Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui V. K. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas G. Ž. teismo prašo pripažinti, kad V. K. Marijampolės kolegijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytas teiginys „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo G. Ž. garbę ir orumą; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas V. K. su pareikštu ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas dirba Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto Teisės, vadybos ir komunikacijos katedros lektoriumi. Atsakovas V. K. ieškinio pareiškimo dienai buvo Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto Kultūros ir sporto studijų programos KS14NS grupės studentas.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas V. K. pateikė Marijampolės kolegijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymą (b.l. 5), kuriame, rašydamas apie ieškovą kaip apie savo kursinio darbo vadovą, nurodė, kad „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“.

Ieškovo įsitikinimu, minėtas teiginys, kurį atsakovas paskleidė pateikdamas 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymą kolegijos vadovui, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Šiuo teiginiu atsakovo išsakyti faktai buvo perteikti kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ieškovas teigia, kad minėtas teiginys gali būti patikrintas, taikant tiesos kriterijų, o tuo pačiu tai reiškia, kad jis negali būti kvalifikuojamas, kaip nuomonės išsakymas. Minėtą atsakovo teiginį paneigia elektroninio susirašinėjimo su atsakovu duomenys (b.l. 6-8).

Ieškovas nurodo, kad Marijampolės kolegijos direktoriui paskleista žinia išreiškia ieškovui metamą kaltinimą, kad jis, būdamas atsakovo kursinio darbo vadovu, jo kaip rašančiojo kursinį darbą studento nekonsultavo, neteikė jam pagalbos net tuomet, kai buvo prašomas. Iš esmės, ieškovo nuomone, tai yra kaltinimas kad ieškovas blogai atlieka savo pareigas. Ieškovas įsitikinęs, kad jo adresu nurodytas atsakovo teiginys turi neigiamą atspalvį, pažemino ieškovą Marijampolės kolegijos direktoriaus bei kitų kolegų akyse. Ieškovas nurodo, kad atsakovo teiginys, skirtas jam, yra šokiruojantis, nemalonus, užgaulus, įžeidus. Atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą, kad jis neteikė konsultacijų ir pagalbos, sumenkino jo savivertę, tai yra orumą. Be to, vertinant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo pozicijos, sudarė pagrindą suabejoti ieškovo kaip aukštosios mokyklos dėstytojo padorumu, kūrė įspūdį, kad ieškovas aplaidžiai atlieka savo pareigas, tai yra, pažemino ieškovo garbę.

Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovas teigia, kad atsakovas V. K. pateikdamas Marijampolės kolegijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymą, kuriame, rašydamas apie ieškovą kaip apie savo kursinio darbo vadovą ir nurodydamas, kad „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“, apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias. Todėl ieškovo nuomone, jo pažeistos teisės turi būti apgintos pripažįstant, kad V. K. pateiktame Marijampolės kolegijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytas ir su ieškovu siejamas teiginys „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.

Ieškovas pažymėjo, kad po atsakovo pareiškimo jis pasijuto labai pažemintas: jam buvo gėda bendrauti su kitais Marijampolės kolegijos bendruomenės nariais. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Ieškovo nuomone, atsakovo V. K. veiksmai laikytini neteisėtais ieškovo atžvilgiu, sukėlusiais padarinius, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas nurodo, kad V. K. laikytinas atsakingu už ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, už ieškovo psichinės bei dvasinės gerovės praradimą.

Ieškovas, turėdamas pagrindo manyti, kad V. K. neteisėtus veiksmus atliko sukurstytas kito asmens, nereikalauja iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, galinčio kompensuoti ieškovo psichinės bei dvasinės gerovės praradimą.

Liudytojas K. T., dirbantis Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto dekanu, paaiškino, kad kolegijos direktoriaus nurodymu atliko lektoriaus G. Ž. darbo kokybės vertinimą (b.l. 49-53). Liudytojas nurodė, kad buvo pravestas pokalbis su studentu V. K., siekiant išsiaiškinti studento prašymo tikruosius motyvus. Šio pokalbio, kuriame dalyvavo ir prodekanė A. M., metu studentas V. K. pripažino, kad lektorius G. Ž. vis dėlto jį konsultavo rašant kursinį darbą 2015-2016 m. m. pavasario semestre, tik studentas buvo nepatenkintas dėstytojo reiklumu, t. y. tuo, kad jis vis reikalavo tobulinti studento parengtą kursinio darbo juodraštį ir nenorėjo rašyti teigiamo vertinimo. Kitaip tariant, pokalbio metu gauta informacija paneigė pradines abejones dėl lektoriaus G. Ž. darbo kokybės 2015-2016 m. m. pavasario semestre konsultuojant studentą V. K. kursinio darbo rašymui. Liudytojo teigimu, netgi priešingai, studento išsakyti teiginiai pokalbio metu patvirtino, kad lektorius G. Ž., kaip kursinio darbo vadovas, savo darbą atliko tinkamai, nes siekė, kad studentas parengtų kokybišką kursinį darbą. Pokalbio metu V. K. taip pat patvirtino, kad prašymą pakeisti baigiamojo darbo vadovą jį paskatino rašyti katedros vedėja L. J..

Atsakovas V. K. nurodė, kad jis, būdamas Marijampolės kolegijos studentu, turi teisę vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę; rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai; laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras; naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis. Atsakovas įgyvendindamas savo teises 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės kolegijos direktorių, prašydamas pakeisti baigiamojo darbo vadovą, kuriuo buvo paskirtas ieškovas. Tokį savo prašymą atsakovas motyvavo netinkamu ir nesklandžiu bendradarbiavimu su ieškovu atsakovui anksčiau rašant kursinį darbą.

Atsakovas teigė, kad prašyme būtent ir nurodė, jog konsultacijos nevyko, kadangi realios pagalbos iš dėstytojo nesulaukė. Atsakovo nuomone, ieškovo prie ieškinio pridedami elektroniniai laiškai būtent ir patvirtina, kad ieškovo atsakymai atsakovui buvo skirti ne pagalbos suteikimui, o atsakovo darbo kritikavimui, konstatavimui, kad darbas nėra tinkamas ir už jį gresia neigiamas įvertinimas. Realių patarimų ir pagalbos kaip pagerinti atsakovo darbą nebuvo suteikta. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovas atsakė į atsakovo elektroninius laiškus, neleidžia daryti išvados, kad atsakovui buvo suteiktos konsultacijos ir tinkama pagalba rengiant kursinį darbą.

Atsakovo įsitikinimu, jo 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymo Marijampolės kolegijos direktoriui teiginys ieškovo buvo nepagrįstai įvertintas atskirtai nuo viso prašymo turinio ir jo tikslo. Atsakovas pateikdamas prašymą siekė ne sumenkinti, pažeminti ieškovą, o realizavo Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas teises. Svarbu ir tai, kad atsakovo 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymas buvo patenkintas, todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, jog prašymo tikslas būtent ir buvo baigiamojo darbo vadovo pakeitimas, o ne tikrovės neatitinkančių faktų apie ieškovą paskleidimas. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymo dėstymo kalba, naudojami žodžiai ir teksto stilius neleidžia daryti išvados, kad teiginys „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“ galėtų pažeminti bet kurį aukštosios mokyklos dėstytoją. Tiek vertinant atskirai ieškovo nurodytą 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymo teiginį, tiek ir visą tekstą jame nėra naudojami jokie žeminančio, menkinančio pobūdžio teiginiai, ieškovas nėra įvardijamas kaip netinkamai vykdantis savo pareigas, o atsakovas tik išreiškė savo norą pakeisti baigiamojo darbo vadovą argumentuodamas šį savo sprendimą nepavykusiu bendradarbiavimu su ieškovu.

Be to, atsakovas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų nuostatų, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nepatvirtina, kad pažeisti asmens garbė ir orumas, teigia, kad jo pareiškimas nebuvo skirtas visuomenei, jis nebuvo platinamas ar kitaip pagarsintas bendruomenei. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovas įsitikinęs, kad ieškinys neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas.

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas V. K. pateikė Marijampolės kolegijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymą (b.l. 5), kuriame, rašydamas apie ieškovą kaip apie savo kursinio darbo vadovą, nurodė, kad „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“. Būtent atsakovo nurodyta aplinkybė - „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“, ieškovo teigimu, žeidžia jo, kaip asmens, kolegijos dėstytojo, garbę ir orumą.

Atsakovas nurodo, kad ieškovo nurodytas teiginys iš atsakovo rašyto prašymo yra tik atsakovo nuomonė, kuria jis neturėjo tikslo įžeisti lektoriaus, o tik nurodė priežastį, dėl kurios prašo pakeisti kursinio darbo vadovą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymas tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Taigi demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95). Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.

Teismas, į vertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojo K. T. parodymus, sprendžia, kad atsakovo prašyme nurodyta prašymo pagrindimo aplinkybė, visų pirma, neatitinka tikrovės. Tai patvirtinta atliktas lektoriaus G. Ž. darbo kokybės vertinimas (b.l. 49-53), kuriame konstatuojama, jog studentas V. K. pripažino, kad lektorius G. Ž. vis dėlto jį konsultavo rašant kursinį darbą 2015-2016 m. m. pavasario semestre, tik studentas buvo nepatenkintas lektoriaus reiklumu. Be to, iš susirašinėjimo el.paštu atsakovas pripažįsta, kad buvo pokalbis su lektoriumi dėl kursinio darbo, nes po pokalbio su lektoriumi G. Ž. atsakovas pataisęs kursinį darbą – „pataisiau kaip ir viską ką sakėte“, persiuntė lektoriui susipažinti ir nurodyti pastabas (b.l. 7).

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kaip minėta aukščiau, kad buvo pažeista garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Nagrinėjamuoju atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo nurodytas teiginys - „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“, atitiko tikrovę.

Ieškovas G. Ž. – pedagogas, didelę dalį savo gyvenimo paskyręs studentams, moksleiviams, jų mokymui ir auklėjimui, asmuo, turintis visuomenėje išskirtinę pagarbą. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo netinkamą darbo metodiką, netinkamą ar nepagarbų elgesį studentų ar kitų asmenų atžvilgiu, neprofesionalų darbo atlikimą ar neatlikimą. Todėl teismui nekyla abejonių, kad atsakovo teiginys - „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“, žemina ieškovo, kaip asmens, pedagogo, garbę ir orumą. Ieškovas teigia, kad po atsakovo pareiškimo jis pasijuto labai pažemintas: jam buvo gėda bendrauti su kitais Marijampolės kolegijos bendruomenės nariais. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, psichinės bei dvasinės gerovės praradimą. Nors atsakovas teigia, kad dėl tokių jo žodžių, negalima patirti didelių išgyvenimų, nes jie nėra įžeidžiantys ar menkinantys asmens vardą, tačiau teismas nesutinka su šia atsakovo nuomone. Atsakovas jauno amžiaus – 22 m. asmuo, jo gyvenimiška patirtis yra nedidelė, todėl spręstina, kad tinkamai įvertinti savo teiginių pasekmes kitam asmeniui atsakovas neturi galimybės. Be to, pats atsakovas teigė, kad tokį pareiškimą rašyti ir nurodyti prašymą pagrindžiančias priežastis jį paskatino katedros vedėja L. J..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016), todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai). Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Ieškovas teigia, kad byloje aptariamas pareiškimas ir jame išdėstytas teiginys buvo paskleistas, su tuo pareiškimu galėjo susipažinti kolegijos bendruomenė, nes pareiškimas buvo įregistruotas kolegijos kompiuterinėje sistemoje. Su šia informacija galėjo susipažinti bet kuris asmuo, turintis prisijungimą prie sistemos. Ieškovo teigimu, vien tik faktas, kad pareiškimas pateiktas kolegijos vadovui, po to buvo paskirtas tyrimas, kurį atliko kitas asmuo, jau įrodo, kad ieškovo orumą ir garbę įžeidžiantys teiginiai buvo paskleisti.

Teismas sutinka su ieškovo nuomone. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Aplinkybę, kad su aptariamu atsakovo rašytu pareiškimu galėjo susipažinti kolegijos bendruomenė, patvirtino ir liudytojas K. T..

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus pateiktų įrodymų bei teismo nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti žodžiai, žinia nesukėlė pasekmių. Paskleisti duomenys apie ieškovą sumenkino jo savivertę, pažemino jo garbę ir orumą, sudarė pagrindą suabejoti ieškovo profesionalumu ir kita, todėl darytina išvada, kad byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį taikyti. Tačiau ieškovas nurodo, jog turėdamas pagrindo manyti, kad V. K. neteisėtus veiksmus atliko sukurstytas kito asmens, nereikalauja iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, galinčio kompensuoti ieškovo psichinės bei dvasinės gerovės praradimą.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur (b.l. 9) žyminis mokestis ir 240 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (b.l. 10, 109, 133), bei 28,83 Eur teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad atsakovo V. K. Marijampolės kolegijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytas teiginys „nevyko konsultacijos, kai prašiau pagalbos, jos nesulaukiau“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo G. Ž. garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovo V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo G. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų už advokato padėjėjo atstovavimą; 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 28,83 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 83 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.