Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2022 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje (2022-12-15 nutartimi pratęstas teismo procesinio sprendimo paskelbimas) vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. TPR-3055 „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015 m. birželio 25 d. pareiškėja NMA pateikė paraišką Nr. 17VM-KL-15-1-04389-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

2016 m. gegužės 5 d. pareiškėja ir NMA sudarė paramos sutartį Nr. 17VM-KL-15-1-04389-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutartį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą Nr. 17VM-KL-15-1-04389-PR001 „D. B. mėsinės galvijininkystės ūkio modernizavimas“, nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

Paramos sutartis Nr. 17VM-KL-15-1-04389-PR001 pasirašyta 2016 m. gegužės 5 d. Pareiškėjai P. sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis numatyta kompensuoti iki 394 993 Eur visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (paramos intensyvumas 59,99 proc.). Paramos sutartyje numatyta paramos išmokėjimo tvarka: 1. pirma paramos dalis iki 342 206,00 Eur už kelio, nuotekų, vandentiekio įrengimą, 1 800 m² bulidės pastato rekonstrukciją, Paraiškos ir verslo plano parengimą; 2. antra paramos dalis iki 52 787,00 Eur už 1 500 m³ arkinio angaro įrengimą.

2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-04389-MP001 ir nurodė 342 205,90 Eur prašomą išmokėti paramos sumą už kelio, nuotekų, vandentiekio įrengimą, 1 800 m² bulidės pastato rekonstrukciją, Paraiškos ir verslo plano parengimą. 2017 m. sausio 27 d. išmokėta 342 205,89 Eur.

2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. spalio 16 d. pasirašyti susitarimai dėl Paramos sutarties pakeitimo, antro mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-04389- MP002 ir nurodė 52 787,00 Eur prašomą išmokėti paramos sumą už arkinio angaro įrengimą. 2018 m. balandžio 30 d. išmokėta 52 787,00 Eur.

2015 m. birželio 25 d. Pareiškėja NMA su Paraiška pateikė tris komercinius pasiūlymus: UAB „Restapa“, UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Plintas“, paraiškoje numatytų pastatų ir statinių statybos vertei pagrįsti.

Pareiškėjos pateiktoje paraiškoje ir dokumentuose buvo nustatyti netikslumai / trūkumai. Su paraiška pateikti projektiniai pasiūlymai tik su sustambintu objekto statybos kainos skaičiavimu (t. y. darbų kiekių žiniaraščiais), bet nebuvo pateiktos kiekvienos paraiškoje deklaruotos išlaidos detalios sąmatos, nenurodyti bulidės pastato pagrindiniai rodikliai/parametrai (aukštis, kub. m). Atsižvelgiant į tai, 2015 m. spalio 21 d. paklausimu NMA paprašė pareiškėjos pateikti techninius projektus ir nurodyti kaip apskaičiuotos vertės.

Atsakydama į paklausimą, 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėja pateikė prašomus dokumentus, projektinį pasiūlymą, kuriame nurodyti statinio konkretūs rodikliai / parametrai bei techninius projektus.

2016 m. sausio 18 d. NMA paprašė pareiškėjos pateikti statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizės išvadą.

2016 m. sausio 25 d. raštu pareiškėja NMA pateikė prašymą „Dėl pateiktų lokalinių sąmatų koregavimo“.

2019 m. gruodžio 11 d. iš Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato audito Nr. RD1/2019/806/LT/RLF (toliau – ir DG AGRI), NMA buvo gautos išvados dėl netinkamo išlaidų pagrįstumo vertinimo. Įtarta, kad Paramos gavėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją arba sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui.

2020 m. rugpjūčio 24 d. NMA gautoje UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 88/20-11 pateikta išvada, kad NMA ekspertiniam vertinimui atlikti perdavė visą aktualią iš Projekto vykdytojos gautą informaciją, vadinasi, Projekto vykdytoja pateikė NMA ne visą Projekto medžiagą, dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti, ar sudaryta lokalinė sąmata atitinka visą Projektą. Tačiau tarp objektų, kurių rinkos kainą buvo įmanoma nustatyti, matomi prieštaravimai ir neatitikimai tarp Projekto sprendimų ir sudarytos lokalinės sąmatos. Nustatyta, kad Projekto objektų „Išorės inžineriniai tinklai“ ir „Teritorijos tvarkymo“ pasiūlymo kainos ženkliai viršija rinkos kainas.

NMA, remdamasi Ekspertinio konsultavimo ataskaita, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) bei Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų metodika) nuostatomis, 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. TPR-3055 „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“, kuriuo taikyta sankcija – susigrąžinimas kainos, kuri viršijo vidutinę rinkos kainą, skirtumas (pagal pateiktą atnaujintą pasiūlymo žiniaraštį nustatyta kaina viršija rinkos kainą), t. y. susigrąžinama 26 285,51 Eur be PVM.

2022 m. birželio 21 d. pareiškėja pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija).

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“.

Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamąją kainų ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr. 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017). Taigi Agentūra, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos ir (arba) įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, ar esant įtarimui dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – turi teisę atlikti užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Mokėjimo agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus); (Administravimo taisyklių 11.9 p.). Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad NMA, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kainos, paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių (-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog NMA užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Vienu iš tokių NMA atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).

Nustatyta, kad pareiškėja pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdama šios sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Administravimo taisyklių 4.30 papunktį, tinkamos finansuoti išlaidos – realiai suplanuotos, pagrįstos, projektui įgyvendinti būtinos ir ES bei nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios išlaidos, ne didesnės už tam tikrų prekių, paslaugų ar darbų vidutines rinkos kainas ir patirtos ne anksčiau kaip nuo paramos paraiškos pateikimo mokėjimo agentūrai dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Administravimo taisyklių 127 punkte teigiama, kad išlaidos turi būti pagrįstos, t. y. įsigytos laikantis teisės aktuose nustatytų pirkimų procedūrų ir (arba) pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas. Pareiškėjas turi imtis visų priemonių įsigyti investicijas už kainas, ne didesnes už atitinkamų prekių, paslaugų, darbų vidutines rinkos kainas, laikydamasis racionalaus lėšų panaudojimo principo (netaikoma, kai konkrečioms tinkamoms finansuoti išlaidoms nustatytas fiksuotasis įkainis, fiksuotoji suma ar fiksuotoji norma).

Teikdama Paraišką pareiškėja patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (Paraiškos XV skyrius 3 punktas), todėl pagal Paramos sutartį pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia (ne didesnė už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, t. y. ne didesnė nei vidutinės rinkos kainos) Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 23 punkte numatyta, jog „nustačius, kad investicija yra įsigyta už kainą, viršijančią vidutinę rinkos kainą, paramos suma sumažinama arba susigrąžinama kainos, viršijančios vidutinę rinkos kainą, skirtumu“.

Pagal Administravimo taisyklių 11.25 papunktį, NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas bei mokėjimo prašymus administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos. Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų taikymo metodikoje nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 60 punktas).

Minėta, kad kilus abejonėms dėl Mokėjimo prašyme nurodytų paslaugų kainų adekvatumo, 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo užsakyta, jog UAB „Civitta“ atliktų ekspertinę užduotį – „Ekspertinė konsultacija reikalinga įvertinti situaciją ir pateikti objektyvią ir pagrįstą nuomonę, kokios priežastys sąlygojo pradinių ir patikslintų atskirų projekto objektų kainų pasikeitimą, ar tai buvo žmogiškosios klaidos pasekmė, akivaizdi pareiškėjos sąmatininko, sudariusio sąmatą, klaida.

2020 m. rugpjūčio 24 d. NMA gautoje ekspertinėje ataskaitoje pateikta išvada, kad Projektų objektų „Išorės inžineriniai tinklai“ ir „Teritorijos tvarkymo“ pasiūlymo kainos ženkliai viršija rinkos kainas bei nurodytas kainų skirtumas. UAB „Civitta“ ekspertinėje išvadoje pateiktas vidutinės rinkos kainų apskaičiavimas, todėl sankcija pagrįstai skirta iš nustatytos kainos atėmus vidutines kainas ir skirtumas susigrąžinamas. NMA skundžiamame sprendime pateikė detalius paskaičiavimus. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 235.3 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 61 ir 62 punktais bei Sankcijų metodikos 1 priedo 23 punktu, NMA skundžiamame sprendime nurodė, kad už nustatytą pažeidimą taikoma sankcija - susigrąžinamas kainos, kuri viršijo vidutinę rinkos kainą, skirtumas: pagal pateiktą atnaujintą pasiūlymo žiniaraštį 2 „Išorės inžineriniai tinklai“ nustatyta kaina (81 409,59 Eur be PVM) viršija rinkos kainą (28 736,93+26 387,15 Eur be PVM), todėl susigrąžinamas 26 285,51 Eur be PVM skirtumas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog LVAT yra konstatavęs, kad ekspertizės ataskaitos rengėjas UAB „Civitta“ atitinka jam teisės aktais keliamus specialius reikalavimus (LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3278-552/2019). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos yra pripažintos ir Lietuvos nacionalinių teismų, taip pat šiuo atveju vertinimą atlikęs ekspertas A. V. yra atitinkantis tokiems ekspertams keliamus kvalifikacijos reikalavimus.

LVAT yra nurodęs, kad teismų praktikoje nėra pripažįstama, jog UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Kita vertus, šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kuri šioje byloje yra tik papildomas įrodymas, nuginčijimas, o Agentūros sprendimas, kuriame, remiantis surinktų duomenų visuma, tame tarpe ir UAB „Civitta“ pateikta išvada, kad Projekto objektų „Išorės inžineriniai tinklai“ ir „Teritorijos tvarkymo“ pasiūlymo kainos ženkliai viršija rinkos kainas. Kaip nurodė atsakovė, pareigūnams išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atlikus patikrą vietoje, kilus abejonėms dėl Mokėjimo prašyme nurodytų paslaugų kainų adekvatumo, atsakovė turėjo teisę ir pareigą kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kaip nurodyta Administravimo taisyklių 5.10 papunktyje. Apie tokios teisės ir pareigos būtinumą savo praktikoje yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis Nr. A-2165-520/2017). Taigi, siekdama objektyvaus sprendimo, Agentūra turėjo teisę, šiuo atveju ir pareigą (gauti duomenys dėl užaukštintų kainų) pasitelkti nepriklausomus ekspertus.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kurioje jau buvo sprendžiami klausimai dėl UAB „Civitta“ kompetencijos atliekant tokio pobūdžio ekspertizes, taip pat į tai, kad UAB „Civitta“ pateikta išvada nėra paneigta jokiais svariais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Agentūra pagrįstai vadovavosi UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurią įvertino surinktų kitų duomenų ir faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėja jokiais įrodymais Ekspertinio konsultavimo ataskaitos klaidingumo neįrodė.

Administravimo taisyklių 188 punkte pažymėta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Pagal Administravimo taisyklių 189 punktą detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų metodika ir atskirų priemonių įgyvendinimo taisyklėmis. Sankcijų metodikos 1 priedo 23 punkte nurodyta: „nustačius, kad investicija yra įsigyta už kainą, viršijančią vidutinę rinkos kainą, paramos suma sumažinama arba susigrąžinama kainos, viršijančios vidutinę rinkos kainą, skirtumu.“

Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi UAB „Civitta“ Ataskaita ir jos prieduose pateikta informacija ir skaičiavimais. Pažymėtina, kad NMA detaliai išanalizavo surinktą medžiagą, pateikė detalius paskaičiavimų palyginimus ir visiškai pagrįstai nustatė, vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 51 punktu, 52.2 papunkčiu, kad Paramos gavėja turi grąžinti dalį išmokėtos paramos - 26 285,51 Eur.

Dėl senaties termino

Pareiškėjos teigimu, NMA praleido 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą ir neteisėtai pagal skundžiamą sprendimą pareiškėjai paskyrė sankciją.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl pastarosios reglamento nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje pažeidimas apibrėžiamas kaip bet kuris bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. Europos Teisingumo Teismas sprendime Nr. C-465/10 (59 p.) išaiškino, kad senaties terminas, taikomas neteisėtai gavėjui išmokėtos subsidijos išieškojimui, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, t. y. kada sutartis, susijusi su subsidijuojamų priemonių vykdymu, įvykdoma. „Pažeidimo“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2988/95, reiškia bet kurį Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, atsirandantį iš ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C 281/07, EU:C:2009:6).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Paramos gavėja 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą. 2018 m. vasario 28 d. registruotas pažeidimo tyrimas (išvada Nr. PTĮ-34) dėl Paramos gavėjos galimai dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą (dėl Paramos gavėjos sūnaus bei vyro projektų galimo susietumo), 2018 m. kovo 28 d. Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau - PŽAK) protokolu Nr. PŽAK-12 priimtas sprendimas pažeidimo neregistruoti. Senaties termino eiga nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo nutrūkusi ir terminas nebuvo skaičiuojamas.

Atsižvelgiant į tai, kad NMA 2019 m. gruodžio 11 d. gavo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato audito AGR1 pastabas ir negalutinę išvadą dėl tyrimo Nr. RD1/2019/806/LT/RLF dėl priemonės „Kaimo plėtra. EŽŪFKP investicijos“ ir buvo atliekami su Paramos gavėjos Projektu susiję veiksmai (2020 m. rugpjūčio 18 d. užsakyta UAB „Civitta“ ekspertizė, 2020 m. gruodžio 31 d. užregistruotas pažeidimo tyrimas), traktuotina, kad senaties termino eiga nutrūko 2019 m. gruodžio 11 d.

Terminas atnaujintas 2021 m. gegužės 27 d., t. y. kitą dieną po PŽAK priimto sprendimo (2022 m. gegužės 26 d. PŽAK protokolas Nr. RV9-10) neregistruoti su Paramos gavėjos Projektu susijusio pažeidimo ir netaikyti sankcijų. Pakartotinai senaties termino eiga nutrūko 2021 m. rugsėjo 20 d. užregistravus pažeidimo tyrimą.?

Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 30 d., kai Paramos gavėja pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą, iki 2021 m. rugsėjo 20 d. praėjo iš viso 1 195 kalendorinės dienos, t. y. 3 metai ir 27 d., todėl vadovaujantis Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, senaties terminas nėra suėjęs.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, prieina prie išvados, kad atsakovė skundžiamu sprendimu teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas tinkamai teisiškai kvalifikavo pagal Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, priėmė tinkamai motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo metu nustatytas aplinkybes, kad Projekto objektų „Išorės inžineriniai tinklai“ ir „Teritorijos tvarkymo“ pasiūlymo kainos ženkliai viršija rinkos kainas, skundžiamu sprendimu pagrįstai nutarė susigrąžinti išmokėtos paramos dalį, nes ji investicijas (Išorės inžinerinius tinklus – nuotekas, vandentiekį) įsigijo už didesnę, nei nustatyta, vidutinę rinkos kainą.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų taip pat laikomi nepagrįstais. Pareiškėja teigia, kad iš skundžiamo sprendimo jai nėra suprantama, kokios konkrečios pareiškėjos investicijos (jų dalys) viršija vidutinę tokių investicijų rinkos kainą, kiek viršija kiekviena iš NMA išskirtų investicijų dalių, kaip šis viršijimas yra apskaičiuotas.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, jog Paramos gavėjai nesuteikiama prašoma paramos dalis ir susigrąžinama išmokėtos paramos dalis, nes ji investicijas įsigijo už didesnę, nei nustatyta vidutinę rinkos kainą: pagal pateiktą atnaujintą pasiūlymo žiniaraštį 2 „Išorės inžineriniai tinklai“ nustatyta kaina (81 409,59 Eur be PVM) viršija rinkos kainą (28 736,93+26 387,15 Eur be PVM), todėl susigrąžinamas 26 285,51 Eur be PVM skirtumas. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2016 m. sausio 26 d. pateikė detalizuotas statinių lokalines sąmatas, prieš šio laiško buvo pridėti pakoreguotų komercinių pasiūlymų darbų kiekių žiniaraščiai. Iš lokalinių sąmatų žiniaraščio matyti, jog išorės inžinerinių tinklų (nuotekų, vandentiekio) bendra suma be PVM yra 81 409,59 Eur be PVM (54581+26828). Akivaizdu, kad pareiškėjai turėjo būti suprantama, kurios investicijos vertintinos, kaip įsigytos užaukštinta kaina.

VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas). VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administraciniame sprendime tame tarpe turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT savo praktikoje aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), kuriuo nuostatos iš esmės perkeltos į VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas pagrįstas tiek ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tiek faktiniais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1753,30 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. B. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjos D. B. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.