie 19.10 val. jo dukrą į namus parvežė vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai. Jis dukros paklausė, kur ji buvo, ji atsakė, kad buvo pas R. S. namuose (duomenys neskelbtini). Ar jo dukra su kuo nors lytiškai santykiauja jis nieko nežino, kadangi ji jam nieko nepasipasakoja. Prieš tai jo dukra draugavo su R. D., ar jie lytiškai santykiavo jis nežino, kadangi dukra taip pat nieko jam nepasakojo. Nei jis, nei jo žmona prieš dukrą niekada nėra nei fiziškai nei psichologiškai smurtavę. Su dukra jiems tvarkytis yra sunkiai, kadangi ji neklauso, bėgioja iš namų. Jis daugiau dėl minėto įvykio jokio pranešimo policijai nerašė. Jie su žmona dukra rūpinasi tvarkingai: perka rūbus, maistą (t. b. l. 94- 97);

4.2. 2021 m. gruodžio 16 d. valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad U. L. vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, kad turėjo lytinius santykius su buvusiu pilnamečiu draugu R. D. (19 metų), išprievartauta nebuvo, lytinius santykius turėjo dažnai abipusiu sutarimu. (t. 1, b. l. 1- 14).

5. 2022 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G43/2022(04) nurodyta, kad U. L. mergystės plėvėje yra senas plyšimas surandėjusiais kraštais. (t.1, b .l .102- 103);

6. 2022 m. kovo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės, kur kaltinamasis R. D. rodo vietas, kuriose lytiškai santykiavo su U. L. (t. 1, b. l. 184-191);

7. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas būdamas pilnamečiu asmeniu, lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y. jau sulaukęs 18 metų amžiaus, asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus.

8. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 18 m./19 m., o nukentėjusiajai 13 m., po to suėjo 14 m., t. y. jie nebuvo nei bendraamžiai, nei bendramoksliai ir jų amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažįstami nedideliais. Todėl net ir esant nustatytoms aplinkybėms (jie pakankamai ilgą laiką draugavo (apie 1,5 m.), lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, nesant vertimo ar pasinaudojimo požymių), vertinti R. D. lytinius santykius su nukentėjusiąja kaip dviejų lygiaverčių partnerių santykius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės (BK 151¹ straipsnio 5 dalis), nėra pagrindo. Teismo vertinimu, R. D., suaugęs asmuo, net ir draugaudamas su nesulaukusia 16 metų mergina, neabejotinai privalo suprasti, kad lytinis santykiavimas su ja, skirtingai nei kiti seksualinio pobūdžio veiksmai, nukreipti į fizinį artumą (glamonės ir pan.), užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

9. Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. D. neneigė įvykdęs nusikalstamą veiką. Teisme paaiškino, kad su U. L. lytiškai santykiavo, nors jai nebuvo suėję 16 m. ir žinojo, kad jai yra 14 m., nes pati taip jam pasakė, žinojo, kad negali lytiškai santykiauti su ja, tačiau tai darė ne kartą ir pirmasis kartas buvo pačios nukentėjusiosios iniciatyva. 2022 m. kovo 28 d. specialisto išvada dėl tikslingumo R. D. skirti psichiatrijos ekspertizę, patvirtinta, kad R. D. suprato savo veiksmų esmę, kad nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti - jam nebuvo tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 152). Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais ir vertina juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, t. y. tiek pačios nukentėjusiosios parodymai, kuris apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad ji savo norui lytiškai santykiavo su R. D., kad jie draugavo bei specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad U. L. mergystės plėvelėje yra senas plyšimas surandėjusiais kraštais.

10. Visų ištirtų įrodymų visuma rodo, kad R. D., pats būdamas pilnametis, žinodamas, kad U. L. nėra šešiolikos metų, laikotarpiu nuo 2020 metų rudens iki 2022 m. sausio 2 d. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje ir ūkinio pastato palėpėje, nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip po vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų U. L., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji U. L., gimusi (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpiu nuo 2020 metų rudens iki 2022 m. sausio 2 d. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų U. L., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Todėl teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

III. Bausmės skyrimo motyvai

11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

12. Už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

13. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: nedirbantis, mokėsi (duomenys neskelbtini) (nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad perėjo mokytis į (duomenys neskelbtini), tačiau teismui tokių duomenų nepateikė. Neteistas (2022 m. birželio 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų priimtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs), baustas administracine tvarka - paskutinį kartą 2020 m. spalio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, įspėjimu, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 133-137), registruotas UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“, diagnozė: (duomenys neskelbtini). UAB „Mažeikių PSC pas gydytojus psichiatrus nesigydo (t. 1, b. l. 142).

15. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. D. laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė nustatytina artima minimaliai, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, kad R. D. mokosi, neturi nuolatinių pajamų, turto, skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, netikslinga.

16. Kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

17. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 192-193).

IV. Dėl civilinio ieškinio

18. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė U. L., atstovaujama atstovės pagal įstatymą D. L., civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad R. D., pats būdamas pilnamečiu, pakankamai subrendusiu asmeniu, pasinaudojo U. L., neatsižvelgė į jos amžių, pažeidžiamumą dėl nepilnametystės, gyvenimiškos patirties stoka, socialine padėtimi, įgavo nukentėjusiosios pasitikėjimą ir ja pasinaudojo. Dėl to nukentėjusioji U. L. prarado pasitikėjimą žmonėmis, pasidarė įtari, jaučiasi savotiškai pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo mokymosi rezultatai, dažnai kinta nuotaika, kas neabejotinai turės įtakos tolimesniam vystymuisi ir socialiniams ryšimas. Nuo 2020 m. iki 2022 m. pakito psichinė būklė ir nuo 2020 m. spalio mėn. lankosi UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pas psichologę, medikai priskyrė vartoti raminamuosius vaistus. 2022 m. gegužės 5 d. U. L. yra registruota konsultacijai pas psichiatrą.

19. Nuteistasis ir jo gynėjas iš esmės neprieštaravo, kad nukentėjusioji galėjo patirti neturtinę žalą, tačiau mano, kad prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, be to, kaltinamasis mokosi, nedirba, todėl neturi nuolatinių pajamų.

20. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, kadangi jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

22. Kaip matyti, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos būklės, lankosi pas psichologą, yra registruota konsultacijai pas psichiatrą, todėl atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė nepilnametei U. L. neigiamus emocinius, psichologinius padarinius dėl pasikėsinimo į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju lytiniai santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko abipusiu susitarimu, nukentėjusioji tam neprieštaravo, tačiau įvertinus nukentėjusiosios amžių, neabejotinai buvo pasinaudota jos patiklumu ir tai gali turėti neigiamos įtakos nukentėjusiosios elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje.

23. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios jauną amžių, į tai, kad ilgalaikių neigiamų fizinių padarinių nekilo, į tai, kad pati nukentėjusioji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji jokių priekaištų ir pykčio R. D. neturi, į R. D. materialinę padėtį bei į teismų praktiką (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 500 Eur iki 2 000 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-387/2020).

24. Įvertinus šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sprendžia, kad nukentėjusiajai yra pagrindas priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir adekvati tiek kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, tie nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, tiek kaltinamojo turtinei padėčiai, kuris nors ir mokosi, tačiau yra suaugęs, darbingo amžiaus asmuo ir turi galimybę laisvu nuo mokslų metu, dirbti ir užsidirbti. Be to, pažymėtina, kad kaltinamojo materialinė padėtis negali būti esminis kriterijus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuteistąjį R. D. laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti:

- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios U. L., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. L., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti U. L. naudai iš R. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti R. D. kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba, Šiaulių regiono skyrius, Mažeikiai.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.