Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

9. Remiantis Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu (1 Failas, b. l. 86–87), mergaitės S. M. santykiai su abiem tėvais yra labai geri, puikiai su jais sutaria, jokių pykčių nėra. Su mama jos susiskambina su vaizdu 2–3 kartus per savaitę. Mama grįžta į Lietuvą žiemą ir vasarą (dažniausiai 2 kartus). Kai mama buvo grįžusi, ji gyveno ir nakvojo pas savo tėvus, ji daug laiko praleido su mama, tačiau taip pat lankė ir bendravo ir su tėčiu. Mergaitė sako, kad Lietuvoje gyventi su tėčiu jai patinka, su juo mergaitė gerai sutaria. Mergaitės kišenpinigiais rūpinasi tėtis – perveda į banko kortelę. Dėl mergaitės sveikatos rūpinasi tėtis, bet, jei mama būna Lietuvoje, tai tada mama. Mergaitei drabužius perka tėtis, bet kai mama grįžta, taip pat atveža lauktuvių. Mama ją sveikina su gimtadieniu telefonu, bet kai atvažiuoja atveža dovaną. Mama kalbėjo apie tai, kad ji norėtų, kad mergaitė bent jau atvažiuotų pasižiūrėti į jos namus (duomenys neskelbtini), apie gyvenimą visam laikui, kažkaip mama nekalba. Mergaitė sako, kad paatostogauti gal norėtų pas mamą, bet dėl nuolatinio gyvenimo (duomenys neskelbtini) – tai abejoja, dar neturi nuomonės.

10. Ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 19–20). Šiuo metu bute gyvena atsakovas su dukra. Duomenų, kad ieškovė turėtų Lietuvoje kito registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, nėra.

11. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė (duomenys neskelbtini) dirba pagal darbo sutartį pardavimų atstove. Darbo sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini), su galimybe ją pratęsti (1 Failas, b. l. 158–169). (duomenys neskelbtini) ieškovė nuomojasi butą nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis galioja iki (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 171–180). Ieškovė į (duomenys neskelbtini) gyventi persikėlė (duomenys neskelbtini) mėn. ir į Lietuvą grįžti nuolat gyventi neplanuoja.

12. Šalių dukra S. M. turi problemų su skydliauke – jai diagnozuotas Autoimuninis tiroiditas (E06.3), kita patikslinta hipotirozė (E03.8) (1 Failas, b. l. 100–103). Dukrai būtina nuolat gerti vaistus.

13. Dukra S. M. šiuo metu gyvena su atsakovu D. M. Lietuvoje, o ieškovė J. M. – (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės bendrauti su vaiku, vaiką laikinai – atostogoms – išvežant į (duomenys neskelbtini).

14. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinai išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tai reiškia, kad esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

16. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė sutinka apmokėti visas vaiko ir jį lydinčio asmens kelionės ir pragyvenimo (duomenys neskelbtini) išlaidas, todėl atsakovas nepatirtų jokių neigiamų finansinių pasekmių. Ji sutinka, kad visuomet būtų lydintis asmuo – tiek dukters močiutės, tiek pats atsakovas. Ieškovei priimtini bet kokie apribojimai. Ieškovė pageidauja, kad dukra turėtų galimybę praleisti su ja mokslo metų mokinių žiemos atostogas, įprastai vykstančias kiekvienų metų vasario mėnesį, pagal faktinę atostogų dukters mokykloje trukmę. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl dukters žiemos (Kalėdų) mokslo metų mokinių atostogų praleidimo su ieškove. Šioje dalyje šalys randa kompromisus. Atitinkamoje apimtyje ieškovė prašo papildyti bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad neketina vaiko grobti ar negrąžinti atsakovui, nes ji dirba (duomenys neskelbtini), kurioje jai svarbi reputacija. Kaip kiekviena mama, norėtų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų su ja. Tačiau tą darytų tik teisiniu keliu. Ieškovė neketina grįžti į Lietuvą gyventi. Ieškovės teigimu, dukra pas ją nori atostogauti, tačiau apie tai bijo kalbėti, nes tėtis neleidžia. Su dukra santykiai puikūs, bendrauja. Ieškovė patvirtino, kad atsakovui turi išlaikymo ir nemoka jam kredito įmokų už jai priklausančią buto dalį. Nurodė, kad ji siūlė atsakovui įsigyti butą ar jį bendrai parduoti. Tačiau atsakovas su tuo nesutinka, pats gyvena bute. Nuo buto ji neturi raktų, bute pakeistos spynos. Į butą ji neįleidžiama. Dėl to ji šį klausimą iš esmės laiko turtiniu neišspręstu šalių klausimu, dėl kurio atsakovas gali neduoti jai sutikimo vaikui atostogauti su mama (duomenys neskelbtini). Išsprendus turto atidalijimo klausimą, ji grąžins atsakovui išlaikymo skolą, kuri susidariusi už ankstesnį laikotarpį. Dabar išlaikymas teikiamas. Ieškovė įprastai į Lietuvą grįžta 2–3 kartus per metus. Ilgesniam laikui grįžta vasaros laikotarpiu, taikosi prie vaiko atostogų. Jos darbo užmokestis su priedais sudaro apie 800 Eur/mėn.

18. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su bendravimo tvarkos pakeitimu nesutinka, nes ieškovė gali vaiko negrąžinti. Skyrybų proceso metu ieškovė jam minėjo, kad nori gyventi su dukra, tačiau dėl to derybų nebuvo. Ieškovė skyrybų metu neminėjo, kad norėtų su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini). Toks pageidavimas atsirado po skyrybų ir tą patvirtina susirašinėjimo žinutė. Įtarimas, kad ieškovė gali negrąžinti vaiko, sustiprėjo 2025 m. gruodžio mėn. laikotarpiu tarp švenčių, kai vaikas bendravo su ieškove Lietuvoje. Ieškovė nederino vaiko grąžinimo atsakovui laiko. Apie tai, kad reikės dukrą pasiimti, jis sužinojo iš pačios dukters, todėl neaišku, ar nereikėtų vaiko pačiam pasiimti ir iš (duomenys neskelbtini). Vaikas turi ir visą gyvenimą turės nuolat geri vaistus, tačiau ieškovė prieš juos nusistačiusi. Nepasitikėjimą ieškove stiprina tai, kad ji sako, jog vaistai vaikui nepadeda.

19. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11728-1167/2023 nustatyta skyrium gyvenančios ieškovės bendravimo su vaiku tvarka yra pakankamai abstrakti – ieškovė su dukra bendrauja tarpusavio su atsakovu susitarimu, šalims tarpusavyje suderinant konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką. Tačiau, kaip patvirtino šalys, iš esmės vykdoma šalims randant abipusius kompromisus. Visgi šalims nepavyksta rasti bendro susitarimo dėl dukters atostogų (duomenys neskelbtini) pas ieškovę. Atsakovas taip pat nurodė, kad bijo, jog ieškovė nuteikinės vaiką prieš jį: (duomenys neskelbtini) yra geras oras, baseinai.

20. Teismas išskiria šias tris pagrindines aplinkybes, dėl kurių atsakovas vertina esant riziką, jog ieškovė vaiko atsakovui negrąžins: 1) žinutė po skyrybų, kad ieškovė norėtų, jog vaikas gyventų su ja (duomenys neskelbtini); 2) 2025 m. gruodžio mėn. aplinkybės, kai atsakovas tik iš dukters sužinojo, kad pats turi pasiimti vaiką ir kada ieškovė jam jį grąžins; 3) ieškovės nesutikimas su vaikui taikomu gydymu.

21. Teismas vertina, kad atsakovo atsisakymas sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini) nepagrįstas objektyviais duomenimis, o remiasi atsakovo prielaidomis ir baimėmis. Teismo vertinimu, šios baimės yra natūralios bijant prarasti nuolatinį ryšį su dukra, kurią atsakovas vienas augina beveik trejus metus po ieškovės persikėlimo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir sugrįžimo į Lietuvą tik atostogų. Taigi atsakovui iš esmės tenka visa kasdienė vaiko auklėjimo ir priežiūros našta.

