Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-30 · Byla Nr. 2SA-163-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
2SA-163-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
V. R.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-163-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

kolegijos teisėjos Dalia Višinskienė (pranešėja), Rasa Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu tenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, t. y. įpareigojo atsakovę M. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos aptverti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nugriauti aplinkai grėsmę keliantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti statinį atsakovės lėšomis, atidėjo sprendimo dalies dėl statinio nugriovimo vykdymą šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leido atsakovei per šį terminą pertvarkyti statinį, kad jis atitiktų statybos norminius techninius dokumentus bei užtikrintų esminius statinio reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. R. 2009-06-17 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Lietuvos mokslų akademiją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, GNSK 171 narį J. R. ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad M. P., kuri yra jos tėvo J. R. motina ir jos senelė, mirė (duomenys neskelbtini). Nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki 1992-10-01 sumokėtus įnašus už 0,04 ha ir 0,42 ha žemės sklypus M. P. testamentu paliko jai. Palikimą ji priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tvarkydama paveldėjimo teisės dokumentus sužinojo, kad jai pagal M. P. testamentą priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra griaunamas vadovaujantis Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-01-03 sprendimu. Procesas šioje byloje turi būti atnaujintas, nes priimant sprendimą buvo padaryta daug materialinės ir procesinės teisės pažeidimų.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad V. R. kreipėsi į teismą tuo pagrindu, kad ji yra mirusios M. P. anūkė, kuriai M. P. testamentu paliko visą turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad V. R. pateikė testamentą, tačiau nepateikė teismui paveldėjimo teisės liudijimo, duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad toks paveldėjimo teisės liudijimas V. R. buvo išduotas, teismas, vadovaudamasis CPK 365 str., 370 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p., padarė išvadą, jog testamentas pats savaime procesinių teisių perėmimo neįrodo, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė asmuo, neturintis tokios teisės ir prašymas yra nenagrinėtinas teisme. Teismas išaiškino, kad pašalinus nurodytas aplinkybes V. R. gali kreiptis į teismą pakartotinai.

Pareiškėja V. R. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, perduoti jį nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo nutartis priimta neteisėtai, grubiai pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, teismas pažeidė jos teisę kreiptis teisminės gynybos. Prašyme ji nurodė, kad namo savininkė mirė (duomenys neskelbtini), visą turtą testamentu paliko jai, ji priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, su prašymu pateikė antstolės J. Bareikienės apyrašą, sudarytą vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo. Be to, jei teismui kilo abejonių dėl to, ar ji yra tinkama atsakovės procesinių teisių perėmėja, teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne prašymą palikti nenagrinėtą. Ji prašymą atnaujinti procesą padavė ne kaip atsakovės M. P. įgaliotas asmuo, bet kaip M. P. įpėdinė. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-06-12 nutartimi vykdomojoje byloje pradinę skolininkę M. P. pakeitė skolininkais J. R., V. R., A. R. (R.), I. R., t. y. teismas patvirtino, kad ji yra priėmusi atsakovės palikimą.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis procesinės teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagrįstai konstatavo, kad testamentas pats savaime procesinių teisių perėmimo buvimo neįrodo. V. R. pateiktas antstolio sudarytu pavedimo turto apyrašu gali būti patvirtintas ne paveldėjimo, bet palikimo priėmimo faktas, kurio nepakanka konstatuoti teisių perėmimo materialiojoje teisėje – procesinių teisių perėmimo pagrindo. Teismas nepažeidė CPK 5 str. įtvirtinto teisminės gynybos principo. Be to, V. R. minima Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 nutartis yra neįsiteisėjusi, dėl jos paduotas atskirasis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad prašymą atnaujinti procesą padavė asmuo, neturintis tokios teisės, todėl prašymas yra nenagrinėtas teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2007-01-03 išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. P., mirusiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. R. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ji yra M. P. teisių perėmėja, nes mirusioji testamentu visą turtą paliko jai, ji priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi pareiškėjos V. R. pateiktas 1995-05-30 testamentas pats savaime neįrodo, kad V. R. perėmė mirusiosios M. P. procesines teises, pareiškėja nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog su prašymu nebuvo pateiktas M. P. paveldėjimo teisės liudijimas, yra pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip paduotą neturinčio tam teisės asmens ir nenagrinėtiną teisme.

Pagal CK 5.3 str. 1 d. palikėjo mirties momentas yra palikimo atsiradimo momentas, o paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti. Aptartos teisės turinys – paveldėtojo galimybė priimti palikimą ar jo atsisakyti. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Palikimas priimtas, kai palikimo vietos notarui paduodamas pareiškimas apie palikimo priėmimą, kai kreipiamasi į palikimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, kai turtą įpėdinis faktiškai pradeda valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, kylanti iš CK 5.66 str. 1 d. aiškinimo. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-162/2008). Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėja V. R. su prašymu atnaujinti procesą pateikė antstolės J. Bareikienės 2009-02-25 sudarytą paveldimo turto apyrašą. Šis paveldimo turto apyrašas sudarytas vadovaujantis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-17 nutartimi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-17 nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos V. R. prašymas ir V. R. išduotas teismo leidimas priimti palikimą po senolės M. P. mirties, pavedant pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pareiškėja V. R. pateikė teismui duomenis, kad ji priėmė mirusiosios M. P. palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme, panaikinti. Atsižvelgiant į tai, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą gali išspręsti tik pirmosios instancijos teismas (CPK 370 str. 1 d.), klausimą dėl prašymo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjos Dalia VišinskienėRasa Gudžiūnienė