Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-3602-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-3602-142/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02024-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Ceramicoil“
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3602-142/2015Proceso Nr. 3-61-3-02024-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.8; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant vertėjui Leonardui Vilkui, pareiškėjo atstovei J. T.-M., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. G. S. (A. G. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir UAB „Ceramicoil“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2014-01-03 sprendimą Nr. SPRE-22, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui socialinio draudimo Al pažymėjimą, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014-03-05 sprendimą Nr. (1.45) 1-2061, įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui socialinio draudimo Al pažymėjimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad pareiškėjui nepagristai atsisakyta išduoti socialinio draudimo Al pažymėjimą. Atsakovas neteisingai aiškino ES ir Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgė į teisės normų tarpusavio ryšį, nepaisė sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklių. Nurodo, kad nuo 2011-05-11 pradėjo vykdyti savarankišką veiklą Lenkijoje. Nuo 2013-08-01 pagal darbo sutartį pradėjo dirbti Lietuvos įmonėje UAB „Ceramicoil“ vadybininku. Asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių, EEE valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, socialinę apsaugą nustato 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, kuris įsigaliojo 2010-05-01 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883), 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987), 2012-05-22 priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 465), 2012-12-18 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1224/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1224), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 su vėlesniais pakeitimais (toliau – Tvarkos aprašas). Įsidarbinęs UAB „Ceramicoil“ pareiškėjas iš karto kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą su prašymu išduoti Al pažymėjimą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę. Lenkijos kompetentinga įstaiga laikinai nustatė pareiškėjui Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę ir 2013-10-22 raštu apie tai informavo Tarnybą. Tarnyba, vadovaudamasi Tvarkos aprašu, pareikalavo, kad pagal šio Tvarkos aprašo 27 punktą pareiškėjas pateiktų prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, asmens dokumento kopiją. Šiuos dokumentus pareiškėjas pateikė, tačiau Tarnyba 2013-11-22 raštu Nr. (7.8) S2-38501 pareikalavo pateikti papildomus dokumentus apie pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje, nurodyti, kiek valandų / dienų per mėnesį pareiškėjas vykdo savarankišką veiklą Lenkijoje. Vadovaudamasis lex loci laboris principu, papildomai reikalaujamų dokumentų pareiškėjas nepateikė. Tarnyba 2014-01-03 priėmė sprendimą Nr. SPRE-22 atsisakyti išduoti pareiškėjui Al pažymėjimą. Pareiškėjas sutinka, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Tačiau lex loci laboris principas yra įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalyje pirmoje sakinio dalyje, tai yra iki žodžio „arba“. Šis principas yra taikomas, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, ir aiškiai nurodo, kad tokiu atveju yra taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį. Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 3 dalies a punktas pareiškėjui pritaikytas netinkamai, kadangi jis atsako į klausimą, kurios valstybės teisės aktus reikia taikyti, kai asmuo dirba vienoje valstybėje. Pareiškėjas dirba dviejose skirtingose valstybėse ir, pasak pareiškėjo, jo atveju socialinio draudimo taikytiną teisę nustato lex loci laboris principas. VSDFV neteisingai interpretavo ir pritaikė Reglamento (EB) Nr. Nr. 987 14 straipsnio 5b nuostatą, nes pareiga nustatyti, didelės ar nedidelės apimties veiklą asmuo vykdo, visiškai neliečia pareiškėjo situacijos, kadangi Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnis reguliuoja 4 skirtingas situacijas ir kiekvienu atveju nurodo, kaip yra nustatoma taikytina teisė. Pareiškėjo situaciją reguliuoja 13 straipsnio 3 punkto 1 sakinio dalis iki žodžio „arba“ – “Asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai“. Reglamento (EB) Nr. Nr. 987 14 straipsnio 5b dalies nuostatą reikia aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant iš eilės į šio Reglamento 14 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio ir į visą Reglamento kontekstą. Šio straipsnio 5 punkto nuostatos paskirtis yra išaiškinti darbuotojo, kuris dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių, Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 dalies tikslui. Nors Reglamento (EB) Nr. Nr. 987 14 straipsnis (taip pat ir 14 straipsnio 5b nuostata) buvo pakeistas 2012-05-22 Reglamentu (ES) Nr. 465, jo paskirtis nepasikeitė, ir ši norma toliau reguliuoja Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį, kad ši nuostata buvo pakeista todėl, kad Reglamentas (ES) Nr. 465 taip pat pakeitė pagrindinio Reglamento 13 straipsnio 1 dalį, nes tai buvo vienas iš Reglamento (ES) Nr. 465 priėmimo tikslų, kuris yra paminėtas pastarojo Reglamento preambulėje: “...reikėtų patikslinti, kad „didelė veiklos dalies“ vykdymo sąlyga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat taikoma asmenims, dirbantiems įvairiose