Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-7728-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
e2-7728-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00924-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas
G. S.
Civilinė byla Nr. e2-7728-1060/2018Proceso Nr. 2-34-3-00924-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui R. M.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė teismui ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašo priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš atsakovo G. S. 480,00 Eur žalos atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3).

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo pareigūnai nustatė, jog atsakovas G. S. 2018 m. kovo 26 d. 15 val., žvejodamas Peršėkės upėje ties Balbieriškiu, Prienų raj., mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere, turėjo sugavęs aštuonis mažesnius nei 30 cm. šapalus. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 12.3.11 ir 13 punktų reikalavimus ir padarė 480,00 Eur dydžio žalą žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 dalį. Žala žuvų ištekliams apskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-2. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl atsakovas, vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos 25 punktu, privalo atlyginti valstybei žuvų ištekliams apdarytą žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo sumažinti baudos dydį iki minimalaus, nes jis pats nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo šeimoje yra trys asmenys, iš kurių dirba tik žmona, sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 33).

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai bei teismo šaukimas atvykti į 2018 m. gruodžio 3 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, pranešimą ir teismo šaukimą įteikiant atsakovo šeimos nariui. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl svarbių priežasčių arba prašymas nagrinėti civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant nepateiktas. Dėl to atvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 2 dalis) (2018 m. gruodžio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13.10 – 13.11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas (duomenys neskelbtini) G. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5 – 8) dėl to, kad jis 2018 m. kovo 26 d. 15.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, turėjo sugavęs aštuonis šapalus, mažesnius nei 30 cm, jų nedelsdamas nepaleido, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7, 12.3.11, 13 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje. G. S. surašant administracinio nusižengimo protokolą pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad gailisi jį padaręs. Turto pripažinimo atliekomis aktu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10 – 11) atsakovo pagauti aštuoni šapalai pripažinti atliekomis. Dėl administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16 – 17) G. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10,00 Eur dydžio bauda. Remiantis žalos aplinkai paskaičiavimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12 – 13), G. S. aplinkai padaryta žala yra 480,00 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl minėtų šio neteisėtų veiksmų valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusią 480,00 Eur dydžio turtinę žalą.

7. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, ieškovo pateiktą medžiagą, atsakovo poziciją šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina, kad atsakovas išties padarė žalą gamtai ir privalo ją atlyginti.

8. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

9. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

10. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 7 punkte be kita ko, nustatyta, kad vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, 12.3.11 punkte nustatyta, jog draudžiama gaudyti mažesnes nei 30 cm dydžio žuvis šapalus. Šių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad pagautos žuvys, mažesnės negu nustatyta 12 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti pagal Tvarkos apraše nurodytu būdu apskaičiuotą jos dydį. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas asmenims pažeidus žvejybą, vandens naudojimą, vandens telkinių apsaugą, vandens apsaugą nuo teršimo ir statybą reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, kai padaroma žala žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Šiame Tvarkos apraše sužalotos žuvys, jų jaunikliai, lervos ar ikrai priskiriamos prie žuvusių.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimus vienos žvejybos metu sugauti ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų ir gaudyti mažesnius nei 30 cm dydžio žuvis – šapalus, numatytus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 7 ir 12.3.11 punktuose, bei šių taisyklių 13 punkte nustatytą pareigą pagautas žuvis, mažesnes negu nustatyta 12 punkte, ir žuvis, kurias draudžiama gaudyti, tuoj pat paleisti atgal į tą patį vandens telkinį, šie atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai (neigiamam gamtos elementų (žuvų) pokyčiui (žūčiai)) atsirasti. Byloje nėra ginčo ir duomenų, kad atsakovo pagautos žuvys pagrįstai pripažintos atliekomis. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas minėtų aplinkybių neginčijo.

13. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 480,00 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuota vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D27. Atsakovas klausimo dėl žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo pagrįstumo nekėlė, pagrindo abejoti žalos skaičiavimu pagal nustatytą metodiką nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

14. Nustatytos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 480,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 18 punktas, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punktas). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Minėta, atsakovas G. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis pats nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo šeimoje yra trys asmenys, iš kurių dirba tik žmona, sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 33). Iš prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo sutuoktinės mėnesio pajamos atskaičius mokesčius – apie 430,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34 – 35). Teismas, įvertinęs priteistos sumos dydį, atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį ir kitas sprendimui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo reikšmės turinčias aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl to jam sunku iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovas yra valstybinė įstaiga, kurios finansinė padėtis yra stabili, todėl sprendimo dėl 480,00 Eur žalos ir penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo įvykdymo išdėstymas jo veiklos ženkliai nepaveiks, tačiau sudarys prielaidą atsakovui tinkamai įvykdyti sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo dėl 480,00 Eur žalos priteisimo ir penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vykdymas atsakovui išdėstomas šešių mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 80,00 Eur (480,00 Eur / 6 mėn.), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipiantis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybei, priteistas sumas sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo įvykdymą atsakovui G. S. išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė