- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2YT-207-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03202-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R. P., VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: G. R. P. ir VĮ Turto bankas) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442–443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–447 straipsniais, 2016-12-30 patikslintame pareiškime prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. (mirė 2007-05-25) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė jis – sūnus R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodo, jog jo tėvai P. P. ir G. R. P., 1998-05-26 nutraukę santuoką (ištuokos liudijimo Nr. 5712007-05-25), dar keletą metų gyveno kartu Jonavoje bute (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise ir kurio kiekvienam priklausė po 1/2 dalį. 2007-05-25 jo tėvas, jau gyvendamas atskirai, mirė. Pareiškėjas po tėvo mirties nenutrūkstamai ir nepertraukiamai rūpinosi mirusio tėvo bei mamos turtu (butas, baldai, buitinė ir vaizdo technika, knygos, nuotraukos ir kt.) ir jį prižiūrėjo, mokėjo buto mokesčius. Per CK nustatytą terminą į notarą dėl palikimo (buto) priėmimo jis nesikreipė, kadangi manė, jog po tėvų ištuokos butas priklauso tik mamai. Po ištuokos jo tėvas kitos santuokos nebuvo sudaręs, daugiau vaikų be jo neturėjo. Faktą, kad po tėvo mirties palikimą jis priėmė faktiškai jį valdydamas ir kad visa tėvo turėto turto dalimi jis rūpinosi ir prižiūrėjo, patvirtina jo motina, kuri padeda jam tėvo dalį prižiūrėti ir ja rūpintis. Kadangi po tėvo mirties motinai, kurios senatvės pensija yra nedidelė, buvo finansiškai sunku išlaikyti butą, todėl visus mokesčius realiai mokėjo jis pagal mamos vardu siunčiamas sąskaitas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. R. P 2017-01-20 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog visą laiką po buvusio vyro P. P. mirties jos sūnus rūpinosi ja ir butu, mokėjo mokesčius, kadangi ji viena nebūtų galėjusi viso buto išlaikyti, todėl neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2017-01-26 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2017-01-30 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010). Pagal LAT praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo tėvas P. P., po ištuokos 1998-05-26 su G. R. P (pareiškėjo motina) iki savo mirties 2007-05-25 paskutinius metus gyvenęs (duomenys neskelbtini) ir ten deklaravęs gyvenamąją vietą, nei asmeninio, nei oficialaus testamento surašęs nebuvo. Kauno r. 9-ojo notaro biuro liudijime nurodyta, jog patikrinus Testamentų registrą ir Kauno m. 9-ojo notaro biuro vedamų paveldėjimo bylų nomenklatūrą bei bylų apyrašus nustatyta, kad po P. P. mirties pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarų biurą dėl turto paveldėjimo kreiptasi nebuvo.
Nustatyta, jog santuokos metu pareiškėjo mama 1995-09-11 pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuris jų ištuokos metu 1998-05-26 liko nepasidalintas. Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, laikytina, jog P. P. priklausė 1/2 šio turto dalis, kurią po jo mirties pagal įstatymą galėjo paveldėti pareiškėjas, kaip vienintelis jo pirmos eilės įpėdinis.
Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir jo motinos G. R. P rašytiniai paaiškinimai, nustatyta, jog pareiškėjas iš karto po tėvo mirties, t. y. nepraleisdamas CK įtvirtinto 3 mėnesių termino palikimui priimti, tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėdamas tėvui priklausiusį turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo buto mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Bylos duomenys patvirtina, jog po tėvo mirties pareiškėjas, ir toliau nenutrūkstamai rūpindamasis savo mama, gimusia 1944 metais, prižiūrėjo ir naudojosi ne tik mamai, bet ir tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu butu, už kurį mokėjo mokesčius (nes motinai vienai iš senatvės pensijos išlaikyti butą buvo per sunku), bei jame buvusiais daiktais – baldais, buitine ir vaizdo technika, knygomis, nuotraukomis ir kt.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LAT 2009-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).
CPK 446 straipsnis nustato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kadangi nekilnojamasis turtas – butas yra (duomenys neskelbtini), todėl šis pareiškimas nagrinėjamas Jonavos rajono apylinkės teismą, t. y. pagal palikimo turto buvimo vietą.
Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys patikslintam pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjas po tėvo mirties, nepraleisdamas CK įtvirtinto 3 mėnesių termino palikimui priimti, faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, aktyviais veiksmais faktiškai jį valdęs, prižiūrėjęs ir juo rūpinęsis kaip savo turtu.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų negali, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 5,75 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007-05-25, mirties atsiradusį jo palikimą priėmė jo įstatyminis įpėdinis – sūnus R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5,75 Eur (penkių eurų 75 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.