Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2143-640/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
e2S-2143-640/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24931-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Kreditorius
UAB „Žirmūnų būstas“
Skolininkas
I. T. K.
Kategorijos
  • 3.4.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2143-640/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24931-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.10.1..; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą skolininkei I. T. K. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius kreipėsi į teismą dėl 100,60 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 28,91 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės teismo įsakymo būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiu atveju kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 24,20 EUR už procesinių dokumentų paruošimą, kuriuos sumokėjo UAB „Skolos LT“, kaip minėta, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip nepagrįstą, atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininkės 100,60 eurų, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 100,60 eurų ir 3 eurų žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apelianto reikalavimas dėl išlaidų už uždarosios akcinės bendrovės „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas – pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą – atlyginimo priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, ir todėl atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl išlaidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatuotina, jog toks reikalavimas negali būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti išlaidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patvirtinimas / patenkinimas.

Apelianto reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Be to, ką pagrįstai nurodo ir apeliantas, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Iš kitos pusės, išdavus teismo įsakymą dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jo pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio proceso esmė. Šio procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi ir procesinių reikalavimų išsprendimo apimtimi) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. Išdavus teismo įsakymą dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jo pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymą dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį). Antra, atsisakius priimti pareiškimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliaciją ir pareikšti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretūs procesai – išieškojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantas vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė