- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- e2-10417-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04500-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo, nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 500,00 Eur sumą 24 mėnesių terminui, atsakovas paskolą turėjo grąžinti 2017 m. spalio 24 d. Atsakovui buvo suteikta galimybė paskolą pradėti grąžinti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2016 m. vasario 14 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovas pažeidė savo prievolę pagal sutartį ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka negrąžino ieškovei paskolos, nesumokėjo palūkanų. Ieškovė atsakovui paskaičiavo palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,60 proc.), kas sudaro 72,04 Eur.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 698,88 Eur skolą, kurią sudaro 500,00 Eur negrąžinta paskola, 126,84 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo, 72,04 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, remiantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, sprendimas priimamas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo, nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 500,00 Eur sumą 24 mėnesių terminui, atsakovas paskolą turėjo grąžinti 2017 m. spalio 24 d. Atsakovui buvo suteikta galimybė paskolą pradėti grąžinti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2016 m. vasario 14 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovas pažeidė savo prievolę pagal sutartį ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka negrąžino ieškovei paskolos, nesumokėjo palūkanų. Ieškovė atsakovui paskaičiavo palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,60 proc.), kas sudaro 72,04 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovės reikalaujama priteisti paskolos suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur negrąžintas kreditas, 126,84 Eur palūkanų skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 24 d, iki 2016 m. vasario 14 d. (iki sutarties nutraukimo).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau - Bendra norma), kurių procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiose sąlygose. Pagal Vartojimo kredito įstatymą, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti 72,04 Eur palūkanų (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,60 proc.), kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą. Šias palūkanas ieškovas grindžia Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kur nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 113,60 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 16,75 Eur palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (500,00 Eur x 0,05 proc. x 67 dienos (nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. balandžio 21 d.)).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (91,94 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistina 14,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (16,00 Eur x 91,94 proc.).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,78 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) skolos, 126,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 84 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 16,75 Eur (šešiolika Eur 75 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (643,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,71 Eur (keturiolika Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.