22. Visgi ieškovė turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra. Šalims dėl to nesutariant, ginčą turi išspręsti teismas, o bendravimas gali būti ribojamas tik esant teisiniam pagrindui. Šiuo atveju ieškovė siekia įgyvendinti tiek savo, tiek dukters teisę – bendrauti ir praleisti dalį atostogų kartu. Tai, kad ieškovė perkėlė didžiąją vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą atsakovui nereiškia, kad jos bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus. Atsakovas, teigdamas, kad toks bendravimas turi būti ribojamas, turi pateikti bendravimo ribojimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų byloje nėra.

23. Pirma, CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Taigi, nustačius laikiną ieškovės bendravimą su dukra atostogų metu užsienyje, ieškovė neturėtų teisės vaiko nuolat išvežti gyventi į užsienį be atsakovo sutikimo, todėl toks išvežimas būtų neteisėtas ir galėtų lemti jo kvalifikavimą kaip tarptautinio vaiko grobimo.

24. Antra, teisės aktai nedraudžia vaiko laikinai išvežti vienam iš tėvų, jei tėvams neapribota tėvų valdžia ir pan. Priešingai, Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo, patvirtinto 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 302, 4.1 punkte nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų sutikimas, kad vaikas gali išvykti su jį lydinčiu asmeniu ar vienas. Tai reiškia, kai vaikas laikinai į trečiąsias valstybes, kuri yra ir (duomenys neskelbtini), vyksta su vienu iš tėvų joks kito iš tėvų sutikimas nėra reikalingas, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Vadinasi, ieškovė ir dabar turi teisę išvykti su vaiku laikinai atostogų neturėdama atsakovo sutikimo, jei ji su vaiku bendrauja šalių sutartu laiku. Teismo sprendimu patvirtina bendravimo tvarka tokių ribojimų nenustato. Taigi nei teisės aktai, nei galiojanti bendravimo tvarka neriboja ieškovės atostogų su vaiku užsienyje.

25. Trečia, teismas sutinka tiek atsakovo, tiek su Tarnybos argumentais, kad (duomenys neskelbtini) nėra prisijungęs prie 1980 m. spalio 25 d. Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra Europos Sąjungos valstybės narė, todėl jam netaikomas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. Tai reiškia, kad neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko susigrąžinimo į Lietuvą procedūros būtų sudėtingesnės. Tačiau tai nereiškia, kad jos nebūtų įmanomos.

26. Ketvirta, tai, kad civilinės vaiko susigrąžinimo procedūros būtų ribotos, nereiškia, jog nebūtų galima naudoti kitų priemonių – diplomatinių ar baudžiamosios teisės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tėvams, pagrobusiems savo vaiką iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno. Taigi būtų galima taikyti ir baudžiamąsias teisines priemones. Nors Lietuva ir (duomenys neskelbtini) neturi sudarę tarptautinės ekstradicijos sutarties, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokių priemonių veikimas ar pati prevencinė funkcija nebūtų veiksminga, ypač atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė.

