Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimto civilinėje byloje Nr.e 2-119-922/2015 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui A. P. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių, atsakovas 2015-02-19 prašymu prašė priimti papildomą sprendimą, priteisti 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iki sprendimo už akių priėmimo nepateikus duomenų apie patirtas išlaidas, šis klausimas byloje nebuvo sprendžiamas. Atsakovas nurodė, kad jam buvo suteiktos šios teisinės paslaugos; išreikalauta medžiaga apie draudiminį įvykį, atlikta šios medžiagos ir ieškovo pateiktų procesinių dokumentų analizė, suteikta teisinė konsultacija, parengtas išsamus ir motyvuotas atsiliepimas į ieškinį. Tam pagrįsti pateikė du pinigų priėmimo kvitus apie patirtas 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. papildomu sprendimu atsakovo A. P. prašymą tenkino iš dalies. Teismas, remiantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ kriterijais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje buvo paruoštas tik vienas procesinis dokumentas, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, tai, kad kilęs ginčas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sumažino priteistinas atstovavimo išlaidas iki 500,00 Eur, kurias priteisė iš ieškovo apelianto naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nors atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos nežymiai viršija 8.2 Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio už atsiliepimą dydį, tačiau įvertinus aplinkybes, kad byloje atsakovą atstovavęs advokatas suteikė kvalifikuotas ir kokybiškas teisines paslaugas, šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, atsakovui teikė teisines konsultacijas, susipažinusi su ieškiniu, parengė išsamų ir pagrįstą atsiliepimą į ieškinį , atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.

Atsakovas pateikė papildomus argumentus prie apeliacinio skundo, nurodydamas, kad 2015-03-19 buvo pakeistas minėtas įsakymas, padidinant rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato paslaugas dydžius. Priteisus tik dalį atsakovo patirtų išlaidų, atsakovui, laimėjusiam bylą, tenka sumokėti didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį , kas neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų ir pažeidžia atsakovo teisę į teisminę gynybą. Ieškovas yra draudimo įmonė, kuris prieš kreipdamasis į teismą privalėjo įvertinti galimą riziką dėl ieškinio pagrįstumo, jog bylos pralaimėjimas jam gali reikšti ne tik nepatenkintą interesą, tačiau ir pareigą atlyginti kitos šalies patirtas išlaidas, todėl jam turėtų būti keliami didesni reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apelianto A. P. apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laimėjusiai šaliai-atsakovui dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva).

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pagal kasacinio teismo praktiką pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta sprendimo už akių priėmimo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, tokios pozicijos laikosi teisminė praktika.

Šioje byloje vertintinas atsakovo prašomų priteisti išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, dydis dėl jų pagrįstumo. Pats apeliantas pripažįsta, kad šioje byloje prašomos priteisti atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija papildomo sprendimo priėmimo metu galiojusių 2004m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama byla dėl 4190,13 Lt iš atsakovo priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byloje ieškovas pateikė nedidelės apimties rašytinius įrodymus, taip pat byloje pateiktas labai nedidelės apimties ieškinys, šiuos dokumentus įvertinti nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, ginčo apimtis nedidelė, byloje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, atsakovas nepateikė įrodymų, kad reikėjo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus. Bylos išnagrinėjimas, teismui priimant sprendimą už akių, patvirtina bylos nesudėtingumą, todėl remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas pagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo, nenukrypo nuo teisminės praktikos, tinkamai motyvavo sprendime padarytas išvadas. Pažymėtina, kad apmokėdamas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas kvite nurodo, jog moka už atstovavimą, tačiau byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl atstovavimo teisme paslaugos nebuvo reikalingos. Nors pagal pinigų priėmimo kvitus buvo mokama už kelių procesinių dokumentų surašymą, tačiau byloje yra pateiktas tik vienas procesinis dokumentas-atsiliepimas į ieškinį. Atsakovo prašoma priteisti 1000 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelė ir pažeidžianti šalių lygiateisiškumo principą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas atstovavimo išlaidas iki 500 Eur. Likusi šių atsakovo išlaidų dalis pripažintina šalies išlaidavimu.

Apeliantas pateikė papildomus argumentus, kurių teismas nevertina, nes jie pateikti, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. LR CPK 323 str. numato, kad pasibaigus šiam terminui, keisti, papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1d.

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.