- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- Iv-1591-426/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02698-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai D. M., atsakovės ir atsakovės atstovės atstovei Ingridai Raginytei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2011-11-11 įsakymą Nr. 1PI-894 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.”; 2) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 1–7). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad vadovaujantis Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-09-7 tarnybiniame pranešime pateikta informacija, Tarnybos direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. 1PI-728 buvo sudaryta komisija Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija). Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, padarė išvadą, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Skundžiamu Tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
D. M. manymu, nuobauda paskirta neteisėtai, neteisingai ir nepagrįstai, todėl Tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymas naikintinas. Patvirtino, kad jokio asmeninio suinteresuotumo dėl civilinės bylos Nr. 2-1926-647/2010 baigties niekada neturėjo ir neturi. Byla pareiškėjai perduota ją nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, jau atsisakius nuo apeliacinio skundo. Tvirtina, jog savavališkai negalėjo pakeisti oficialios Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pozicijos. Skunde nurodo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje pakaitine valstybės tarnautoja pradėjo dirbti nuo 2010-10-01, o civilinė byla Nr. 2-1926-647/2010 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama nuo 2010-05-17. Ši byla buvo tuometinio Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V. Vanago žinioje, kuris joje atstovavo ir rengė visus procesinius dokumentus. V. Vanagas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2010-08-30 raštą Nr. NSR(48)-327-(1.12) „Dėl apeliacinio skundo atsisakymo“, kurį pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D.. Šiame rašte V. Vanagas nurodė, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 308 str. 1 d., Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsisako nuo pateikto apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti. Pažymėtina, kad ne 2010-10-12 raštu Nr. NSR(48)-1911-(1.12), o 2010-08-30 raštu Nr. NSR(48)-327-(1.12) „Dėl apeliacinio skundo atsisakymo“ atsisakyta nuo apeliacinio skundo. Pareiškėjai nesuvokiamas Komisijos sąmoningas akcentavimas, kad būtent jos pasirašytu raštu buvo atsisakyta nuo apeliacinio skundo. 2010-11-12 raštu Nr. NSR(48)-1911-(1.12) buvo pateikti motyvai, o ne atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Sprendimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo buvo priimtas gerokai anksčiau. 2010-11-12 raštą Nr. NSR(48)-1911-(1.12) rengė V. Vanagas, tačiau jis išėjo iš darbo (iš pareigų atsistatydino 2010-11-15), todėl paprašė pareiškėjos, kad sutiktų būti nurodyta šio rašto rengėja. Teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme jokie papildomi argumentai nebuvo išsakyti, vadovautasi 2010-11-12 rašte Nr. NSR(48)-1911-(1.12) nurodytais atsisakymo nuo apeliacinio skundo motyvais. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-08 įsakymas Nr. 2.3-4457-(41) su priedais, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aiškiai matė, dėl ko vyksta teismo procesas.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010, atsisakymą nuo apeliacinio Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo2010-11-15 žodinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija. 2010-11-15 teismo posėdžio protokole nurodyta, kad kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė klausimą dėl atsisakymo nuo skundo spręsti nagrinėjant bylą iš esmės. Teismo posėdyje taip pat buvo nurodyta, kad teismas gali netenkinti skundo atsisakymo, jei bus nustatyta, kad pažeidžiamas viešas interesas. Paaiškinta, kad pretendentų eiliškumas nustatinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nuostatomis. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1874-467/2010 konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d. numatytų sąlygų, kurios kliudytų priimti Tarnybos atsisakymą nuo apeliacinio skundo, nenustatyta, nes apeliacinio skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui neprieštarauja.
