Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, pareiškėjo atstovui advokatui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo E. G. prašymą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 nutartimi patvirtintas 2014-02-12 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. nutarimas, baudžiamoji byla dėl E. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 5 d. Vadovaujantis BK 68 str., E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, t. y. uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Teisme 2015-02-24 gautas E. G. prašymas sutrumpinti 2014-02-12 teismo nutartimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones – terminą. Nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino žalą, per laikotarpį nuo nutarties surašymo dienos, nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, už kurį būtų patrauktas atsakomybėn. Savanoriauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra ne pelno siekianti, gelbėjanti beglobius gyvūnus organizacija, kurios jis yra charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti reikalinga darbo užduotims atlikti. Jis turi šeimą, augina mažametį vaiką. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jo pajamos ir galimybės dirbti yra ribotos, todėl visa tai atsiliepia jo ir šeimos gyvenimo kokybei bei galimybei užtikrinti geras materialines sąlygas. Nurodo, jog šiuo metu yra praėję daugiau, nei pusė teisės vairuoti atėmimo termino.

Prokurorė prašymo tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. G. prašymas netenkintinas.

Analizuojant BK IX skyriaus nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nenumato ir įstatymu neįtvirtina galimybės sutrumpinti teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...>, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010). BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ar apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Įstatymų leidėjas baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo instituto baudžiamajame įstatyme iš vis neįtvirtina. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 329 str., tačiau, vadovaujantis BK, toks sutrumpinimas nėra galimas, nes BK ar BPK nenumatyta galimybė pagal analogiją taikyti ATPK nuostatas.

Pažymėtina, kad BK 74 str. 1 d. numato, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, įstatymas numato, kad gali būti pakeistos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis sąrašas yra baigtinis.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – paskyrimas yra susijęs su nuosprendžio (nutarties) esme, o ne jos vykdymu. Vadovaujantis BPK 362 str., teismas įsiteisėjus nuosprendžiui (nutarčiai), nagrinėja tik su nuosprendžio (nutarties) vykdymu susijusius klausimus, nekeičiančius nuosprendžio (nutarties) esmės, įstatymas nesuteikia teisės keisti įsiteisėjusį nuosprendį (nutartį). Be to, pareiškėjas 2014-02-12 teismo nutarties, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teisės vairuoti transporto priemones termino, neskundė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo E. G. prašymas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą netenkinamas, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato jokios galimybės nei pakeisti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, nei sutrumpinti jos taikymo terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. G. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.