Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-965-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
2A-965-527/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10467-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Jolita Cirulienė, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
A. J.
Civilinė byla Nr. 2A-965-527/2015;proceso Nr. 2-69-3-10467-2014-5;
procesinio dokumento kategorijos: 44.5.2.17;(S)121.14; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės antstolės B. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14554-920/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams antstoliui M. P. ir antstolei B. Č. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas (išieškotojas antstolės B. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00405/1) ieškinyje (b. l. 3–7) prašė priteisti iš solidarių atsakovų (antstolių, paraleliai vykdžiusių išieškojimus iš to paties skolininko G. T. skirtingiems išieškotojams) 5 868,80 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad skolininkui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – garažas (duomenys neskelbtini)(toliau – garažas), kurį areštavo antstolis M. P. 2009-12-29 ir antstolė B. Č. 2011-12-23, o pardavė 2012-10-03 antstolis M. P., visus gautus pinigus už parduotą turtą perdavęs išieškotojui AB SEB bankui ir jokių lėšų antstolei B. Č. nepervedęs, nors buvo informuotas, kad antstolė B. Č. yra užvedusi vykdomąją bylą tam pačiam skolininkui. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2013-08-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-31757-937/2013 konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis M. P. teisės aktų nustatyta tvarka būtų informavęs antstolę B. Č. apie varžytynių paskelbimą ar kad skolininkas turtui pirkti pasiūlė savo pirkėją. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-27 nutartyje nurodė, kad antstolė B. Č. visą išieškojimo procedūrą atliko tinkamai, ieškovas kreipėsi į antstolį M. P., kad būtų pervesta jam priklausanti išieškota dalis, tačiau antstolis M. P. ieškovo skundą atmetė, o Kauno apygardos teismas 2014-04-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1084-343/2014 konstatavo, kad nėra pateikta antstolės B. Č. patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo, kas reiškia, jog antstolė taip pat neatliko visų veiksmų tinkamai prisijungti prie antstolio M. P. vykdomo išieškojimo ir kad jai taip pat kyla solidari atsakomybė už ieškovo patirtą žalą. Antstolis M. P., gavęs lėšų, į antstolės B. Č. depozitinę sąskaitą pervedė skolininkui priklausančių lėšų 500 Lt, kurios buvo skirtos ieškovui kaip išieškotojui, todėl darytina išvada, kad ieškovas buvo prisijungęs prie išieškojimo. Gavęs lėšų už parduotą skolininkui priklausiusį turtą, antstolis M. P. visas lėšas pervedė išieškotojui AB SEB bankui, nors ieškovas yra tos pačios eilės išieškotojas, todėl gautos lėšos turėjo būti proporcingai paskirstytos tarp ieškovo ir AB SEB banko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu (b. l. 78–82) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš solidarių atsakovų 5 868,80 Lt (kas atitinka 1 699,72 Eur) kompensaciją, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 1 699,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovų lygiomis dalimis po 26 Lt (kas atitinka 7,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir po 71,08 Lt (kas atitinka 20,58 Eur) procesinių išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl teisės normų, reglamentuojančių vienos iš vykdymo procese išieškotojui suteiktų teisių įgyvendinimą – prisijungimą prie išieškojimo – aiškinimo ir taikymo. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad nors antstolis M. P. ir buvo informuotas apie ieškovo pageidavimą prisijungti prie išieškojimo, jam nebuvo pateiktas antstolės B. Č. Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 priede nurodytos formos patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo ir vykdomasis dokumentas, kuriuo išieškoma skola iš skolininko ieškovui (kas konstatuota ir Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1084-343/2014). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-31757-937/2013 konstatavo, kad nors antstolis M. P. ir buvo informuotas apie ieškovo pageidavimą prisijungti prie išieškojimo (2012-02-09 antstolės B. Č. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės sąskaitą), antstolės B. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00405/1 nėra duomenų, jog antstolis M. P. teisės aktų nustatyta tvarka būtų informavęs antstolę B. Č. apie varžytynių paskelbimą. Teismo nuomone, tiek antstolė B. Č., vykdydama išieškojimą iš skolininko ieškovo naudai, tiek antstolis M. P., atlikdamas išieškojimo veiksmus vykdomoje byloje iš skolininko išieškotojo AB SEB banko naudai, netinkamai taikė įstatymo nustatytus reikalavimus dėl areštuoto skolininko turto realizavimo vykdymo procese, ieškovui kaip išieškotojui įgyvendinant jam suteiktą teisę – prisijungimą prie išieškojimo, dėl ko ieškovui padaryta žala. Atsakovas antstolis M. P. turto iš varžytynių pardavimą vykdė nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. antstolės B. Č. apie turto varžytynių paskelbimą ir apie skolininko surastą pirkėją neinformavo, neprašė jos leidimo parduoti turtą bei pardavė turtą nežinant antstolei B. Č. ir parduotų lėšų nepaskirstė proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, nors buvo informuotas apie tai, kad antstolė B. Č. vykdo išieškojimą iš skolininko turto ieškovo naudai. Antstolė B. Č. teisės aktų nustatyta prie antstolio M. P. išieškojimo neprisijungė, ką patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31757-937/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1084-343/2014.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė antstolė B. Č. apeliaciniame skunde (b. l. 87–88) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą – panaikinti 1 699,72 Eur kompensacijos ir 7,53 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 20,58 Eur procesinių išlaidų valstybei priteisimą iš atsakovės ir visas sumas bei 41 Eur žyminį mokestį priteisti iš antstolio M. P.. Atsakovės nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė atlikdama išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje netinkamai taikė įstatymo nustatytus reikalavimus dėl areštuoto skolininko turto realizavimo vykdymo procese. Atsakovė, vykdydama vykdomąją bylą pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 02200815862-L dėl skolos išieškojimo iš skolininko ieškovo naudai, 2011-12-23 areštavo skolininko garažą, kuriam tuo metu buvo įregistruoti ankstesni 2009-12-29 ir 2011-09-16 antstolio M. P. apribojimai. Kadangi į šį turtą, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktu, atsakovė neturėjo teisės nukreipti išieškojimo dėl ankstesnio kito antstolio arešto, todėl 2012-02-09 antstoliui M. P. ji surašė patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolės B. Č. sąskaitą. Teismas teisingai konstatavo, kad antstolis M. P. pardavė minėtą skolininko turtą atsakovės neinformavęs ir paskirstė lėšas nepaisydamas atsakovės patvarkymo dėl lėšų arešto ieškovo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 759 straipsnio 1 dalies prasmę prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (civilinės bylos Nr. 3K-3-216/2009 ir Nr. 3K-3-287/2005). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-31757-937/2013 konstatavo, kad vykdomoje byloje Nr. 0129/11/00405/1 nėra duomenų, jog antstolis M. P. teisės aktų nustatyta tvarka būtų informavęs atsakovę apie varžytynių paskelbimą. Prie antstolio M. P. vykdomo turto realizavimo atsakovė neturėjo galimybės prisijungti, kadangi nebuvo gavusi pranešimo apie paskelbtas varžytynes, kurį numato SVI 11 punktas, nurodantis, kad „paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko.“ Kadangi atsakovė nebuvo informuota apie antstolio M. P. vykdomą turto pardavimą, todėl ir nesurašė Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 priede nurodytos formos patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo. Atsakovė laikėsi teisės aktų nustatytos prisijungimo prie išieškojimo, turto pardavimo iš varžytynių, kai turtas yra areštuotas kelių antstolių, tvarkos, ėmėsi visų teisėtų priemonių ieškovo interesams tinkamai apginti, todėl atsakovės veiksmai ar neveikimas tiesiogiai niekaip neįtakojo žalos jam atsiradimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 94–96) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą nepakeistą. Vadovaujantis SVI 11 punktu, antstolė B. Č. neturėjo teisės nukreipti išieškojimo dėl ankstesnio kito antstolio arešto, todėl, kaip yra nurodžiusi pati antstolė, ji 2012-02-09 antstoliui M. P. surašė patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į jos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors antstolis M. P. ir buvo informuotas apie ieškovo pageidavimą prisijungti prie išieškojimo, tačiau jam antstolė B. Č. nepateikė SVI 16 priede nurodytos formos patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo ir vykdomojo dokumento, kuriuo išieškoma skola iš skolininko išieškotojui. Šią aplinkybę konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2014-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1084-343/2014 nurodęs, kad „nėra pateikta antstolės B. Č. patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo“. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad, teismo nuomone, antstolė B. Č. nebuvo tinkamai prisijungusi prie antstolio M. P. išieškojimo. Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė B. Č. neatliko visų veiksmų tam, kad prisijungtų prie antstolio M. P. išieškojimo, ką šioje byloje patvirtino ir pats atsakovas M. P.. Atsakovė nesilaikė teisės aktų nustatytos išieškojimo, prisijungimo prie išieškojimo, turto iš varžytynių pardavimo, kai turtas yra areštuotas kelių antstolių, tvarkos, dėl ko visos gautos lėšos už parduotą skolininko skolą buvo perduotos išieškotojui AB SEB bankui, nors dalis išieškotos sumos turėjo būti pervesta ieškovui, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Tokie atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, nes, pardavus turtą iš varžytynių, antstolis M. P. privalėjo pervesti ieškovui priklausančią dalį pinigų sumos antstolei B. Č., o ji – ieškovui. Ieškovo nuomone, abu atsakovai nesilaikė įstatymuose numatytos išieškojimo bei teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovui padaryta žala, kuri atsirado išimtinai dėl atsakovų kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįrauktų dalyvauti byloje asmenų – antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudiko – materialiųjų teisių ir pareigų, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 str.). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu. Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui (Antstolių įstatymo 17 str. 3 d.). Vadovaujantis Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką; jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio nuostatas draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar kitų darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte numatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas 8 punkte išvardintas sąlygas.

Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo sistemų, kurios pagrindinė funkcija – nuostolių atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens, kuris arba draudėjas turi reikalavimo teisę į draudiką, naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pavyzdžiui, LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai antstoliams dėl žalos atlyginimo tiesiogiai patvirtina faktą, jog, teismui konstatavus neteisėtus antstolių veiksmus ir kitas būtinas civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygas, t. y. ieškinio patenkinimo atveju (kaip ir yra nagrinėjamoje byloje), yra nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiko – materialiųjų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, kuriame pasisakoma dėl antstolio civilinės atsakomybės sąlygų, vertintinas kaip turintis įtakos ir atitinkamiems antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiko, kuris antstolio civilinės atsakomybės aspektu taip pat yra ir solidarusis skolininkas, teisiniams interesams (teisiniai padėčiai), todėl teismui nagrinėjant civilines bylas, kuriose antstoliams reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, šiose bylose dalyvaujančiu byloje asmeniu turi dalyvauti ir antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudikas. Jeigu šis asmuo ieškovo nėra įtrauktas dalyvauti byloje kaip atsakovas, jis įtraukiamas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo (CPK 37, 47 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

Pažymėtina, jog būtent tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010, tokios pačios praktikos laikosi ir žemesnės instancijos teismai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1111/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-275/2012; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-861-777/2014 ir kt.

Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir nenustatė, nei kas antstolių ginčo veiksmų atlikimo metu buvo antstolių civilinės atsakomybės draudikas, nei to, kad ieškinio pagrindu nurodyti antstolių neteisėti veiksmai nepriskirtini nedraudiminiam įvykiui. Teismui to neišsiaiškinus, bylos nagrinėjime nedalyvavo antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudikas, kuriam, nustačius visų antstolio profesinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, gali tekti pareiga vienam ar drauge su antstoliais (priklausomai nuo ieškovo pasirinkimo) atlyginti antstolių neteisėtais veiksmais (jeigu jie nepriskirtini prie nedraudiminių įvykių) ieškovui padarytą žalą. Kadangi turi būti sprendžiamas antstolių draudiko (-ų) dalyvavimo byloje klausimas, kurio apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti, aiškinamos ir svarstomos žalos atlyginimo reikalavimo faktinės ir teisinės aplinkybės, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išaiškinti ir nustatyti visas būtinas abiejų antstolių profesinės civilinės atsakomybės sąlygas ir nustatyti aplinkybes, susijusias su antstolių ir draudiko sutartiniais teisiniais santykiais, ir, priklausomai nuo to bei ieškovo suformuluotų (galimai patikslintų) reikalavimų, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, spręstina, ar žalos atlyginimas priteistinas iš antstolių, ar iš jų draudiko, ar iš abiejų. Pažymėtina ir tai, kad antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kaip įstatyme įtvirtinta aplinkybė, negalėjo būti nežinoma teismui (lot. iura novit curia). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Antstolių įstatymo nuostatas, turi pakankamą pagrindą antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių egzistavimo faktui konstatuoti. Antstolių įstatymo pagrindu nustačius antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius (jų faktą), konkretus draudikas būtų nustatytas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą antstolių civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Sprendimą panaikinus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantei grąžintinas 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti atsakovei antstolei B. Č. 41 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2015-01-19 vietiniu mokėjimu Nr. 683 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Teisėjai: Jolita CirulienėNerijus MeilutisR. P.