Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. U., 2022 m. lapkričio 15 d., apie 23:00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, konflikto metu, savo sugyventinei A. Ž. kumščiu du kartus sudavė į kairę akį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei A. Ž. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis E. U. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis E. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta, pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, garsiai perskaitytas, supranta kuo jis yra įtariamas, prisipažįsta. Pas gydytojus psichiatrus jis nesigydo, į įskaitą nėra įrašytas. Priklausomybių ligomis neserga. Su A. Ž. yra sugyventiniai, turi sūnų, (duomenys neskelbtini). Kartu su A. sugyventiniai apie 1 metus laiko. Šių metų rugsėjį jis grįžo iš Norvegijos, ten uždarbiauja. Gyvena su A. adresu (duomenys neskelbtini), butą abu nuomojasi. A. niekur nedirba yra vaiko priežiūros atostogose. Jis prieš savaitę išėjo iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu darbo ieškosi. Su A. gyvena iš santaupų bei dar iš gautos algos. Veda bendrą ūkį. 2022 m. lapkričio 1 d., apie 23:00 val., būdami namuose su A. abu išgėrė alkoholio ir susipyko. Pripažįsta, kad jis kažko „uždurniavo“, kažkas jam „susišvietė“, gal užpavydėjo, bet pagrindo nėra, tikriausiai alkoholio padaugino. Kiek jam A. pasakojo, tai kad jis pirmas ją puolė ir jai trenkė kumščiu du kartus į akį. Pats jis nelabai atsimena. Gėrė degtinę, buvo išgėręs du 0,5 litro degtinės ir tris alaus, A. truputį tik vartojo alkoholį. Tiek išgėrus jam ir dingo atmintis. Tikrai sutinka kuo yra kaltinamas, labai gailisi, kad taip pasielgė. Pasižada ateityje nesmurtauti prieš A.. Santykiai tarp jų tikrai yra labai geri, tai buvo pirmas kartas, kai jie taip rimtai susipyko. Po šio įvykio A. su vaiku išėjo iš jų bendrų namų pas savo buvusią uošvienę ir ten pagyveno. Jis A. atsiprašė, A. jam atleido, jie abu susitaikė. Nori vėl abu kartu gyventi. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Šiuo metu niekur nedirba. Labai gailisi dėl šio įvykio. Vakar kartu su A. vežė sūnų pas gydytojus, nes po skiepo pakilo leukocitai. Pakalbėjo su A., atsiprašė jos (b. l. 37-39).

4. Nukentėjusioji A. Ž., apklausta 2022 m. lapkričio 17 d. parodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d., apie 23 val., ji su savo sugyventiniu E. U. vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė du 0.5 l. talpos butelius. Netrukus sugyventinis pradėjo agresyviai elgtis, stumdė ją, galvojo, kad ji sugyventiniui išmušė dantis. Sugyventinis nesiorientavo, nesuprato kas vyksta, tikriausiai padaugino alkoholio. Namuose buvo ne vieni, buvo dar jų bendras vaikas K. U., gimęs (duomenys neskelbtini). Ji išsigando savo sugyventinio, dėl to paėmė savo vaiką, norėjo išvažiuoti iš namų, pas savo buvusius uošvius. E. U. pamatęs, kad ji su vaiku nori išvažiuoti, sakė tu niekur nevažiuosi. Ji E. sakė, kad jis nesiorentuoja, kad jai su vaiku čia nesaugu, todėl ji išvažiuoja su vaiku. Netrukus E. nieko nelaukęs, miegamajame kambaryje, du kartus trenkė jai į kairę akį. Po smūgio ji pajuto stiprų skausmą. Ji liko kambaryje, o sugyventinis vaikščiodamas bute nuolat šaukė, kad ji nevažiuotų. Maždaug už 20 min. atvyko policijos pareigūnai, pareigūnai jai ir jos sugyventiniui nustatė girtumus, bei iškvietė vaikų teisių tarnybą. Ji nei vienam pareigūnui nesakė, kad prieš ją smurtavo, kaip tik sakė, kad smurto nebuvo, ji buvo išsigandusi, nenorėjo rašyti pareiškimo. Vėliau vaikų teisių specialistai ją ir vaiką nuvežė pas buvusią uošvienę L. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji su E. bendrą šeimos ūkį veda apie metus laiko. Po šio smurto ji neketina su juo gyventi, nenori taikytis. Butas, kuriame jie gyvena priklauso jai, ji butą išsinuomojo. Pas med. ekspertą ji nevažiuos, prašo nustatyti sužalojimo lygį iš pirminės medikų apžiūros. Jai nereikalinga jokia psichologų pagalba. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 1-6).

5. Teismo medicinos specialistas, susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), padaryta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

6. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. U., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami E. U. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

7. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

9. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, uždrausti keisti gyvenamąją vietą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, uždrausti keisti gyvenamąją vietą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

10. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę E. U., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. E. U. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi teistumo, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2022 m. spalio 14 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (b. l. 46-49). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

13. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu teismas pažymi, kad BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Taigi draudimo nustatymas yra teismo teisė. Draudimo nustatymas nėra bausmės rūšies ir dydžio pakeitimas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo kaltinamojo neblaivumas ir alkoholio vartojimas, kartu su kitais įpareigojimais ir draudimais kaltinamajam tikslinga paskirti šį draudimą – uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

14. Kaltinamasis E. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

15. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo E. U. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

16. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu E. U. paskirti įpareigojimus ir draudimus:

– be bausmę vykdančios institucijos žinios įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų;

– per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį;

– uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti E. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.