27. Penkta, aukščiau nurodytos aplinkybės dėl galimo vaiko grobimo yra tik prielaidos. Šiuo atveju ieškovė priversta gintis, kad ji neketina pagrobti savo vaiko. Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės bendravimas su dukra (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Tarnyba išvadoje nurodė, kad rizika, jog ieškovė gali neteisėtai pagrobti ar pasilikti dukrą (duomenys neskelbtini) yra vidutinė, tačiau galima vaiko grobimo riziką grindžia ne individualia šalių situacija, o Tarnybos praktikoje buvusiais panašiais atvejais ir natūraliu ieškovės, kaip motinos, noru, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų su ieškove. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų nustatyti vaiko teisių pažeidimai, kad ji būtų įtariama padariusi nusikalstamas veikas ar teista, padariusi administracinius nusižengimus, nėra jokių įrodymų, jog ji būtų išsakiusi savo ketinimą pagrobti savo vaiką, jo negrąžinti atsakovui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. To nepatvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas. Teismas jį vertina tik kaip ieškovės – vaiko motinos – išsakytą norą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove, ir tokio pasiūlymo deklaravimą atsakovui. Teismo vertinimu, toks vaiko motinos noras nerodo rizikos, o yra, įprastai, natūralus ir skatintinas kiekvieno iš tėvų noras auginti savo vaiką. Tačiau toks noras gali būti realizuojamas tik teisinės priemonėmis, ką patvirtino ir pati ieškovė. 2025 m. gruodžio mėn. bendravimo su vaiku aplinkybės, kad ieškovė atsakovui nenurodė, kad jam reikės pačiam parsivežti vaiką, taip pat nepatvirtina realios rizikos, kad ieškovė ketintų pagrobti savo vaiką. Ieškovė paaiškino, kad vaiko atsakovui nustatytu laiku negalėjo parvežti, nes apie gruodžio 30 d. buvo didelė pūga, o jos tėvai, pas kuriuos ji tuo metu buvo su vaiku, gyvena (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovas, todėl būtų buvę pavojinga vykti su vaiku. Atsakovės įrodymų apie galimus kitus ieškovės padarytus bendravimo tvarkos pažeidimus nepateikė, o ieškovė išsamiai paaiškino 2025 m. gruodžio mėn. vykusių nesklandumų aplinkybes. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su vaikui taikomu gydymu, taip pat nereiškia, kad ji ketina pagrobti vaiką. Mergaitė yra vienuolikos metų amžiaus, todėl pati turi galimybę vartoti jai paskirtus vaistus, ką, remiantis šalių paaiškinimais, ji pati ir daro. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad anksčiau su ieškove nėra buvę ginčų dėl dukters vaistų vartojimo būnant su mama. Taigi atitinkamos aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė ketintų neteisėtai laikyti (duomenys neskelbtini) dukrą.

28. Šešta, teismo vertinimu, atsakovas iš esmės bijo, kad dukrai pas mamą (duomenys neskelbtini) gali patikti ir kad ji gali norėti vėliau keisti savo gyvenamąją vietą. Duodamas paaiškinimus teisme atsakovas nurodė, kad bijo, jog ieškovė vaiką nuteikinės prieš jį, nes (duomenys neskelbtini) yra geras oras ir baseinai. Taigi jis nurodė, kad dukrą iš esmės gali paveikti mamos gyvenamoji aplinka, o ne jos veiksmai. Atsakovas patvirtino, kad jam nėra žinoma, jog ieškovė būtų anksčiau vaiką nuteikinėjusi prieš jį. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai numato gyvenamosios vietos pakeitimo galimybę ir aiškiai reglamentuoja to procedūrą. Tačiau net ir galimas vėlesnis vaiko noras pakeisti gyvenamąją vietą ir tam galimas teisinis pagrindas nereiškia pagrindo riboti vieno iš tėvų bendravimą su vaiku.

29. Septinta, duomenų, kad ieškovės gyvenamoje vietoje būtų nesaugu, nėra. Ji gyvena, (duomenys neskelbtini) mieste, bute, turi darbą, t. y. nuolatinį pragyvenimo šaltinį, (duomenys neskelbtini) yra teisėtai. Atsakovas patvirtino, kad negali pakomentuoti, kokie pavojai dukters tykotų (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovė paaiškino, kad neturi abejonių, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos tinkamos buities sąlygos.

33. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su bet kokiais ribojimais kelionių, sutinka, kad dukrą lydėtų bet kuri iš močiučių, jei pati negali kartu vykti, padengti jų kelionės išlaidas, taip pat sutiktų ir atsakovo kelionės išlaidas padengti. Teismas atkreipia dėmesį, siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, iš dalies keistina (CPK 376 straipsnio 2 ir 3 dalys).