įmonėse ar įvairiems darbdaviams“. Įstatymo leidėjas aiškiai nurodė, kad „didelės veiklos dalies“ nustatymas yra taikomas pagrindinio Reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Todėl ir atsirado būtinybė taip pat pakeisti ir Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 dalies nuostatas (tarp jų ir ginčytiną 5b nuostatą). Todėl Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5b dalies nuostatą reikia traktuoti kaip papildančią Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 dalį. Tai patvirtina ir Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio išsami teisės normų analizė. Todėl šio straipsnio tikslas yra pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsnių patikslinimas; kiekviena šio straipsnio dalis aiškiai nurodo, kokia pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsnių nuostata yra patikslinama; šio straipsnio nuostatos neliečia pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3(1) dalies, ar kitaip neaprašo nurodytos situacijos. O šios situacijos aiškinti ir nereikia, nes joje yra įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška nuostata – taikyti tos valstybės teisės aktus, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį. Taigi šis principas ir yra tam, kad būtų išspręstas klausimas, kurios gi valstybės socialinio draudimo teisės aktai bus taikomi konkrečiai nurodytoje situacijoje, priešingu atveju, ES įstatymo leidėjas apie tai aiškiai pažymėtų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 lapkritį Europos Komisija išleido teisės aktuose, taikomuose darbuotojams Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje, praktinį vadovą, kurio tikslas yra padėti nustatyti, kurios valstybės narės teisės aktai turėtų būti įgyvendinami tam tikromis aplinkybėmis. Šis vadovas išaiškina, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai skirtingose valstybėse narėse, taikomi valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Jeigu, dirbdamas savarankiškai, jis dar dirba pagal darbo sutartį daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, siekiant nustatyti, kuri valstybė narė yra kompetentinga pagal darbo sutartį dirbančio asmens atžvilgiu, taikomi 1 skirsnyje išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalies kriterijai. Todėl nėra pagrindo aiškinti, kokios apimties darbą pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje. Taip pat vadovaudamasi šia nuostata Lenkijos kompetentinga įstaiga pareiškėjui laikinai nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę. Ir Lenkijos teismai taiko Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 punktą, kuris savo hipoteze visiškai atitinka nagrinėjamoje byloje pateiktas faktines aplinkybes. VSDFV nurodė, kad Al pažymėjimas yra išduodamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu, kai asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis). Su nurodytu teisiniu pagrindu pareiškėjas sutinka. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos ir VSDFV išdėstytais argumentais reikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų. Papildomi dokumentai yra reikalingi nustatyti darbo didelę laiko dalį. Tačiau vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punkto nuostata, Tvarkos aprašo 13, 14, 16 ir 17 punktuose numatyta „didelė laiko dalis“ nustatoma, remiantis Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalimi, o Tvarkos aprašo 16 punkte numatytas „veiklos centras“ – Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 9 dalimi. Todėl vykdomo darbo „didelės laiko dalies“ vertinimas neapima situacijos, nurodytos Tvarkos aprašo 15 punkte. Nacionaliniame lygmenyje Lietuvos įstatymo leidėjas taip pat laikosi lex loci laboris principo, pagal kurį be jokių papildomų dokumentų vertinimo bei darbo „didelės laiko dalies“ nustatymo automatiškai yra išduodamas Al pažymėjimas. Todėl Tvarkos aprašo 27 punktą reikia interpretuoti, kaip įpareigojantį Tarnybą reikalauti papildomų dokumentų, kai asmuo vienu metu pagal darbo sutartį dirba skirtingose valstybėse arba skirtingose valstybėse dirba savarankiškai, o junginį „ir“ reikia aiškinti taip, kaip yra nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies antroje sakinio dalyje, tai yra po žodžio „arba“. Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taip pat vadovaujantis ES viršenybės principu bei ES netiesioginio taikymo doktrina, nacionaliniai teisės aktai turi būti interpretuojami laikantis ES teisės aktuose įtvirtintų principų. Esant teisės normų kolizijos atvejui, ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. ES teisės viršenybės principas yra taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje. ES Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis įtvirtina taisyklę, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po to, kai pareiškėjas kreipėsi į savo gyvenamosios vietos socialinio draudimo įstaigą ir buvo nustatytas laikinas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės taikymas, apie tai informuota VSDFV įstaiga, du mėnesius tarp šių institucijų turėjo vykti klausimo derinimas, atitinkamos procedūros, kaip tai nustato skunde nurodyti reglamentai. Tačiau atsakovas šių veiksmų neatliko visiškai, o paprašė iš pareiškėjo papildomų dokumentų, kurių prašyti negalėjo, nes to nereikalauja nurodytos reglamentų nuostatos, be to, tie dokumentai galėjo sudaryti ir komercines paslaptis. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas jau nedirba Lietuvoje pagal darbo sutartį, todėl, jeigu teismas įpareigotų atsakovą išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą, tai jis turėtų galioti iki 2014 m. rugpjūčio 30 d.

Atsiliepimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 40–41). Paaiškina dėl pareiškėjui taikytinų teisės aktų. Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad „asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas“. Reglamento (EB) Nr. 465 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalis iš dalies keičiama taip: „Siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą“. Iki Reglamente (EB) Nr. 465 įtvirtintų Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalies pakeitimų į nedidelės apimties veiklą neatsižvelgiama tik nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 dalies nuostatas (t. y. tais atvejais, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių): „Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris „paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių“ visų pirma reiškia asmenį, kuris: nenutraukdamas veiklos vienoje valstybėje narėje, tuo pačiu metu vykdo kitą atskirą veiklą vienoje ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į tos atskiros veiklos trukmę ir pobūdį; nuolat pakaitomis vykdo kelių rūšių veiklą, išskyrus labai nedidelės apimties veiklą, dviejose ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į veiklos rūšies keitimo dažnumą ir reguliarumą“. Sistemiškai ir lingvistiškai analizuodamas Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalies nuostatas ir jų pakeitimus, atsakovas daro išvadą, kad Reglamento (EB) Nr. 465 2 straipsnyje įtvirtinti Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalies pakeitimai yra aktualūs (imperatyvūs) ne tik taikytinų teisės aktų nustatymo atvejais, įtvirtintais Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 dalyje (kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių), bet ir kitais to paties reglamento 13 straipsnyje (tarp kurių ir 13 straipsnio 3 dalyje) nustatytais atvejais. Reglamento EB Nr. 987 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio taikymo tvarka: „1. Dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. 2 dalyje numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu“. Tarnyboje 2013-10-21 gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos (Zaklad Ubezpieczen Spolecznych, Oddzial w Lublinie) raštas, kuriame informuojama, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio nuostatomis pareiškėjui nuo 2013-08-01 laikinai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Lenkijos kompetentinga įstaiga nurodė, kad asmuo Lenkijoje vykdo savarankišką veiklą. Turimais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis asmuo nuo 2013-08-01 draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, kaip UAB „Ceramicoil“ darbuotojas. Tvarkos aprašo 27 punkte nurodoma, kad Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir / ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo pateikia Tarnybai patvirtintos formos prašymą, prideda asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei savarankiškai dirbantis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis), sudarytų darbo sutarčių Lietuvoje patvirtintas kopijas, savarankiškos veiklos vykdymą kitoje ES valstybėje narėje įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas. Tvarkos aprašo 31 punkte numatyta galimybė prašyti pareiškėją pateikti ir kitus, Tvarkos aprašo 27 punkte nenurodytus dokumentus ir informaciją. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883 ir Tvarkos aprašo nuostatomis Tarnyba 2013-10-22 raštu Nr. (7.8) S2-34361 ir 2013-11-22 raštu Nr. (7.8) S2-38501 kreipėsi į pareiškėją dėl nustatytos formos prašymo ir papildomų dokumentų bei informacijos apie Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje vykdomą veiklą pateikimo. Pareiškėjas 2013-11-26 pateikė prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, tačiau papildomų dokumentų dėl pajamų, gautų vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje, nepateikė. Išnagrinėjusi pateiktus duomenis Tarnyba nustatė, kad jie yra nepakankami įvertinti, ar pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Ceramicoil“, apimtis, palyginus su Lenkijoje vykdoma savarankiška veikla, nėra nedidelės apimties veikla. Nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, taip pat su pareiškėjo faktų ir aplinkybių vertinimu ir interpretavimu, nes pareiškėjas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 24–31). Paaiškina, kad Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai (lex loci laboris principas). Šis principas įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 3 dalies a punkte, kuris nustato, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės socialinio draudimo teisės aktai. Darbo vietos valstybės socialinio draudimo teisės taikymo principas yra bendrasis principas, kuris turi kelias išimtis, taikomas atitinkamiems asmenims arba esant tam tikroms aplinkybėms. Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Šio Reglamento 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalis nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus. Todėl ES valstybėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą Al pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis). Tvarkos aprašo 27 punkte nurodoma, kad Lietuvoje ir kitoje valstybėje narėje vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir / ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo pateikia Tarnybai VSDFV direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, ir prideda: asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis), sudarytų darbo sutarčių Lietuvoje ir kitoje valstybėje narėje patvirtintas kopijas, savarankiškos veiklos vykdymą Lietuvoje ir kitoje valstybėje narėje įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas. Tvarkos aprašo 31 punkte numatyta galimybė prašyti pareiškėją pateikti ir kitus, Tvarkos aprašo 27 punkte nenurodytus, dokumentus ir informaciją. Todėl Tarnyba 2013-10-22 raštu ir 2013-11-22 raštu prašė pareiškėją pateikti nustatytos formos prašymą ir papildomus dokumentus ir informaciją apie Lietuvoje ir Lenkijoje vykdomą veiklą. Pareiškėjas 2013-11-26 pateikė prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje bei kitus dokumentus, tačiau papildomų dokumentų dėl pajamų, gautų vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje, nepateikė. Todėl Tarnyba, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 31 punktu, išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir nustatė, kad jie yra nepakankami įvertinti, ar pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Ceramicoil“, apimtis, palyginus su Lenkijoje vykdoma savarankiška veikla, nėra nedidelės apimties veikla. Tarnyba tinkamai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų įvertinti, ar jam gali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, todėl pagrįstai jam neišdavė Al pažymėjimo. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Reglamento (EB) 883 13 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nustatant taikytiną teisę pagal šį straipsnį, nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje – asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties. Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas yra užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą. Todėl nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, vienoje valstybėje dirbančiam pagal darbo sutartį, o kitoje vykdančiam savarankišką veiklą, būtina vertinti, kurioje valstybėje asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai.

VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ceramicoil“ atsiliepime palaiko pareiškėjo poziciją (b. l. 61–63). Paaiškina, kad su pareiškėju darbo sutartį sudarė 2013-07-10. Pareiškėjas yra įdarbintas vadybininku ir savo darbą pradėjo dirbti nuo 2013-08-01. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjui nepagristai atsisakyta išduoti socialinio draudimo Al pažymėjimą. Sutinka su pareiškėjo skunde pateikta faktine situacija ir visais teisiniais argumentais. Pažymi, kad lex loci labori principas yra Europos Sąjungos autonominė sąvoka. Šis principas yra taikomas, kai asmuo dirba dviejose valstybėse, t. y., yra kai vienoje valstybėje dirba pagal darbo sutartį, o kitoje valstybėje dirba savarankiškai. Tokiu atveju, vadovaujantis lex loci labori principu, yra taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį. Tokiose situacijose vertinant, kokios apimties yra darbas pagal darbo sutartį, lex loci labori principas prarastų savo buvimo prasmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavo UAB „Ceramicoil“ direktorius A. G. S. Palaikė skundą. Papildomai reikalavo, kad teismo posėdyje būtų įpareigoti dalyvauti atsakovo ir VSDFV atstovai, kadangi trečiajam suinteresuota asmeniui būtina jiems užduoti daug klausimų, susijusių su pareiškėjo skunde ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų reglamentų taikymu, o būtent, pageidavo paklausti, ar darbuotojai supažindinti su šiais reglamentais, ar žino, kaip juos taikyti, nes tai yra aktualu trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo negali tiesiogiai kreiptis į VSDFV ir jos įstaigas dėl šių klausimų išsiaiškinimo, nes jam nebus atsakyta.

Teisėjų kolegija nurodyto prašymo netenkino, nes trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cermaicoil“ gali tiesiogiai kreiptis į VSDFV įstaigas įvairiais klausimais, taip pat ir konsultuotis rūpimais klausimais su šiomis įstaigomis, o teismas sprendžia konkretų ginčą ir kartu spręs taikytinos teisės klausimus bei aiškins teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčo byloje esmė yra Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, Lietuvos Respublikos taikytinos teisės nustatymas ir socialinio draudimo pažymėjimo A1 išdavimas Lenkijos Respublikos piliečiui, Lenkijos Respublikoje vykdančiam savarankišką veiklą, o Lietuvos Respublikoje sudariusiam darbo sutartį.

Byloje nustatyta, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga 2013-10-07 raštu Nr. UBS1/UE/200000/450/613/2013/80082800257 pranešė pareiškėjui dėl jam nuo 2013-08-01 taikomų teisės aktų pagal Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį nustatymo (b. l. 55–55). Šis raštas Tarnyboje gautas 2013-10-21 (yra spaudas). Šiame pranešime nurodyta, kad nustatymas yra laikino pobūdžio (Reglamento Nr. 987 16 straipsnio 2-a pastraipa), pranešimas parengtas remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais ir jis gali būti atšauktas, jeigu pareiškėjo profesinėje veikloje įvyktų esminių pakitimų arba kompetentinga Lietuvos institucija turėtų esminių pastabų dėl nustatytų įstatymų taikymo. Pranešime buvo nurodyta, kad Lietuvos įstatymų taikymas pareiškėjui bus nustatytas galutinai per du mėnesius nuo Lietuvos kompetentingos socialinio draudimo įstaigos pranešimo apie tai dienos, jei minėta institucija neturės pastabų dėl nustatytų įstatymų taikymo. Pareiškėjui buvo nurodyta kreiptis į Lietuvos kompetentingą instituciją dėl A1 formos pažymos patvirtinimo. Apie tai, kad pareiškėjas vykdo savarankišką veiklą Lenkijoje, patvirtina kiti byloje esantys dokumentai, kuriuos pateikė Tarnyba kartu su atsiliepimu (b. l. 56–58, vertimai b. l. 76–82). Šie dokumentai patvirtino, kad pareiškėjas turi įmonę Lenkijoje, įmonės veikla – projektavimas, reklamos agentūra.

Tarnyba 2013-10-22 raštu Nr. (7.8)S2-34361 kreipėsi į pareiškėją ir Lenkijos kompetentingą įstaigą (Zaklad Ubezpieczen S. O. w Lubline) dėl taikytinos socialinio draudimo teisės pareiškėjui nustatymo (b. l. 51). Šiame rašte nurodė, kad gavo Lenkijos kompetentingos įstaigos (Zaklad Ubezpieczen S. O. w Lubline) raštą, kuriame informuojama, kad pareiškėjui laikinai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Šiame rašte nurodė klausimo teisinį reguliavimą ir VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintą Tvarkos aprašą. Vadovaudamasi šiuo aprašu prašė Tarnybai pateikti papildomus dokumentus. Raštas parašytas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio 3 dalimi. Lenkijos kompetentinga įstaiga informuojama, kad Tarnyba sprendimą galės priimti tik gavusi prašomus dokumentus Reglamento 987 16 straipsnyje nustatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio taikymo tvarka.

Pareiškėjas, kaip ir buvo nurodyta pirmiau paminėtame rašte, 2013-11-26 pateikė atsakovui prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje (b. l. 45–46). Prašyme nurodė, kad turi savarankišką veiklą Lenkijoje, nurodė įmonės pavadinimą, adresą. Nurodė, kad Lietuvoje dirba 5 dienas per mėnesį, gauna 250 Lt darbo užmokestį pagal darbo sutartį Lietuvoje, nurodė darbdavį – UAB „Ceramicoil“. Nurodė, kad dirba vadybininku. Pažymėjo save kaip asmenį, vykdantį individualią veiklą, pridėta darbo sutartis su UAB „Ceramicoil“, kiti dokumentai.

Tarnyba 2013-11-22 raštu Nr. (7.8)S2-38501 kreipėsi į pareiškėją, nurodė, kad gavo Lenkijos Respublikos kompetentingos įstaigos (Zaklad Ubezpieczen S. O. w Lubline) raštą, kuriame informuojama, kad pareiškėjui laikinai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė (b. l. 50). Šiuo raštu papildomai paprašė nurodyti, kiek valandų / dienų per mėnesį vykdo savarankišką veiklą Lenkijoje, pateikti dokumentų apie pajamas, gautas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje – apie mokamų mokesčių Lenkijoje dydį, nuo 2013-08-01 iki 2013-11-30 išrašytų sąskaitų faktūrų patvirtintas kopijas, sutarčių dėl savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje už tą patį laikotarpį kopijas. Informavo, kad, jeigu pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateiks iki nurodyto termino (2013-12-31), pažymos apie taikytinus teisės aktus išdavimo klausimas bus sprendžiamas remiantis Tarnyboje turima informacija.

Nors atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokį atsakymą gavo iš Lenkijos kompetentingos įstaigos į atsakovo 2013-10-22 raštą, tačiau teismui pateikti dokumentai apie pareiškėjo individualią veiklą (b. l. 56–58) yra gauti iš Lenkijos ir pareiškėjas neteigia, kad būtų juos teikęs. Tai reiškia, kad šie dokumentai gauti iš Lenkijos kompetentingos įstaigos, tuo labiau, kad tai yra dokumentai, gauti iš mokesčius administruojančios institucijos, iš ūkio subjektų registro, iš Liublino miesto mero.

Pareiškėjas 2014-01-08 Tarnyboje gautu raštu pranešė, kad jis gavo 2013-11-22 raštą dėl papildomų duomenų pateikimo, tačiau prašomų dokumentų pateikti negali, nes tokius dokumentus gali rinkti tik mokesčių inspekcija Liubline, kuri ir atlieka jo individualios veiklos periodiškus patikrinimus (b. l. 44).

Atsižvelgiant į nurodytus dokumentus, į vykusią procedūrą, daroma išvada, kad pareiškėjo atstovė nepagrįstai aiškino, jog Tarnyba pažeidė Reglamento 987 16 straipsnio nuostatas, įpareigojančias institucijas bendradarbiauti taikant pagrindinio Reglamento 13 straipsnį per tuos du mėnesius, kol nustatyta laikina taikytina teisė. Iš aptartų dokumentų matyti, kad Tarnyba, 2013-10-21 tik gavusi Lenkijos kompetentingos institucijos pranešimą (b. l. 54–55), iš karto kreipėsi į šią instituciją su prašymu pateikti papildomą informaciją ir tokią informaciją gavo, nustatė, kad jos nepakanka, todėl dar kartą kreipėsi į pareiškėją.

Tarnybos direktoriaus 2014-01-03 sprendimu Nr. SPRE-22 nuspręsta neišduoti socialinio draudimo pažymėjimo A1 pareiškėjui, kadangi šis nepateikė dokumentų, reikalingų įvertinti, ar jam gali būti taikoma Reglamento Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis (b. l. 43). Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2013-10-22 raštu ir 2013-11-22 raštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų bei informacijos apie Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje vykdomą veiklą pateikimo, dokumentai pateikti nebuvo, o Tarnyboje turimi duomenys nepakankami nustatyti, ar pareiškėjui galima taikyti Tvarkos aprašo 15 punktą ir Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį. Sprendime paminėtas 2013-10-22 raštas buvo siunčiamas ir Lenkijos kompetentingai įstaigai.

Pareiškėjas 2014-02-06 skundu Tarnybos sprendimą apskundė VSDFV (b. l. 35–37). VSDFV 2014-08-19 sprendimu Nr. (1.45)I-2061 atsakovo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 32–34). Sprendimas priimtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5b dalimi, Tvarkos aprašo 15, 27, 31 punktais. Pačiame sprendime pateiktas sisteminis reglamentų taikymo paaiškinimas, svarbiausia nurodoma tai, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus. Nurodyta, kad todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas.

Šie teiginiai, o taip pat skunde ir atsiliepimuose nurodytų reglamentų taikymo specifika išplaukia iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų (toliau – Sutartis). Visų pirma, Sutarties 5 straipsnio 3 dalyje suteikiama Sąjungai teisė imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Pagal šią Sutartį socialinės politikos aspektai priklauso ne išimtinei Sąjungos kompetencijai, o kompetencijai, kuria Sąjunga dalijasi su valstybėmis narėmis. Sutarties X Antraštinė dalis „Socialinė politika“ reguliuoja kompetencijos pasidalijimo klausimus detaliau. 152 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą. 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba gali numatyti priemones, skirtas valstybių bendradarbiavimui skatinti ir pan., išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 153 straipsnio nuostatas priimtas reguliavimas neturi įtakoti valstybių narių teisės nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros, pagal šį straipsnį priimtos nuostatos nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių atitinkančių Sutartis. Sutarties 156 straipsnyje nustatyta, kad siekdama 151 straipsnyje iškeltų tikslų ir nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų Komisija skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaro sąlygas derinti jų veikimą visose socialinės politikos srityse pagal šį skyrių, ypač reikalais, susijusiais taip pat ir su socialiniu draudimu. Todėl į šias nuostatas būtina atsižvelgti aiškinant šioje byloje taikomų reglamentų nuostatas.

Europos Sąjungoje pagrindinis teisės aktas socialinės apsaugos nustatymo srityje yra Reglamentas (EB) Nr. 883. Šio reglamento įgyvendinimo taisyklės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 987.

Reglamento (EB) Nr. 883 preambulėje nurodyti reguliavimo tikslai, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Europos Sąjungos socialinės apsaugos teisės sistema pasižymi viena ypatybe, kad ja siekiama ne suvienodinti, o tik koordinuoti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų veiklą. Tai aiškiai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883 preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą. Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo pažymėjimų A1 išdavimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Tvarkos aprašas. Taigi Reglamento (EB) Nr. 883 ir Reglamento (EB) Nr. 987 nuostatos Lietuvos Respublikoje turi būti įgyvendinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, o taip pat ir šiai bylai aktualaus teisės akto, t. y. Tvarkos aprašo, nuostatų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė darbo sutartį, o prašyme išduoti pažymėjimą nurodė, kad vykdo individualią veiklą Lenkijoje. Taigi pareiškėjas yra dviejose valstybėse narėse dirbantis asmuo: Lenkijos Respublikoje jis užsiima individualia veikla, o su Lietuvoje registruota įmone UAB „Ceramicoil“ yra sudaręs darbo sutartį (šių aplinkybių neginčija proceso šalys). Reglamento (EB) Nr. 883 II antraštinės dalies „Taikytinų aktų nustatymas“ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Pareiškėjo situaciją pasirenkant taikytiną teisę apibūdina Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Pati Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio konstrukcija rodo, jog pagal 1 dalies taisykles taikytina teisė nustatoma, kai asmuo keliose valstybėse dirba pagal darbo sutartis, 2 dalis, kai asmuo keliose valstybėse verčiasi savarankiška veikla, o 3 dalis apima atvejus, kai asmuo dirba ir pagal darbo sutartį ir verčiasi savarankiška veikla. Taigi pareiškėjui taikytinos tik 13 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pareiškėjas su tuo sutinka.

