- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- eI-599-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03425-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės Luminor Bank
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Kristina Balevičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo, sprendimų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) (toliau – ir pareiškėjas, Bankas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2017-09-29 Bankui išduotą leidimą Nr. A635-1348/17(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą su priedu ir 2017-09-07 Išorinės reklamos komisijos sprendimą dėl prašymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, adresu Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, AB DNB bankui tose dalyse, kuriose nustatytas vietinės rinkliavos dydis; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, Administracija) skaičiuoti vietinę rinkliavą Bankui kaip už iškabas (remiantis Rinkliavos nuostatų 9.3 punktu); 3) priteisti iš Administracijos 4 313,30 Eur vietinės rinkliavos permokos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-03-31; 4) priteisti iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo 2 180,35 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-01-10 iki 2018-04-10; 5) priteisti iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo 4 313,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-04-11 iki visiško vietinės rinkliavos permokos grąžinimo; 6) nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2017-09-11 Administracijos sprendimą Nr. A51-59613/17(2.3.2.1-TR3); 7) priteisti iš atsakovo Banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Bankas 2017-08-25 kreipėsi į atsakovę ir prašė penkeriems metams išduoti leidimą įrengti dvi iškabas su Banko logotipu (ženklu ,,Luminor“) ant statomo pastato, esančio adresu: Konstitucijos pr. 21 A, Vilnius, kuriame pareiškėjas pagal sudarytą nuomos sutartį su UAB „FORUMAS 1“ ir UAB „FORUMAS 2“ Banko reikmėms nuomos 1–3 bei 9–17 aukštus. Prie prašymo buvo pridėti reikiami dokumentai, taip pat ir iškabų projektas, kuriame buvo apskaičiuota, jog planuojamų iškabų užimamas bendras plotas yra 87,8 kv. m, t. y. kiekviena po 43,9 kv. m. Pateiktas projektas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniais.
Nurodė, kad iki tol ant pastato kabėjo 2 AB DNB banko iškabos, kurias sudarė 3 raidės “D”, “N” ir “B”. Dėl šių iškabų Bankas buvo pateikęs analogišką skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes Bankas nesutiko su ankstesniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu laikyti šias iškabas išorine reklama, o ne iškabomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-06-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4227-561/2016 Banko skundą atmetė. Dėl šio teismo sprendimo Bankas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2018-02-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-13-438/2018 Banko apeliacinį skundą tenkino. Bankas 2018-03-15 pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo grąžinti vietinės rinkliavos permoką, o atsakovas 2018-04-06 raštu atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad LVAT sprendime nenurodyta, kad atsakovas turi grąžinti vietinės rinkliavos permoką bei tai, jog LVAT sprendimas negalioja atgal, todėl atsakovas neprivalo grąžinti iki sprendimo priėmimo gautas lėšas.
Bankas 2015-09-18 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti 2015-09-15 išduoto leidimo Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) galiojimą. Atsakovas 2017-09-28 įsakymu Nr. A30-2654 panaikino 2015-09-15 išduoto leidimo Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) galiojimą ir 2017-09-29 raštu Nr. A51-65197/17-(2.3.2.1-TR3) apie tai informavo Banką. 2015-09-29 Bankui buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą (toliau – Leidimas) su nustatytu 87,82 kv. m plotu bei išdėstant mokėjimų grafike 46 570 Eur vietinės rinkliavos mokestį 5 metams mokant jį kas ketvirtį.
Banko nuomone, du ant pastato adresu: Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, kabinami logotipai yra iškabos, todėl vietinės rinkliavos dydis turi būti skaičiuojamas kaip už iškabas, t. y. Bankas ant pastato įrengė iškabas, o ne reklamą. Paaiškino, kad Banko iškaba, kurią sudaro logotipas „Luminor“, atitinka visus Vietinės rinkliavos nuostatų 6 punkte bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių 2 punkte nurodytus iškabos požymius.
Banko iškaba, kurią sudaro logotipas „Luminor“, neatitinka LR Reklamos įstatyme bei teismų praktikoje suformuotų reklamos požymių, t. y. joje nėra skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla bei joje nėra skleidžiama informacija, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.
Teisės aktais nenustatyta, kad iškaba nuo reklamos turi būti atribojama pagal tai, kaip aukštai ji patalpinta ar kokio dydžio ji yra. Reikalavimuose iškabai yra nurodytas vienas iš kriterijų – iškaba įrengiama ant pastato, kuriame yra asmens buveinė, sienų (šį kriterijų ginčo iškaba atitinka). Jei teisės akto leidėjas ketintų iškaba laikyti tik prie įėjimo į pastatą ant sienos tvirtinamą iškabą, jis atitinkamai ir reglamentuotų šį klausimą. Pagal Nuostatus iškabos dydis nėra ribojamas, o įvertinus formulę, pagal kurią skaičiuojama rinkliava už iškabą, matyti, kad vienodą minimalią rinkliavą reikia mokėti visiems asmenims, kurių iškaba yra ne didesnė nei 25 kv. m. (t. y. 5*5 m dydžio), kas yra pakankamai daug. Tačiau nedraudžiama kabinti ir didesnę iškabą, už kiekvieną papildomą kv. m primokant 10 Eur (Nuostatų 9.3 p.). Kadangi teisės aktuose neribojamas nei iškabos dydis, nei jos tvirtinimo aukštis, darytina išvada, kad neturi jokios reikšmės ir klausimas, iš kokio atstumo iškaba gali būti matoma (nes matomumas tiesiogiai priklauso tik nuo šių dviejų kriterijų). Atitinkamai teiginiai apie tai, kad iškabą matys ir tie žmonės, kuriems Banko paslaugų nereikia ir kurie Banko buveinės neieško, neturi jokios reikšmės.
Banko logotipe nėra jokios informacijos, kuri atliktų tokią funkciją ir skatintų žmones naudotis Banko paslaugomis. Iškabos tikslas yra informuoti žmones, kad šiame pastate įsikūrusi pagrindinė Banko buveinė ir teikiamos Banko paslaugos. Tai yra pagrindinis iškabos tikslas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta kriterijaus, kuris draustų kabinti iškabą ant pastato sienos, kai pastate yra įsikūrusi ne viena įmonė. Bankas nuomojasi didesnę pastato dalį (12 aukštų iš 17, kas sudaro 71 pastato procentą), būtent šiame pastate bus Banko buveinė ir pagrindinė veiklos vieta, pagaliau, iškaba yra tvirtinama ant tų aukštų, kuriuose veiks tiktai Bankas.
Paaiškino, kad susiklosčius situacijai, kai teisinis ginčo klausimų reglamentavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, turi būti remiamasi objektyviais teisės aktuose nustatytais iškabą apibrėžiančiais kriterijais pagal kuriuos du kabinami ant statomo pastato adresu Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, Banko logotipai yra iškabos, o ne reklama. Todėl vietinės rinkliavos dydis turi būti skaičiuojamas kaip už iškabas, remiantis Vietinės rinkliavos nuostatų 9.3 punktu, t. y. 29 Eur + (87,82 kv. m – 25 kv. m) x10 Eur) x 5 metų, – iš viso 3 286 Eur.
Nurodė, kad už iškabą, turinčią reklamos požymių, vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama, todėl nustačius, kad ginčo iškaba turi ne tik informavimo funkciją, bet ir reklamos požymių, atsakovė įgyja teisę skaičiuoti vietinę rinkliavą už iškabą, tačiau ne laikyti iškabą reklama ir skaičiuoti didžiausią įmanomą vietinės rinkliavos dydį. Paaiškino, kad Atsakovas negalėjo skaičiuoti maksimalios vietinės rinkliavos, tačiau turėjo konstatuoti, jog Luminor logotipas yra iškaba, turinti reklamos požymių, todėl už ją turi būti mokama mažesnio dydžio vietinė rinkliava.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo Luminor Bank AB atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintame atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko bei prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Banko logotipas ant pastato sienos yra laikomas išorine reklama, kadangi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išorinės reklamos požymis yra tam tikro įrenginio įrengimas išorėje, o ne pastato viduje, kaip yra ir šiuo atveju. To paties įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatomi išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, tvirtinami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos, o 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse įtvirtinta, kad už leidimo išdavimą imama vietinė rinkliava Rinkliavų įstatymo ir savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2010-09-29 sprendimu Nr. 1-1713 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatuose vietinės rinkliavos dydis yra diferencijuojamas atsižvelgiant į išorinės reklamos rūšį. Šiuose nuostatuose Vilniaus miesto savivaldybės taryba išorinę reklamą skirsto į iškabas, reklaminius kainų stovus bei reklamas. Vietinės rinkliavos nuostatuose iškaba apibūdinama kaip išorinė reklama, įrengiama ant (prie) fizinio ar juridinio asmens buveinės ar padalinio pastato arba jo valdomoje teritorijoje, kurioje gali būti nurodytas to paties asmens pavadinimas, veiklos rūšis, darbo laikas ir asmeniui priklausantis prekių ženklas. Iškaboje negali būti telefono ir (ar) fakso numerių, elektroninio pašto, interneto svetainių, įmonės buveinės ir kitų adresų, o reklaminis kainų stovas apibrėžiamas kaip reklaminis inžinerinis statinys, kurio reklamos plotas teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas nurodyti įmonės pavadinimą, darbo laiką, parduodamų produktų kainas, jų rūšis, markes, priedus, standartus. Reklama Vietinės rinkliavos nuostatuose nėra apibrėžiama, o nurodoma, jog tai nei iškaba, nei reklaminis stendas. Reklama yra apibrėžta Reklamos įstatyme, kuriame nurodyta, jog reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Vietinės rinkliavos nuostatuose iškaba bei reklaminis kainų stovas yra siejami su informavimo funkcija, kadangi Vietinės rinkliavos nuostatuose expressis verbis nustatyta, kad šiose išorinės reklamos pateikimo formose yra nurodomi įmonės pavadinimas, veiklos rūšis, darbo laikas ir t. t., o tuo tarpu reklamos skiriamasis požymis – skatinimas įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Akivaizdu, jog reklama nuo iškabos ir reklaminio kainų stovo skiriasi tuo, kad reklama siekiama skatinti įsigyti ar vartoti prekes ar paslaugas, o pastarosiomis išorinės reklamos priemonėmis tik informuoti.
Logotipas tam tikrais atvejais gali būti reklama. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pripažinęs, kad prekės ženklui priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekių ar paslaugų kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šių prekių ar paslaugų kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos (2009-06-18 sprendimas byloje L‘Oréal S A, Lan?me parfums et beauté & Cie SNC ir Laboratoire Garnier & Cie prieš Bellure NV, Malaika Investments Ltd ir Starion International Ltd.). ESTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad verslo subjektai prekės ženklui suteikia tam tikrą įvaizdį ir reikšmę, su kuriais vartotojai sieja būtent tą prekės ženklą. Mokslinėje literatūroje, pasisakant dėl prekės ženklo reklamos funkcijos, yra teigiama, kad žinomi prekių ženklai vartotojų sąmonėje yra savaime susiejami su subjekto teikiamomis paslaugomis bei atitinkamu kokybės standartu, todėl vien prekinio ženklo vaizdinys gali pasitarnauti kaip reklama (Tobias Cohen Jehoram ir kt., European Trademark Law – Community Trademark Law and Harmonized National Trademark Law, Kluwer Law International).
Banko logotipas yra prekės ženklas. Prekių ženklų įstatyme įtvirtinta, kad prekės ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Remiantis nurodyta teismine praktika, Banko logotipas gali būti pripažįstamas reklama.
Nurodė, kad Nuostatų 8 ir 9 punktai, įtvirtina atsakovo teisę taikyti skirtingus rinkliavos dydžio tarifus skirtingoms išorinėms reklamoms, t. y. vienokį, mažesnį tarifą taikyti iškabai, kaip vienai iš išorinės reklamos rūšių, ir kitokį, didesnį tarifą, ne iškabai – t. y. kitai reklamai (reklamai bendrai), kurios sąvokos, aiškiai įtvirtintos Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Nuostatuose nėra nustatyta apribojimų, draudžiančių atsakovui priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo įvertinus siekiamo įrengti išorinės reklamos įrenginio dydį kitų iškabų kontekste, vizualinį pateikimą ir pan., todėl nepagrįsta būtų apriboti atsakovo teisę vadovautis Reklamos įstatymo nuostatomis tais atvejais, kai patys Nuostatai tam tikrų aktualių normų neįtvirtina.
Pažymėjo, kad pats pareiškėjas neturi teisės savo iniciatyva perskaičiuoti savo mokėtinos vietinės rinkliavos ir dargi savo paties skaičiavimais remdamasis reikalauti kokių nors sumų priteisimo iš atsakovo, kadangi vietinės rinkliavos dydis yra siejamas išimtinai su leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimu, o nagrinėjamu atveju atsakovas yra išdavęs leidimą būtent reklamos, o ne iškabos įrengimui.
Atsakovo 2017-09-29 leidimu įrengti išorinę reklamą Nr. A635-1348/17 pareiškėjui buvo leista įrengti 87,82 kv. m. ploto išorinį reklamos įrenginį bei atitinkamai už tokio reklamos įrenginio įrengimą pareiškėjui kilo pareiga sumokėti 46 570 Eur dydžio vietinę rinkliavą. Kadangi banko logotipai ant pastato Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, jau daugiau nei pusę metų atlieka savo reklaminę funkciją, už ką pareiškėjas turėjo mokėti vietinę rinkliavą. Be to, pareiškėjo reikalavimu dalį sumokėtos vietinės rinkliavos grąžinti kaip tariamą permoką, siekiama pasipelnyti iš miesto biudžeto ir praturtėti Savivaldybės sąskaita.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) logotipo ant pastato traktavimo kaip iškabos ar kaip reklamos vietinės rinkliavos nustatymo prasme, taip pat dėl pagrindo grąžinti pareiškėjui iš Administracijos 4 313,30 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-03-31, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo 2 180,35 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-01-10 iki 2018-04-10, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo 4 313,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-04-11 iki visiško vietinės rinkliavos permokos grąžinimo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2016-08-25 paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir prašė penkeriems metams išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje. Išorinės vaizdinės reklamos projekto aiškinamajame rašte Bankas nurodė, jog ant nurodyto pastato fasado įrengtos dvi šviečiančios iškabos ,,DNB“. Keičiantis Banko pavadinimui numatoma dabar esančių iškabų vietoje įrengti dvi naujas iškabas Luminor, kurių vienos plotą sudaro 43,9 kv. m.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius 2017-09-11 rašte Nr. A51-59613/17(2.3.2.1-TR3) informavo pareiškėją, kad buvo svarstytas jo prašymas išduoti išorinę reklamą. Prie šio rašto pridėtame Išorinės reklamos komisijos 2017-09-07 posėdžio protokole Nr. A16-670/17(2.1.43-TR3) nurodyta, jog apsvarsčiusi Banko prašymą, Komisija nusprendė logotipus pastato viršutinėje dalyje vertinti kaip reklamos ploto įrengimą (87,82 kv. m) ne ant savivaldybės objektų, ir siūlyti atsakovo direktoriaus įgaliotam asmeniui išduoti leidimą reklamai pastato viršutinėje dalyje penkeriems metams. Pažymėta, kad leidimas bus išduotas sumokėjus Vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytą 46 570 Eur vietinę rinkliavą.
Bankas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui 2017-09-18 raštu nurodė, jog nesutinka su Išorinės reklamos komisijos 2017-09-07 posėdžio protokolu Nr. A16-670/17(2.1.43-TR3) ir prašė panaikinti 2015-09-15 išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) nuo naujo leidimo išdavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyrius 2017-09-29 raštu Nr. A51-65197/17-(2.3.2.1-TR3) informavo Banką, kad panaikino leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6), išduoto 2015-09-15 AB ,,DNB bankas“ galiojimas nuo 2017-09-29. Taip pat pažymėjo, kad iki 2017-10-15 turi sumokėti vietinę rinkliavą už leidimo išdavimą už 2017 m. III ketvirtį – 6 796 Eur.
Bankas, nesutikdamas su Administracijos sprendimu iškabas laikyti išorine reklama, o ne iškabomis, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016-06-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4227-561/2016 Banko skundą atmetė. Dėl šio teismo sprendimo Bankas pateikė apeliacinį skundą LVAT, kuris pripažino, kad Banko iškabos turi būti vertinamos kaip iškabos.
Rinkliavos nuostatų paskirtis yra nustatyti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą dydį, vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas, vietinės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarką ir atsakomybę už vietinės rinkliavos nemokėjimą (Rinkliavos nuostatų 2 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą.
Išorinės reklamos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad išorinė reklama – tai reklama, kurios įvairios specialios ir pritaikytos pateikimo priemonės yra ne patalpose (tokia išorinės reklamos sąvoka įtvirtinta ir Rinkliavos nuostatų 6 punkte). Taigi, išorinė reklama, tai pirmiausiai reklama, todėl šiuo atveju aktuali ir pačios reklamos sąvoka. Reklamos sąvoka apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Rinkliavos nuostatai kitokios reklamos sąvokos nepateikia. Priešingai, Rinkliavos nuostatų 7 punkte nustatyta, kad kitas Rinkliavos nuostatuose vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. Taigi, šiuo atveju aktualus minėtas reklamos apibrėžimas, pateiktas Reklamos įstatyme. Iš aptartos reklamos sąvokos matyti, kad tai yra informacija, be kita ko, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad objektas, nesantis reklama, taip kaip ji suprantama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, apskritai nėra vietinės rinkliavos objektas. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, jog išorinė reklama visų pirma yra reklama ir turi atitikti bendruosius reklamos požymius, todėl tik toks objektas, kuris atitinka bendruosius reklamos požymius, gali būti traktuojamas kaip iškaba Rinkliavos nuostatų prasme, kuriai ir nustatoma atitinkama vietinė rinkliava. Bendrųjų reklamos požymių neatitinkanti iškaba nėra vietinės rinkliavos objektas (LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2267/2011).
Pagal Rinkliavos nuostatų 6 punkte pateikiamą iškabos sąvoką, iškaba – tai išorinė reklama, įrengiama ant (prie) fizinio ar juridinio asmens buveinės ar padalinio pastato arba jo valdomoje teritorijoje, kurioje gali būti nurodytas to paties asmens pavadinimas, veiklos rūšis (bendrinis žodis ar žodžių junginys, kurį sudaro ne daugiau kaip 5 žodžiai), darbo laikas ir asmeniui priklausantis prekių ženklas. Iškaboje negali būti telefono ir (ar) fakso numerių, elektroninio pašto, interneto svetainių, įmonės buveinės ir kitų adresų.
Rinkliavos nuostatų 6 punkte pateikiamoje iškabos sąvokoje nėra nustatytų ribojimų, susijusių su tuo, kad pastate gali veikti tik vienas juridinis asmuo ar, kad ant pastato gali būti įrengiama tik vieno juridinio asmens išorinė reklama (iškaba). Pagal minėtą iškabos sąvoką, šioje išorinėje reklamoje gali būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, veiklos rūšis, darbo laikas ir asmeniui priklausantis prekių ženklas. Iš sąvokoje naudojamo žodžių junginio „gali būti“ spręstina, kad minėtoje išorinėje reklamoje ne privalo būti nurodyti visi sąvokoje išvardyti elementai (pavadinimas, veiklos rūšis ir kt.). Darytina išvada, kad minėtoje išorinėje reklamoje (iškaboje) gali būti nurodytas bet kuris iš iškabos sąvokoje nurodytų leistinų nurodyti elementų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė gauti leidimą išorinei reklamai, kurioje būtų nurodytas tik pareiškėjo prekės ženklas (logotipas).
Rinkliavos nuostatų 13 punkte nurodyta, kad reklamos plotas apskaičiuojamas pagal stačiakampio plotą, kur aukštis ir plotis matuojamas pagal labiausiai nutolusius įrenginio paviršiaus, skirto reklamai eksponuoti, taškus. Jeigu naudojamas daugiau negu vienas įrenginys reklamai skleisti ir tokiai reklamai įrengti išduodamas vienas leidimas, reklamos plotas apskaičiuojamas sumuojant visų įrenginių reklamos plotus.
Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjo siekiama įsirengti išorinė reklama atitinka iškabos sąvoką, pateiktą Rinkliavos nuostatų 6 punkte, todėl Administracija vietinės rinkliavos dydį nepagrįstai apskaičiavo, vadovaudamasi Rinkliavos nuostatų 8 punktu. Vietinės rinkliavos dydį už reklamos leidimo išdavimą, įrengiant iškabą, nustato 9 punktas, kuris nagrinėjamu atveju ir turėjo būti taikytas. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 13 punktu, jei yra keli įrenginiai, tai reklamos plotas turi būti skaičiuojamas sumuojant visų įrenginių reklamos plotus.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-15 pateikė pretenziją Administracijai, prašydamas atsižvelgti į LVAT 2018-02-14 sprendimą ir iki 2018-03-30 grąžinti Bankui 53 359 Eur dydžio permoką ir sumokėti 3 512,08 Eur palūkanas, iš viso 57 871,08 Eur. Administracija raštu Nr. 14-150/2018 pareiškėjos prašymo dėl permokos grąžinimo netenkino, argumentuodama, kad LVAT 2018-02-14 sprendimu atsakovei nustatytų pareigų turinys neapima retrospektyvių įpareigojimų, o yra nukreiptas į ateitį.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018-07-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-131-438/2018, išaiškindamas 2018-02-14 sprendimą, pažymėjo, kad 2018-02-14 pastarojo sprendimo dalis, kuria Administracija įpareigota vietinę rinkliavą skaičiuoti pareiškėjai vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 9 punktu, o reklamos plotą – Rinkliavos nuostatų 13 punktu, o taip pat šio punkto antrąją dalimi, galioja santykiams tarp Luminor Bank AB ir Administracijos, susiklosčiusiems skaičiuojant vietinę rinkliavą pareiškėjai už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30.
Pareiškėjas 2018-04-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-04-10 išdavė Bankui vykdomąjį raštą ir įpareigojo Administraciją vietinę rinkliavą pareiškėjui skaičiuoti vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 9 punktu, o reklamos plotą skaičiuoti remiantis šių nuostatų 13 punktu bei šio punkto antrąja dalimi.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.240 straipsnio 1 dalimi, reikalauja priteisti iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo 2 180,35 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-01-10 iki 2018-04-10 bei priteisti iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo 4 3013,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-04-11 iki visiško vietinės rinkliavos permokos grąžinimo.
LVAT 2018-07-03 nutartimi išaiškinta antstoliui I. G. LVAT 2018-02-14 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-131-438/2018 dalis pagal kurią Administracija buvo įpareigota vietinę rinkliavą pareiškėjui skaičiuoti vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 9 punktu, o reklamos plotą skaičiuoti minėtų nuostatų 13 punktu, taip pat ir šio punkto antrąja dalimi. LVAT nurodė, kad antstolio prašymas išaiškinti, ar vykdomasis raštas dėl Administracijos įpareigojimo po įvykdymo teismui turi būti grąžintas po to, kai Administracija perskaičiuos įmoką pagal teismo sprendimą už terminą, kada reklaminis įrenginys egzistavo ir sugrąžins Banko susidariusią permoką, ar po to, kai antstolis konstatuos, kad neegzistuoja reklaminis įrenginys, už kurio rodymą turi būti skaičiuojamas mokestis, išimtinai yra susijęs su antstolio veiksmais vykdymo procese ir nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo instituto ribas.
Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiems mokėjimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011). Kadangi ginčo rinkliavos atveju nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai palūkanų priteisimo nenustato nei rinkliavos mokėtojo, nei savivaldybės atžvilgiu, laikytina, kad pareiškėjo prašomos palūkanos nepriteistinos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinamas 2017-09-29 Bankui išduotas leidimas Nr. A635-1348/17(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą su priedu ir 2017-09-07 Išorinės reklamos komisijos sprendimas dėl prašymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, adresu Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, DNB bankui (šiuo metu – Luminor Bank AB) tose dalyse, kuriose nustatytas vietinės rinkliavos dydis ir Administracija įpareigojama skaičiuoti vietinę rinkliavą Bankui kaip už iškabas (remiantis Rinkliavos nuostatų 9.3 punktu) bei Administracija įpareigojama grąžinti pareiškėjos naudai iš Administracijos 4 313,30 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-03-31 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 44–45 straipsniais, jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Pažymėtina, jog pareiškėjas 2018-02-19 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1 210 Eur ir žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos – 23 Eur, iš viso 1 233 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas yra tenkintas iš dalies, proporcingai mažinama priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ir pareiškėjui iš atsakovės 1 000 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 44–45, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-09-29 akcinei bendrovei Luminor Bank išduotą leidimą Nr. A635-1348/17(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą su priedu ir 2017-09-07 Išorinės reklamos komisijos sprendimą dėl prašymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, adresu Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, DNB bankui (šiuo metu – akcinei bendrovei Luminor Bank) tose dalyse, kuriose nustatytas vietinės rinkliavos dydis.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją skaičiuoti vietinę rinkliavą Bankui kaip už iškabas (remiantis Rinkliavos nuostatų 9.3 punktu).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją grąžinti akcinei bendrovei Luminor Bank 4 313,30 Eur vietinės rinkliavos permokos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-03-31.
Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei Luminor Bank iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Likusioje dalyje pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.