Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N., išnagrinėjęs A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, pensininko, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. N. 2015-12-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nuo 2015-06-28 savavališkai užėmė ir naudoja A. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo apie 0.26 ha plotą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekto plane Nr. A40-3, tuo pažeisdamas tikrinamo žemės sklypo juridinę ribą nuolatinių riboženklių Nr. 1 ir Nr. 2 atkarpose. Ši riba yra užtverta laikinąją tvora (elektriniu piemeniu). Tokiais veiksmais A. N. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Prie šios bylos pridėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-742-761/2015.

2016-02-09 teismo posėdžio metu bei administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-742-761/2015 nagrinėjimo 2015-11-26 posėdžio metu A. N. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir nuosekliai parodė, kad nors jis ir yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su A. R. priklausančiu žemės sklypu, savininkas, tačiau žemės sklypu faktiškai naudojasi ir jį tvarko žmona Z. M., kuri yra ūkininkė. Jis su žmona veda bendrą ūkį, todėl ji kaip ūkininkė šį jo žemės sklypą naudoja dirba jame bei deklaruoja kartu su kita ūkio žeme. Šio žemės sklypo ribas prieš 10 metų nustatė žemėtvarkininkas A. R. tomis ribomis jis ir naudojosi, nieko savavališkai pats nematavo. Naujų sklypo ribų jis nežino. Vasarą buvo atvažiavę iš žemėtvarkos, tačiau jis tikrinant nedalyvavo, viską tvarkė žmona, ji sakė, kad yra 26 arais per daug, tačiau žmona su tuo nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d., privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Tyčia yra būtinasis ATPK 45 str. numatyto pažeidimo požymis, kurio nesant, byla turi būti nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2015-10-19 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. R., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad gretimo sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo Z. M. (remiantis 2015 m. pasėlių deklaracijos duomenimis) naudojasi didesniu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sąskaita. Užimta ir naudojama apie 0,26 ha A. R. priklausančios žemės. Teismo posėdžio metu A. N. parodė, kad žemės sklypo ribos buvo nustatytos jam įsigijus (iš valstybės nupirkus) žemės sklypą, jis jų nekeitė, visą laiką naudojosi tomis ribomis kaip jam buvo pamatuota nusipirkus šį žemės sklypą iš valstybės. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko A. R. priklausančios žemės užėmimo, sėjant pasėlius, ganant gyvulius, užtveriant laikiną tvorą, veiksmus, nepateikta. Priešingai, pati Z. M. teisme parodė, kad vyrui priklausantį žemės sklypą tvarko ji: sėja pasėlius, gano gyvulius ir pan. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčinės kaltės nepatvirtina ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja.

Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalies subjekto tinkamumo požiūriu pagal privatinės teisės normas žemės valdymas, naudojimasis ja - galimas nebūtinai būnant jos savininku. Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Ši norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ir kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. N. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudojasi jo žmona Z. M.. Iš A. N. ir Z. M. parodymų teisme matosi, kad žemę naudoja ir dirba Z. M., kuri yra įregistravusi ūkininko ūkį. A. N. apie jam priklausančią ir Z. M. dirbamą žemę, teisme jokios informacijos negalėjo pateikti, parodė, tik, kad visą žemę dirba ir naudoja jo sutuoktinė, o jis nieko apie tai nežino. Taigi A. N. nėra tinkamas ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektas, kadangi nepaisant to, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie kurio yra neteisėtai dalinai užimtas ir naudojamas A. R. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso A. N., tačiau faktinis šio žemės sklypo naudotojas yra jo žmona Z. M., kuri būdama ūkininkė realiai naudojasi sklypu.

Darytina išvada, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, liudytojos paaiškinimus ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog A. N. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo A. R. priklausančią žemę, aiškiai suprasdamas, kas yra žemės sklypo savininkas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

NUTAR IA:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.