Procedūra, pagal kurią nustatoma taikytina teisė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. Lenkijos kompetentinga įstaiga 2013-10-21 pranešimu (b. l. 54–55) įgyvendino Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę. Laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu. Tarnyba 2013-10-22 raštu pranešė Lenkijos kompetentingai įstaigai (kartu šis raštas buvo siunčiamas ir pareiškėjui) apie savo nesutikimą dėl taikytinos teisės nustatymo ir paprašė pateikti informaciją apie pareiškėjo individualią veiklą ir darbą pagal darbo sutartį. Pareiškėjas 2013-11-26 pateikė darbo sutartį ir prašyme nurodė tik, kokią individualią veiklą jis vykdo Lenkijoje. Lenkijos kompetentinga įstaiga taip pat atsiuntė dokumentus, kurie tik patvirtino, kad pareiškėjas Lenkijoje vykdo individualią veiklą, yra mokesčių mokėtojas, tačiau šios veiklos mastas nebuvo aiškus iš tų dokumentų. Todėl, kaip jau minėta, pareiškėjo atstovės argumentai dėl taikytinos Lietuvos Respublikos teisės įtvirtinimo tuo, kad Lietuvos kompetentinga įstaiga laiku – per 2 mėnesius, neįvykdė savo įpareigojimų bendradarbiauti su Lenkijos kompetentinga įstaiga, yra nepagrįstas.

Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad iškilus abejonių valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, o asmeniui taikomi teisės aktai nustatomi bendru susitarimu, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio atitinkamas nuostatas. Jei atitinkamos įstaigos arba kompetentingos valdžios institucijos nesutaria, šie organai siekia susitarti, laikydamiesi pirmiau išdėstytų sąlygų, ir taikomas įgyvendinimo reglamento 6 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 987 6 straipsnis nustato detalią ginčų dėl taikytinos teisės sprendimo tvarką, o būtent: pagal 1 dalį nustatomas laikinas teisės taikymas, pareiškėjui aktualiu atveju atsižvelgiant į tai, kuriai valstybei narei pirmiausia pateiktas prašymas dėl jos teisės aktų taikymo; vykstant tolesniam ginčui pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo turi teisę laikinai gauti išmokas, numatytas jo gyvenamosios vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose; pagal to paties straipsnio 3 dalį, neišsprendus nesutarimo per mėnesį, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į administracinę komisiją. Toks reguliavimas rodo, kad viena valstybės kompetentinga įstaiga nustatyti kitos valstybės jurisdikcijos savo nuožiūra neturi kompetencijos. Bylos duomenys rodo, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos kompetentingų įstaigų ginčo dėl teisės taikymo sprendimo procedūra pagal Reglamento (EB) Nr. 987 6 straipsnio nuostatas nebuvo vykdyta. Be to, pareiškėjas, kaip aiškino jo atstovė, 2014-08-30 nutraukė darbo sutartį ir Lietuvoje daugiau pagal darbo sutartį nedirba. Todėl socialinės apsaugos siekiančio asmens padėtis turi būti nagrinėjama pagal Tvarkos aprašo nuostatas, kurios ir skirtos priimti sprendimams, susijusiems su Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų taikymu, su taikytinos teisės nustatymu, su pažymėjimo A1 „Pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“ išdavimu, ko ir prašė pareiškėjas.

Tvarkos aprašo 27 punktas įpareigoja dviejose ir daugiau valstybėse narėse vienu metu pagal darbo sutartį ir / ar savarankiška veikla užsiimantį asmenį pateikti Tarnybai prašymą išduoti pažymėjimą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla dviejose ir daugiau valstybėse narėse, bei įpareigoja pridėti papildomus dokumentus: asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis) (pareiškėjas pateikė); sudarytų darbo sutarčių patvirtintas kopijas (pareiškėjas pateikė); (27.3. punktas) savarankiškos veiklos vykdymą Lietuvoje ir kitoje valstybėje narėje įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas (pareiškėjas pateikti atsisakė). Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą, Tarnyba sprendimą dėl prašymo išduoti A1 pažymėjimą privalo priimti per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo. Tarnyba dviem raštais kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų gavimo, pareiškėjas pateikė užpildytą prašymo formą, dalį dokumentų. Tvarkos aprašo 31 punktas nustato pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, pagal kurį, nepakankant dokumentų, pareiškėjo prašoma pateikti papildomus dokumentus, tai ir buvo padaryta, o jų nepateikus iki nurodyto termino pabaigos, klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Pareiškėjas pateikė 2014-01-08, jau po sprendimo priėmimo, pranešimą, kad jis prašomų dokumentų neteiks. Pareiškėjui Tarnybos 2013-11-22 raštu buvo nustatytas terminas dokumentus pateikti iki 2013-12-31 (b. l. 50).

Pažymėjimo A1 išdavimo klausimą atsakovas išsprendė skundžiamais sprendimais, kuriuose nurodytas jų faktinis ir teisinis priėmimo pagrindas.

Pareiškėjas formaliai atitinka Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies sąlygą, pagal kurią jam galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai. Tvarkos aprašo 15 punktas, nustatant asmens statusą, nukreipia į Reglamentą (EB) Nr. 883, nurodydamas, kad socialinio draudimo pažymėjimas A1 išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį (šiuo atveju – Lietuvoje) ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje – Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad sprendžiant dėl 13 straipsnio 3 dalies taikymo nėra taikoma didelės veiklos dalies vykdymo sąlyga. Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 dalies b papunktis taikomas tik įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 dalį. Tai nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, kurioje pabrėžta, kad norma svarbi taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, kai asmuo „paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių“. Taip pat nurodyta ir Reglamento (EB) Nr. 465, kuriuo buvo pakeista Reglamento (EB) Nr. 897 14 straipsnio 5 dalis, preambulės 5 punkte. Tačiau, Tvarkos aprašo 27 punkte nurodyti reikalaujami dokumentai, pareiškėjui buvo surašyti du atsakovo raštai, vienas iš jų kartu ir Lenkijos kompetentingai įstaigai, pareiškėjui buvo nurodyta sąlyga dėl dokumentų pateikimo ir pasekmės, Tvarkos apraše įtvirtintas reguliavimas, pateikiant prašymą pateikti ir dokumentus, leidžia Lietuvos kompetentingai įstaigai įsitikinti, ar asmens darbas pagal darbo sutartį nėra formalus. Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, tačiau netaikomas, kai asmuo vien tik formaliai yra sudaręs darbo sutartį. Tuo tarpu pareiškėjo sudaryta darbo sutartis rodo, kad jis įdarbintas vadybininku, tačiau dirba tik vieną dieną per mėnesį pagal grafiką, atlyginimas – 250 Lt, dėl šio atlygio iš savo gyvenamosios vietovės Lubline, Lenkijoje važiuoja daugiau nei 547 kilometrų į vieną pusę į darbą Vilniuje, tai leidžia teigti, kad nurodyto darbo užmokesčio net kelionei į darbą ir atgal vieną kartą per mėnesį negali užtekti. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo veiksmai atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet siekiant kitų neatskleidžiamų tikslų. Reglamento (EB) Nr. 883 preambulė nustato, kad šis Reglamentas reguliuoja nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles, priklausančias laisvo asmenų judėjimo sričiai, ir siekia padėti kelti asmenų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Galimai mokestinių ar kitokių lengvatų gavimas yra nesusijęs su Reglamento (EB) Nr. 883 tikslais ir nepaisant teisingumo ir protingumo kriterijų neturi būti ginamas remiantis šio reglamento nuostatomis. Kadangi pareiškėjas dalies prašytų dokumentų atsakovui nepateikė, Lenkijos kompetentinga įstaiga pateikė dokumentus, kurie nepatvirtina, kad pareiškėjas siekia įsidarbinti Lietuvoje, naudodamasis asmenų judėjimo laisve, atsakovas neturėjo galimybių galutinai nustatyti, ar pareiškėjo Lenkijos kompetentingai įstaigai deklaruota veikla pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje yra reali, o negalėdamas patvirtinti šio fakto, nors ir ėmėsi teisės akte nustatytų procedūrų, atsakovas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos teisę.

Reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti socialinio draudimo pažymėjimą A1 yra išvestinis iš reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl nustačius, kad sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, sprendimai paliekami galioti, o reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti pažymėjimą negali būti tenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė