Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Prie Neries“ atstovams advokatams, Audronei Petronytei ir Tatjanai Kočegarovai, advokato padėjėjui Algminui Gutauskui,

atsakovo atstovams Lietuvos valstybei atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. K. ir Lietuvos valstybei atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui E. Š., trečiojo asmens Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovui D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 1996 m. gruodžio 6 d. tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ sudaryta panaudos sutartis nuo jos sudarymo momento. Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti nekilnojamieji daiktai: apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyti neteisėtai ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią priešieškinio dalį atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ ieškinys dėl piniginės kompensacijos priteisimo netenkintas, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio dalį pripažinti neteisėtai pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir tuo pačiu nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi teisės į vykdant Panaudos sutartį II turėtų išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad turtas sukurtas ieškovo lėšomis, nekilnojamieji daiktai pastatyti ne savavališkai, o turint atitinkamų valstybinės valdžios institucijų suderintus statybų dokumentus negali būti pagrindu netaikyti CK 4.105 straipsnio 1 dalies (asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu), sprendžiant dėl atlyginimo ieškovui jo pastatytų statinių vertės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiu atveju valstybei būtų sudarytos prielaidos neteisėtai praturtėti kito asmens sąskaita (tiek žemės sklypui, tiek sukurtiems nekilnojamiesiems daiktams liekant valstybės žinioje), o tai prieštarauja pamatiniams teisės principams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 2–4 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012).

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Teismas akcentuoja, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, todėl visų pirma atsakovas turi įrodyti, kad ieškovas (jo valdymo organai) buvo nesąžiningi bei žinojo apie žemės panaudos sutarties neteisėtumą. Tačiau nei atsakovų atstovai, nei tretieji asmenys į bylą tokių duomenų nepateikė, o teismas patikrinęs teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ taip pat nenustatė, kad buvusi ar dabartinė atsakovo UAB „Prie Neries“ direktorės butų teisiamos ar nuteistos už sukčiavimą ar dokumentų klastojimą, todėl spręstina, jog byloje neįrodyti neteisėti ieškovo susitarimai su valdžios atstovais.

Iš bylos duomenų matyti, kad valstybinės žemės valdytojas davė sutikimą sudaryti panaudos sutartį su UAB „Prie Neries“ bei ši Panaudos sutartis I bei kita Panaudos sutartis II buvo įregistruotos viešame registre (t. 1, b. l. 14), o Panaudos sutartis II dar buvo patvirtinta LR Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus A. S.. Ieškovas nekilnojamąjį turtą sukūrė savo lėšomis ir šis turtas pastatytas ne savavališkai, o turint atitinkamų valstybinės valdžios institucijų suderintus statybų dokumentus, o būtent, ieškovas Panaudos sutarties II galiojimo metu parengė ir su atitinkamomis institucijomis suderino automobilių aikštelės projektą (t. 2 b. l. 1-86), gavo leidimą vykdyti statybos darbus (t. 1, b. l. 8), o ieškovo statomi statiniai buvo numatyti ir teritorijos detaliajame plane (t. 2 b. l. 46). Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, nes panaudos sutarties sudarymą imperatyviai draudė tuo metu žemės panaudą reglamentuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju atsakovo (valstybės) neteisėtas veikimas sudarant Panaudos sutartį II, pažeidžiant imperatyvias teisės normas buvo neabejotina žalingų pasekmių dėl statinių praradimo ieškovui atsiradimo sąlyga. Todėl teismo vertinimu byloje yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, bei priežastinis ryšys, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str., 6.247 str.). Dėl žalos dydžio teismas pasisakys vėliau.

Teismas įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį ir neesant byloje duomenų apie ieškovo valdymo organų neteisėtus susitarimus, lyg ir neturi teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo kaltės sudarant žemės sklypo Panaudos sutartį II.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015 išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) paskutinių metų sprendimus prieš Lietuvą Padalevičius v. Lithuania, no. 12278/03, judgment of 7 July 2009; Bogdel v. Lithuania, no. 41248/06, 26 November 2013; Pyrantienė v. Lithuania, no. 45092/07, judgment of 12 November 2013; D. K. v. Lithuania, no. 34911/06, judgment of 21 October 2014 ir kt), pažymėjo kad EŽTT praktika leidžia daryti prielaidą, jog asmuo taip pat galėtų prisiimti tam tikras rizikas santykiuose su valstybe (pvz., imperatyviųjų, aiškių teisės normų pažeidimo kontekste). EŽTT yra nurodęs, kad sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie panašu, jog turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo, arba turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“.

Šioje byloje yra svarbu tai, kad ieškovas – verslininkas, t.y. savo srities profesionalas, todėl jam keliami aukšti rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai ir kaip bet kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo, ieškovas turi žinoti įstatymus ir elgtis taip, kad jų nepažeistų. Akcentuotina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teisės ir pareigas bei negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų, nes pažeidus įstatymą, atsiranda tam tikros teisinės pasekmės. Nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta, kad Panaudos sutartį II buvo sudaryta, pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų nuostatas – valstybinė žemė neatlygintinai naudotis buvo suteikta UAB „Prie Neries“, nors šis juridinis asmuo neatitiko įstaigos ar organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, statuso ir neturėjo teisės lengvatine tvarka naudotis valstybine žeme. Todėl pagrįstai galima teigti, kad ieškovas UAB „Prie Neries“ sudarant Panaudos sutartį II veikė nepakankamai sąžiningai, kadangi būdamas verslo subjektu, kaip profesionalas, privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti galimas rizikas. Teismas pažymi, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – pasirašydamas paskolos lapą, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai nuo tokio veiksmo susilaikyti (CK 1.5 str.). Į šias konstatuotas teisines aplinkybes teismas atsižvelgs, nustatydamas ir priteisdamas ieškovui kompensaciją už patirtą statinių praradimą, tačiau kartu ir pažymi, kad nesuabsoliutina vien tik ieškovo kaltės dėl Panaudos sutarties II sudarymo.

CK 4.105 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas vienas iš atvejų, kai savininkui atlyginama už jo statinius: asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Pagal minėto straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko ar dėl pastarojo kaltės. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 straipsnio 2 dalis). Teismas, sprendžiantis dėl pripažinto negaliojančiu sandorio teisinių pasekmių, kai dėl to statinio savininkas netenka nuosavybės teisių į statinį, įvertina visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, įstatymais ir jų išaiškinimais teismų jurisprudencijoje nustato bei priteisia kompensaciją už nuosavybės teisių į statinį praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Energo development“).

Statinių vertės nustatymui byloje yra pateikta 2013 m, kovo 18 d. eksperto išvada dėl valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto susidedančio iš apsaugos pastato, inžinierinių tinklų – lietaus kanalizacijos vamzdyno, valymo įrenginių, kitų inžinierinių statinių – tvoros ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės nustatymo. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto atkuriamoji vertė, apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu, yra 583 500,00 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartyje teisėjų kolegija vertino, jog statiniai teisingai buvo įvertinti atkuriamąja (kaštų) verte, nes ji tiksliausiai atspindi, kiek lėšų yra panaudota nekilnojamojo turto sukūrimui. Todėl ši aplinkybė pirmos instancijos teismui laikytina kaip prejudicinis faktas (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), tuo labiau, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta atsakovo (valstybės) prašymu ir nė viena iš ginčo šalių šios išvados neginčijo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad UAB „Prie Neries“ lėšomis sukurto nekilnojamojo turto vertė yra 583 500,00 Lt ir ši suma yra ieškovo nuostoliai praradus statinius (CK 6.249 str.).

Tačiau priteisiant ieškovui kompensaciją už patirtą statinių praradimą, ši suma turi būti mažintina 54 588,00 Lt, atsižvelgiant į eksperto A. L. pateiktus paskaičiavimus dėl ginčo statinių faktinio nusidėvėjimo nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Akcentuotina, kad šių eksperto paskaičiavimo šalys neginčijo. Ši suma taip pat mažintina 98 188,38 Lt ir dėl to, kad ieškovas nemokėjo valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio nors vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr.1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ turėjo mokėti, jeigu žemės sklypas butų išnuomotas teisės aktų tvarka (4 t., b.l. 116-118).

Tačiau sprendžiant klausimą dėl galutinės priteistinos sumos dydžio ieškovui, tikslinga atsižvelgti ir į abiejų sutarties šalių veiksmus, sąžiningumą ir kitas faktines aplinkybes, o taip į EŽTT ir kasacinio teismo praktiką.

Teismas įvertinęs faktinių aplinkybių visetą ir bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškovas sudarydamas žemės sklypo Panaudos sutartį II tik iš dalies elgėsi nesąžiningai bei veikė savo rizika, tačiau atliekant šiuos veiksmus ir valdžios institucijų kaltė yra ženkliai didesnė, nes valstybės tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, bei ieškovo pastatyti nekilnojamieji daiktai atiteks atsakovui (valstybei), sprendžia, kad ieškovui atlygintina suma mažintina iki 100 000,00 Eur statinių vertės (CK 4. 102 str., 4.105 str.). Ši suma teismo vertinimu yra pakankama, proporcinga ir protinga bei socialiai teisinga įvertinus tai, kad ieškovas panaudos pagrindais buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat vykdė ūkinę-komercinę veiklą, naudojosi 40% įrengtos automobilių aikštelės, teikusią jam pajamas, ieškovas, kaip verslo subjektas, panaudos sutarties sudarymo metu tik iš dalies elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyta suma artima ir šiek tiek net didesnė nei ieškovo pradinis ieškinio reikalavimas (98 181, 19 Eur) dėl piniginės kompensacijos priteisimo, t.y. atitinka ieškovo lėšomis sukurto turto (nekilnojamųjų daiktų, kuri yra įregistruoti viešajame registre) rinkos vertę (1 t., b.l. 99-211).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Ieškovas pateikė duomenis, kad advokato pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, patyrė 1948,10 Eur atstovavimo išlaidų (4 t., b. l. 132-133), kurias prašo priteisti iš atsakovės. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi buvo tenkintinas, o sudarant žemės sklypo panaudos sutartį su ieškovu, iš esmės buvo valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėti veiksmai, ieškovo atstovai skyrė dideles pastangas ginčą išspręsti taikiai, sprendžia, jog reikia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovui priteisti visas patirtas atstovavimo išlaidas. Tais pačiais argumentais remiantis, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 3 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 5, 49, 176–185, 263-270, 279 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo UAB „Prie Neries“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovo UAB „Prie Neries“ (j.a.k. 123584896) naudai 100000,00 Eur (šimtą tūkstančių) kompensaciją už ieškovo lėšomis sukurtus nekilnojamuosius daiktus, esančius žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.) (duomenys neskelbtini), Vilniuje .

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovo UAB „Prie Neries“ (j.a.k. 123584896) naudai 1948,10 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą