- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2-803-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00446-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Easy Fun“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Easy Fun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2947-258/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Easy Fun“ pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Easy Fun“ 2020 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė iš skolininkės RUAB „LitCon“ priteisti 1 681,90 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
2. Pareiškime nurodė, kad jis paduodamas Vilniaus apygardos teismui atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eL2-11863-600/2020 pateiktą išaiškinimą, kad kreditorės reiškiamas pareiškimas skolininkei RUAB „LitCon“ nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir turi būti paduotas restruktūrizavimo bylą iškėlusiam apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Easy Fun“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai.
4. Teismas pripažino, kad UAB „Easy Fun“ pareiškimas neteismingas Vilniaus apygardos teismui, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.
5. Teismas nurodė, kad atsakovei UAB „LitCon“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d., o pareiškėja prašo priteisti jai skolą, atsiradusią pagal 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, t. y., teismo vertinimu, atsiradusią po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl šioje situacijoje galioja lex specialis (specialusis įstatymas) –Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad, iškėlus nemokumo bylą, juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Restruktūrizuojamos įmonės einamieji mokėjimai yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą be kitų reikalavimų yra nurodytos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokami einamieji mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikyti kiti disponavimo apribojimai.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja UAB „Easy Fun“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir jos pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš RUAB „LitCon“ išdavimo grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą, nurodė, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paduotas būtent Vilniaus apygardos teismui atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.eL211863600/2020 pateiktą išaiškinimą, jog kreditorės reiškiamas pareiškimas skolininkei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir turi būti paduotas restruktūrizavimo bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui. Tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl tokios situacijos, kuomet apylinkės ir apygardos teismas skirtingai aiškina konkrečios bylos teismingumą ir nepriima nagrinėti kreditoriaus pareiškimo, tokiu būdu kreditorei užkertant kelią pasinaudoti įstatyme numatytomis priemonėmis (teismo įsakymo institutu) apginti savo interesus.
6.2. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje taip pat nurodyti visiškai neaiškūs argumentai, kad restruktūrizuojamoji įmonė moka visus einamuosius mokėjimus ir kad nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą be kitų reikalavimų yra nurodytos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokami einamieji mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikyti kiti disponavimo apribojimai. Tačiau skolininkė (atsakovė RUAB „LitCon“) yra nemoki ir su kreditore neatsiskaito beveik pusę metų. Atsižvelgiant į tai, kad skola atsirado po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šiuo metu kreditorė neturi jokių galimybių pareikšti kreditorinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės pozicija, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neaptarė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios specifinės situacijos, vien atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškimą, kurį, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jau du kartus kaip neteismingą apylinkės teismams buvo atsiskęs priimti apylinkės teismas (Vilniaus miesto apylinkės civilinės bylos Nr. eL2-10987-1080/2020 ir Nr. eL2-11863-600/2020). Pasak apeliantės, taip jai yra užkirstas kelias pasinaudoti teismine gynyba, atsakovei jau ilgą laiką gera valia nevykdant savo prievolės. Šią nutarties motyvavimo klaidą visų pirma ir ištaiso apeliacinės instancijos teismas.
8. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Vienas jų – kai reikalavimai neteismingi tam konkrečiam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją arba teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį ar pareiškimą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
9. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Pagal bendrąją taisyklę, nustatytą CPK 431 straipsnio 6 dalyje, bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. Nors CPK XXIII skyriaus „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ normos nenustato specialių normų, susijusių su į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo besikreipiančio asmens teisiniu statusu, visgi jokių išlygų iš šioje teisės normoje įtvirtinto teismingumo reglamentavimo įstatymų leidėjas nėra numatęs. Todėl skundžiamos teismo nutarties argumentai, reiškiantys, kad teismo įsakymą gali ir turi išduoti ne apygardos, o apylinkės teismas, pripažintini pagrįstais.
10. Kita vertus, kaip pirmiau minėta, apylinkės teismai 2020 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-10987-1080/2020, ir 2020 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-11863-600/2020, jau yra atsisakę priimti šį apeliantės pareiškimą, argumentuodami CPK 27 straipsnio 4 punkte nustatytu ginčų bankroto ir restruktūrizavimo bylose priskyrimu nagrinėti apygardos kaip pirmosios instancijos teismams (išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019, įsiteisėjusia 2019 m. rugsėjo 12 d., atsakovei UAB „LitCon“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, be kita ko, paskirtas ir restruktūrizavimo administratorius (A. Šerberis). Apeliantė tiek į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tiek į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
11. Vadinasi, šiuo atveju kyla CPK 431 straipsnio 6 dalyje ir 27 straipsnio 4 punkte nustatytų teismingumo taisyklių konkurencijos klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „LitCon“ yra įgijusi restruktūrizuojamos bendrovės statusą, šiuo atveju aktualios ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ, apjungusio bankroto ir restruktūrizavimo teisinių santykių reglamentavimą, nuostatos, taip pat ir kitų CPK normų pakeitimai.
12. Kadangi minėtas teisės aktas (JANĮ) reguliuoja savo paskirtimi skirtingus, tačiau procedūrų pobūdžiu artimus procesus, tai atsispingi ir jo struktūroje bei kai kuriose sąvokose. Pavyzdžiui, kai JANĮ nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui, vartojama sąvoka „nemokumo procesas“ (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Kai JANĮ nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“ (JANĮ 2 straipsnio 24 dalis).
13. JANĮ 15 straipsnio „Bylų teismingumas ir pareiškimų nagrinėjimas“ 2 dalyje nurodoma, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo išimtis. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą (JANĮ 29 straipsnio 4 dalis).
14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimui, šioje normoje nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Atitinkamai, buvo pakeistas ir CPK 34 straipsnio 1 dalies 5 punktas – teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui ar kitiems teismo rūmams, jeigu sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla; šiuo atveju ji perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Pakeista ir CPK 166 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatant, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos. Iki tol galiojusiose minėtų straipsnių redakcijose buvo kalbama tik apie bankroto bylą. Todėl po JANĮ ir minėtų CPK normų pakeitimų įsigaliojimo ne tik bankroto proceso, bet ir restruktūrizavimo proceso atveju kreditorių reikalavimai yra akumuliuojami vienoje byloje. Tokį vertinimą pagrindžia ir JANĮ 41 straipsnyje nustatytas reglamentavimas, kuriame sureguliuotas kreditorių reikalavimų pateikimo tvirtinti klausimas.
15. Struktūriškai JANĮ 41 straipsnis, nustatantis kreditorių reikalavimų pateikimo tvarką, priskirtinas prie bendrų, tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesą reglamentuojančių normų. Jame nurodyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nėra išskirta, kokie tai kreditoriai – ar tie, kurių reikalavimai atsirado iki restruktūrizavimo bylos, ar jau po jos iškėlimo.
16. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
17. Kitoje normoje – JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje – nurodoma, kad kreditorių reikalavimus (neišskiriant jų atsiradimo momento) tvirtina teismas, o kitokios, nei nemokumo byla, formos juos patvirtini nėra numatyta. Pagal JANĮ 42 straipsnio 2 dalį teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuostata yra viena iš JANĮ 15 straipsnio „Bylų teismingumas ir pareiškimų nagrinėjimas“ 2 dalyje nurodomos bendros ginčo teisenos tvarkos išimčių, kai teismas gali ne ginčo tvarka patvirtinti nemokiam subjektui kreditoriaus reiškiamą reikalavimą. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
18. Aptartas kreditorių reikalavimų pareiškimo ir jų patvirtinimo teisinis reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad apeliantė savo teises gali įgyvendinti jos pasirinktu būdu, t. y. siekdama gauti teismo įsakymą atskirame, o ne restruktūrizavimo teisminiame procese. Kreditorių reikalavimai pirmiausia yra pateikiami specialiam subjektui – nemokumo administratoriui, o jeigu jis nepaskirtas – juridinio asmens vadovui (JANĮ 103 straipsnio 3 dalis), kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei kelią pasinaudoti teisminės gynybos priemone jos pasirinkti būdu (teismo įsakymo institutu) užkerta skirtingas teismingumo taisyklių aiškinimas, stokoja pagrįstumo tuo aspektu, kad apeliantė siekia teismine gynyba pasinaudoti apeidama nustatytą tvarką – siekdama inicijuoti atskirą bylą.
19. Antra vertus, pagal JANĮ 113 straipsnio 2 dalį kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams. Apeliantės teikiamo procesinio dokumento forma (prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo), jo turinys ir priedai neleidžia nustatyti, nei kada (iki ar po restruktūrizavimo bylos iškėlimo) yra atsiradusi restruktūrizuojamos bendrovės prievolė apeliantei (apeliantės išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra informatyvi), nei koks jos atsiradimo pagrindas (sandoris, kitas susitarimas, kitokio pobūdžio vienkartinė ar tęstinė prievolė, einamasis mokėjimas). Būtent tokį klausimą savo atskirajame skunde kelia pati apeliantė, tvirtindama, kad teismo nutartyje pateiktas aiškinimas dėl einamųjų mokėjimų iš areštuotų skolininkės sąskaitų, kai RUAB „LitCon“ yra nemoki ir su apeliante neatsiskaito daugiau nei pusę metų, yra neaiškus.
20. JANĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus; einamieji mokėjimai gali būti išieškomi CPK, Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Einamaisiais mokėjimais pagal JANĮ 2 straipsnio 2 dalį laikomi visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, aiškindamas tuo metu galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas dėl „einamųjų įmokų“, kurios savo esme atitinka JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus „einamuosius mokėjimus“, yra išaiškinęs, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).
22. Taigi darytina išvada, kad skolininkė RUAB „LitCon“, apeliantei nedalyvaujant restruktūrizavimo byloje, gali su apeliante atsiskaityti nepaisant to, jog skolininkės sąskaitos yra areštuotos, kadangi tai leidžia JANĮ ir nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurioje teismas nustato ir konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota einamiesiems mokėjimams atlikti (JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadinasi, nemokumo administratoriui neprieštaraujant, apeliantė ir neteismine tvarka galėtų patenkinti savo reikalavimą, teismo įsakymo išdavimas tam nėra reikalingas. Kitu atveju (jei skolininkė skolą pripažįsta, bet nepajėgi mokėti einamųjų įmokų), kaip minėta, ji negali būti restruktūrizuojama.
23. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nors iš dalies ir pritardamas apeliantei, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai išsamiai motyvuota, išaiškina, kad pareiškėja dėl savo teisių gynybos pirmiausia turi kreiptis į nemokumo administratorių, kuris, nesutikdamas su jos reikalavimais, restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme turi inicijuoti atitinkamo klausimo nagrinėjimą, arba įvykdyti apeliantės reikalavimą ne ginčo tvarka. Pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, šiuo atveju nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.