- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- I1-6024-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01499-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsiliepimas
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 33880 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5). Pareiškėjas 2020-09-15 atsiliepimu į atsakovo atsiliepimą, kuris teisme buvo gautas 2019-09-21, patikslino ginčo laikotarpį (nuo 2019-01-28 iki 2019-05-22) bei sumažino savo reikalavimą ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 1610 Eur (b. l. 61–64).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) ir atsiliepime į atsakovės atsiliepimą (b. l. 61–64) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-05-22 buvo laikomas Alytaus PN nežmoniškomis sąlygomis. Teigė, jog nuo 2019-01-28 iki 2019-04-11 gyveno 10 lokalinio sektoriaus 2 būryje socialinio globos sektoriuje skirtam neįgaliems asmenims 5 gyvenamojoje patalpoje. Nurodė, jog 5 miegamojo plotas 32,01 kv. m, sanitarinis mazgas užėmė 3 kv. m, todėl pareiškėjui teko 3,5 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2019-04-11 iki 2019-05-22 gyveno 12 būrio 5 lokalinio sektoriaus 2 miegamajame, kurio plotas 33,49 kv. m ir jame gyveno 9 asmenys. Pareiškėjui teko 3,3 kv. m gyvenamojo ploto. Teigė, jog globos sektoriui turi būti taikomos higienos normos skirtos sveikatos priežiūros institucijoms. Todėl turėtų būti įrengtos tik 4 miegamosios vietos bei nustatomas 7 kv. m plotas. Paaiškino, jog globos sektoriuje nuo 2018-10-01 iki 2019-04-11 vyko remonto darbai. Visą tą laiką teko kęsti triukšmą, kvėpuoti dulkėmis, uostyti dažų smarvę. Dėl to skaudėjo galvą, buvo silpna ir bloga, skaudėjo gerklę. Dėl tokių veiksmų ne kartą buvo kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris nustatė pažeidimus. Nurodė, jog 2019-01-09 prasidėjus dušo patalpų remontui, pareiškėjui reikėjo eiti per lauką į bendrą dušo patalpą, kuris nebuvo pritaikytas neįgaliems asmenims. Dušo patalpoje slidu, nėra porankių įsikibti, taburečių, nebuvo kur pasidėti higienos priemones, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ir kūno prausiklio dozatorių. Dušo patalpos 2 būryje buvo netinkamai įrengtos, nebuvo porankių, nebuvo kur atsisėsti. Teigė, jog vaikščiojant į dušo patalpas per lauką ne kartą peršalo, susirgo. 2019-04-11 pareiškėjas buvo perkeltas į 12 būrį, kuris nebuvo skirtas neįgaliems asmenims. Perkėlus į 12 būrį buvo panaikintas specialus ligoniams skirtas maitinimas. 2 būryje jis buvo skirtas toks kaip dirbantiems, maisto kiekis ženkliai sumažėjo. Pareiškėjas buvo perkeltas iš globos skyriaus be jokių gydytojų išvadų. Minėtu laikotarpiu jautė pastovų stresą, nerimą, baimę, patyčias. 2019-05-22 pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teigė, jog 2 globos skyriuje naktimis būdavo užrakinami, neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, todėl negalėjo išsikviesti nei pareigūnų nei medikų. Be to, neveikė nei radijas nei kabelinė televizija, nebuvo dūmų detektorių, nei atsarginių išėjimų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 11–18). Atsakovė prašo taikyti senaties terminą bei nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu už laikotarpį iki 2019-01-28 yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3672-320/2019. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-10-08 įsakymu Nr. V-409, atsižvelgiant į nuteistųjų trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos poreikį ir siekiant pagerinti socialinių bei medicininių paslaugų, teikiamų ne pirmą kartą laisvės atėmimo bausme nuteistiems vyrams, kuriems reikalinga socialinė globa bei slauga, kokybę, buvo patvirtinta Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal savo pobūdį Socialinės globos sektoriaus patalpos negali būti artimesnės Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, kuriose vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtu būti 5.1 kv. m. Ši norma taikoma tik patalpoms esančioms Laisvės vietų atėmimo ligoninėje. Alytaus pataisos namai pareiškėjui ginčo laikotarpiu užtikrino teisę į kalinimą nustatytą dydžio plotą gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas. 2019-04-11 Socialinės globos sektorius buvo uždarytas, o didelė dalis nuteistųjų perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-02-01 Nr. V-60 sudarytos Komisijos dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar šio sektoriaus sprendimu, 2019-03-08 posėdžio protokolas Nr.LV-768, buvo paliktas Alytaus pataisos namuose, tačiau kokiais motyvais posėdžio protokole nėra užfiksuota, todėl negali pateikti, kodėl buvo jis paliktas. Pataisos įstaigos socialinės globos sektorius – pataisos įstaigoje įrengtas atskiras (10 lokalinis) sektorius, skirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje. Socialinės globos sektoriuje, padėti nuteistiesiems buityje, kurie nesavarankiški ar iš dalies savarankiški ir kuriems yra reikalinga ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa, buvo įdarbinti nuteistieji tvarkdariai. Nurodė, jog nuo 2018-12-05 iki 2019-04-11 pareiškėjas paskirtas ir gyveno 2 būryje (Socialinės globos sektorius, 10 lokalinis sektorius), 5 miegamajame, kuris yra 35.8 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,47 kv. m. Sanitarinio mazgo gyvenamojoje patalpoje įrengta nebuvo. Pažymėjo, jog Alytaus pataisos namai nėra Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir nėra jai prilyginama, į socialinės globos sektorių skiriami nuteistieji, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje. 2019-04-11 Socialinės globos sektorius buvo uždarytas, todėl pareiškėjas nuo 2019-04-11 iki 2019-05-22 buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 2 gyvenamąją patalpą, patalpa yra 33,49 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant visoms užimtoms vietoms vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,72 kv. m. Sanitarinio mazgo esančio patalpoje plotas 2.85 kv. m. Pareiškėjas būdamas priskirtas paprastąją grupei ginčo laikotarpiu 12 būrio 2 gyvenamoje patalpoje buvo laikomas užrakintas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkto nuostatomis. Gyvenamosios patalpos yra įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Lokalus teisės aktas, kuris reglamentavo nuteistųjų rakinimą tai Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018-11-12 įsakymas Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“. Dienotvarkėje numatytu laiku nuo 9.10 val. iki 12.10 val., 5 lokalinio sektoriaus nuteistieji (paprastoji grupė) yra išleidžiami iš gyvenamųjų patalpų (ne kamerų) pasivaikščioti 3 valandoms, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekse. Pataisos namai nurodė, jog higienos normų reikalavimų įstaigoje yra laikomasi ir tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro aktai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019-01-24 rašte Nr. (12.4.80), minima cheminių medžiagų koncentracija ir nariuotakojų buvimas nebuvo nustatyta 2 būrio 9, 2 ir 5 miegamuosiuose, kuriuose pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno, todėl su pareiškėju ši aplinkybė neturi jokio priežastinio ryšio. Be to, cheminių medžiagų koncentracija susidarė dėl per mažo patalpų vėdinimo, patalpas vėdina patys nuteistieji – atidarydami miegamųjų langus. Dušo patalpa aprūpinta inventoriumi kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas kaip matyti iš Socialinės globos poreikių vertinimo kriterijų pažymėta, kad „Gali pats pasirūpinti asmens higiena (nusiprausti išsimaudyti, prižiūrėti savo kūno dalis), apsirengti. Savarankiškai susitvarko tualete“. Taigi vertinant pareiškėjo fizinį asmens priežiūros savarankiškumą specialus poreikis nustatytas nebuvo, todėl pareiškėjo argumentas, kad dušas nebuvo pritaikytas neįgaliesiems yra atmestinas. Taip pat dušo remonto metu pareiškėjas turėjo teisę, buvo sudaryta galimybė eiti į pataisos namų bendro naudojimo dušo patalpas. Antrame būryje yra ir bendras sanitarinis mazgas (įrengtas atskirai nuo miegamųjų) jie buvo įrengti vadovaujantis teisės aktais. Jais galėjo naudotis 1, 2, 3, 4, 5 ir 9 miegamųjų nuteistieji. Antro būrio sanitarinis mazgas, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnės kaip 1.5 metro aukščio. Ginčo laikotarpiu 10 lokaliniame sektoriuje (įrengtas tik nuteistųjų būrys Nr.2 ), kuris įsteigtas kaip Socialinės globos sektorius ir pritaikytas neįgaliesiems nuo 2016 metų iki 2019-04-11, jame buvo laikomi ir skiriami nuteistieji iš visų pataisos įstaigų tik Komisijos sprendimu. Patiksliname, kad 2 būrio tik 6, 7 ir 8 gyvenamosiose patalpose (jose įrengta tik po 5 lovas) buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos ir į jas buvo skiriami tik gydytojui rekomenduojant – nuteistieji turintys specialų globos poreikį. Kitos 2 būrio (Socialinio globos sektoriaus) patalpos, tai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 9 neturėjo viduje įrengtų sanitarinių mazgų nes jose buvo laikomi nuteistieji, kuriems ypatingo specialaus poreikio nereikėjo, todėl jie naudojosi bendromis būrio tualeto ir Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 9 neturėjo viduje įrengtų sanitarinių mazgų nes jose buvo laikomi nuteistieji, kuriems ypatingo specialaus poreikio nereikėjo, todėl jie naudojosi bendromis būrio tualeto ir prausyklų patalpomis. 2 nuteistųjų būrio tik aukštas (ne gyvenamosios patalpos) buvo rakinamas nuo 17.00 val. iki 7 val., vadovaujantis 2017-04-11 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-106. Visos 10 lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimais. Ginčo laikotarpių 2 būryje buvo atliekami paprastieji remonto darbai, dėl ko darytina išvada, kad Higienos normos nedraudžia atlikti paprastąjį remontą, nes Higienos normos netaikytina tik tuo metu kai atliekami rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbai. Nors ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) ir buvo atliekami patalpų remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą, atmestini. Visi radiotechniniai objektai Pataisos namuose buvo įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, visi radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su NVSC ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri išdavė leidimą eksploatuoti radiotechninius objektus. Ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis psichinis smurtas iš pareigūnų pusės taip pat negauta duomenų, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. 2 būrio patalpose (Socialinės globos sektorius) nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra, tiek reaguojant į gautus iškvietimus suveikus signalui iš konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant (mobilieji postai). Nėra duomenų, kad remontuojant 2 būrio gyvenamąsias patalpas iškvietimo sistema neveikė. 4, 5 ir 6 lokalinio sektorių taip pat uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamose patalpose (tame tarpe ir kamerų tipo patalpose) Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. Visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Šiuose sektoriuose kiekviename miegamajame yra įrengtas tualetas kuriame yra 1 unitazas ir 1 praustuvė, taip pat kiekvieno būrio bendrojo naudojimo patalpose yra virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, dušinė. Taip dušo kabino yra įrengtos ir kiekviename 12 būrio miegamojo sanitariniame mazge.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas 2020-09-21 pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčo laikotarpį jis apibrėžia nuo 2019-01-28 iki 2019-05-22 bei dėl to sumažina savo reikalavimą ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 1610 Eur (b. l. 61–64). Teismas pareiškėjo skundą vertins už laikotarpį nuo 2019-01-28 iki 2019-05-22.
Atsakovės atstovė prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį bei nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu už laikotarpį iki 2019-01-28 yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3672-320/2019. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą, patikslino ginčo laikotarpį ir teismui priėmus šį patikslinimą, spręstina, jog senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2019-01-28 iki 2019-05-22.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui, o 11¹.4. punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ne mažesnis kaip 5,1 kv. m. Taisyklių 11¹ punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pataisos namų socialinės globos sektoriaus patalpose, tačiau teismo vertinimu, pagal savo pobūdį socialinės globos sektoriaus patalpos artimesnės Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 5,1 kv. m.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Pareiškėjas teigia, jog gyvenamojo ploto norma turi būti taikoma ta, kuri numatyta Lietuvos higienos normų HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737, 18 punkte, kuriame numatyta, jog minimalus plotas 1 lovai palatoje – 7 kv. m bei įrengtos patalpoje tik 4 lovos. Tačiau Alytaus pataisos namams kaip vienai iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto yra konkrečiai numatyta taikyti Taisyklių 11¹ punkto normas.
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 19–21, 26–31, 72) matyti, kad pareiškėjas nuo 2019-01-28 iki 2019-04-11 buvo paskirtas į 2 būrį (Socialinės globos sektorius, 10 lokalinis sektorius) 5 miegamąjį, kurio plotas 35,8 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,475 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas nurodė, jog 2 būrio 5 gyvenamosios patalpos plotas buvo 32,01 kv. m bei 3 kv. m ploto užėmė sanitarinis mazgas. Pateikdamas atsiliepimą nurodė, jog 5 gyvenamoji patalpa yra 35,1 kv. m ploto. Be to nurodė, jog atsakovai pateikdami atsiliepimą į Burneikos skundą administracinėje byloje Nr. I-11213-422/2019 nurodė, jog 5 gyvenamoje patalpoje sanitarinis mazgas yra įrengtas.
Atsakovas nurodė, jog 5 miegamasis pagal schemą nurodytas plotas 35,12 kv. m, programoje Įskaita 35,85 kv. m, miegamojo matmenys pagal schemą yra 5,73 ir 6,21, kas sudaro 35,58. Atsakovas neturi duomenų kodėl yra susidarę tokie skirtumai, tačiau specialistų teigimu tokie neatitikimai gali būti dėl remonto metu perstatytų pertvarų, o brėžinyje tai nebuvo pakoreguota (b. l. 68–70).
Atsižvelgiant į pareiškėjo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes bei į byloje pateiktus rašytinius dokumentus, teismas sprendžia, jog 5 miegamojo plotas yra 35,12 kv. m kaip ir nurodyta schemoje, kuris yra oficialus dokumentas. Todėl spręstina, jog vienam asmeniui 5 miegamajame teko 4,39 kv. m gyvenamojo ploto.
Taisyklių 11¹ punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pataisos namų socialinės globos sektoriaus patalpose. Tačiau atsakovės atstovas vidiniu teisės aktu nustatė Socialinės globos sektoriaus patalpų minimalų gyvenamųjų patalpų plotą. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-04-11 įsakymu Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ (toliau – ir 2017-04-11 įsakymas) yra nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas 10-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms (b. l. 110–111). Minėtas įsakymas buvo galiojantis ginčo laikotarpiu, teisės aktų numatyta tvarka nebuvo apskųstas. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma atliekant bausmę 2-ajame būryje, pažymi, kad 5-oje miegamojoje patalpoje pareiškėjui buvo užtikrinta 2017-04-11 įsakyme nustatyta 3,6 kv. m ploto norma.
Laikotarpiu nuo 2019-04-11 iki 2019-05-22 pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 33,49 kv. m, įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,72 kv. m gyvenamojo ploto. 2017-04-11 įsakyme yra nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas 5-ojo lokalinio sektoriaus 12-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms (b. l. 110–111). Teismas, sprendžia, jog pareiškėjui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma atliekant bausmę 12-ajame būryje 2 miegamojoje patalpoje.
Pareiškėjas ginčija tą aplinkybę, jog 2019-04-11 pareiškėjas buvo perkeltas iš neįgaliems skirtų patalpų, todėl neteko specialaus maitinimo, tai buvo padaryta be gydytojų išvadų. Pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019-02-01 Nr. V-60 sudarytos Komisijos dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar šio sektoriaus komisija, 2019-03-08 posėdžio protokolu Nr.LV-768, buvo paliktas Alytaus pataisos namuose (b. l. 26–31). Pareiškėjas nenurodė ar minėtą protokolinį nutarimą buvo apskundęs teisės aktų numatyta tvarka. Kaip nurodė atsakovas 2019-04-11 Socialinės globos sektorius buvo panaikintas. Nelikus Alytaus pataisos namuose Socialinės globos sektoriaus ir komisijai nusprendus pareiškėją palikti Alytaus pataisos namuose, o ne perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus. Be to, nuteistųjų perkėlimą iš vienos įstaigos į kitą vykdo Departamentas (Bausmių vykdymo kodekso 69 str.), o jo atžvilgiu pareiškėjas reikalavimo nekelia. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo perkėlimo iš Socialinės globos sektoriaus į patalpas, nepritaikytas neįgaliems asmenims, atmestini.
Pareiškėjas teigė, jog nuo 2019-01-09 vykdant dušo patalpų remontus jis turėjo vykti maudytis per lauką į bendrą pirtį ir dėl to ne kartą peršalo, susirgo. Nurodė, jog bendros dušo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliems asmenims (nebuvo porankių), buvo slidu, nebuvo guminių kilimėlių, taburetės, skysto muilo dozatorių, lentynėlių (nebuvo kur pasidėti higienos priemonių).
Atsakovė nurodė, jog dušo patalpa aprūpinta inventoriumi kaip numatyta teisės aktuose. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų (b. l. 45–51) pareiškėjas gali pats pasirūpinti asmenine higiena (nusiprausti, išsimaudyti, prižiūrėti savo kūno dalis), apsirengti, savarankiškai susitvarko tualete. Todėl spręstina, jog pareiškėjui dušas neturėjo būti pritaikytas kaip neįgaliam asmeniui. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-04-11 būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl to, kad jam sunku ar jis negali pasinaudoti dušo patalpose esančiais įrenginiais, ar, kad jam reikalinga Alytaus PN pareigūnų pagalba. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad dušo, sanitarinio mazgo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsakovė 2020-07-07 pažyma (b. l. 54) patvirtino, jog vykdant dušo patalpų remontą buvo įrengta laikina dušo patalpa prausyklos patalpose su karštu vandeniu, kad užtikrinti nuteistųjų su judėjimo negalia poreikius. Dušas veikė nuolat, laikino dušo patalpose buvo sudėti guminiai kilimėliai, buvo muilo dozatorius, veidrodžiai, lentynėlės. Tai patvirtina pateiktos nuotraukos (b. l. 35).
Tačiau atsakovė nepaneigė pareiškėjo aplinkybių, jog dušo patalpa neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma) 13 punkto reikalavimų. Minėtose Aprūpinimo inventoriumi normose numatyta, jog dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės, suolas (ar kėdė, ar taburetė), lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Pateiktos bendros dušinės nuotraukos (b. l 40) nepatvirtina, jog buvo užtikrintas tinkamas inventorius bendro dušo patalpose.
Atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo remontuojamas visas Socialinės globos sektorius (2 būrys). Nors atsakovo atstovas nurodo, kad remonto darbai vyko tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik nedaugiau kaip po vieną, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl būryje atliekamų remonto darbų pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjas būtų laikomas neremontuojamame būryje.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. rašte minima cheminių medžiagų koncentracija ir nariuotakojų buvimas nebuvo nustatytas 2 būrio 9, 2 ir 5 miegamuosiuose, kuriuos pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, todėl ši aplinkybė neturi jokio priežastinio ryšio. Tačiau teismas sprendžia, jog minėtos medžiagos atsirado vykdant statybos darbus, todėl tikėtina, jog viso būrio patalpose šios medžiagos buvo pasklidę. Taigi, šioje dalyje konstatuotini neteisėti Alytaus PN veiksmai, neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2 būryje buvo naktimis užrakinami, neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, todėl negalėjo išsikviesti nei pareigūnų, nei medikų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2-ojo būrio patalpose nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra tiek reaguojant į gautus iškvietimus, tiek intensyviai patruliuojant. Pabrėžė, jog nėra duomenų, jog remontuojant 2 būrio patalpas iškvietimo sistema neveikė.
Pagal Taisyklių 73¹ punktą, nuteistieji gali būti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Taisyklių 73² punkte nurodyta, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Byloje esantis Alytaus PN direktoriaus 2017-04-11 įsakymas patvirtina aplinkybę, kad 2-ojo būrio nuteistieji buvo rakinami aukštuose nuo 17 val. iki 7 val. Pažymėtina, kad tuo laiku, kuomet pareiškėjas buvo rakinamas aukštuose, jam nebuvo apribota galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens šaltinio. Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Pareiškėjas teigia, jog negalėjo susisiekti su pareigūnais ir medikais. Nors pareiškėjas tvirtino, kad pareigūnų iškvietimo sistema neveikė, tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl naudojimosi pareigūnų iškvietimo signalu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neveikiančio pareigūnų iškvietimo signalo, ar, kad, esant būtinybei, nebūtų galėjęs išsikviesti pareigūnų. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.
Taip pat pareiškėjas teigė, jog neveikė nei radijas, nei kabelinė televizija, nebuvo dūmų detektorių, nei atsarginių išėjimų. Tačiau ir šiuo atveju pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ir kankinančios, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė didžiulį diskomfortą, pasitikėjimo savimi sumažėjimą, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Alytaus PN galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (remonto metu jam teko kvėpuoti cheminėmis medžiagomis užterštu oru bei atsakovė nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamai įrengtų bendro dušo patalpų), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1610 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. (G. B.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo G. B. (G. B.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-05-22 buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.