Pažymi, kad Tarnyba 2011-07-15 raštu Nr. 1SD-(3.1)-494O „Dėl atstovavimo Nacionalinei žemės tarnybai teismuose praktikos suvienodinimo“, siekdama užtikrinti tinkamą atstovavimą teismuose, t. y. procesinių dokumentų parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, prašo teritorinių žemėtvarkos skyrių laikytis šiame rašte išdėstytų nurodymų. Rašto 4 p. nurodyta, kad nepaisant to, kad teritorinių žemėtvarkos skyrių specialistai pagal jiems suteiktus Tarnybos direktoriaus įgaliojimus yra įgalioti atstovauti Tarnybai teismuose, t. y. vesti teismines bylas, rengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose ir pan., tačiau šie specialistai nėra įgalioti pasirašyti teismui teikiamų procesinių dokumentų, kadangi įgaliojimai atstovauti teismuose, įgalinantys pasirašyti teritorinio žemėtvarkos skyriaus rengiamus procesinius dokumentus, yra suteikti tik teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjams ar teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjų pavaduotojams, atliekantiems šio skyriaus vedėjo funkcijas. Atsižvelgiant į Tarnybos direktoriaus 2011-05-03 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-86 nustatytą tvarką, visi teritorinių žemėtvarkos skyrių rengiami procesiniai dokumentai privalo būti pasirašyti tik šių skyrių vedėjų (ar teritorinių skyrių vedėjų pavaduotojų, atliekančių šio skyriaus vedėjo funkcijas), o dokumentus rengiantys specialistai (teisininkai) tik vizuoja parengtų dokumentų projektus. Todėl pareiškėja, būdama specialistė, negalėjo nepalaikyti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pasirašytuose raštuose išdėstytos pozicijos.
Komisijos išvada, kad pareiškėja netinkamai įvykdė Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus V. Ž. prašymą, todėl pažeidė pareigybės aprašymo punktuose nustatytus reikalavimus, Valstybės tarnybos 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 7 p. nustatytas pareigas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, yra neteisinga, niekuo nepagrįsta.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji tiesiogiai pavaldi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, todėl neprivalėjo vykdyti kito specialisto nurodymų, atsiųstų elektroniniu paštu (to nėra nurodyta pareigybės aprašyme). Minėtas pavedimas buvo atsiųstas elektroniniu paštu 2011-08-23, kai ji atostogavo nuo 2011-08-16 iki 2011-08-26 įskaitytinai. Įvykdymo terminas nustatytas iki 2011-08-31. Pavedimas nevizuotas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ar jį pavaduojančio valstybės tarnautojo. Taigi įvykdyti turėjo tik 2 darbo dienas, o V. Ž. nesutiko pratęsti termino. Skunde nurodo, kad turima informacija, susijusi su D. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 raštu, pateikta operatyviai. Pavedime nebuvo nurodyta, kokius būtent dokumentus privalu pateikti, todėl Komisija negalėjo aiškinti, kad pareiškėja nepateikė visų reikalaujamų dokumentų. Už tokio pobūdžio nesusipratimą, jos manymu, nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą. Minėtos aplinkybės Komisijos išvadoje nebuvo analizuotos, neatsižvelgta į tai, kaip pareiškėja dirbo visus metus, koks buvo krūvis. Nepasiteirauta tiesioginio vadovo nuomonės. Pareiškėjos manymu, Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir konkrečiai neįrodė, jog jos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d., parenkant tarnybinę nuobaudą tarnybinį nusižengimą padariusiam valstybės tarnautojui, turi būti atsižvelgiama į nusižengimo sunkumą apibūdinančias aplinkybes ir padarinius, tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, taip pat valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Komisija 2011-10-12 išvadoje Nr. 17 privalėjo aiškintis jos kaltės klausimą, kaltę nustatyti teisingai pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais, nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju iš Komisijos 2011-10-12 išvados negalima padaryti kategoriškos išvados, kad joje įvardinti faktai atsirado dėl pareiškėjos kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d. nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pareiškėja nurodo, kad neatliko jokių veiksmų, diskredituojančių valstybės tarnybą, žeminančių žmogaus orumą ar pažeidžiančių žmonių konstitucines teises, valstybės tarnautojo pareigoms ar etikos principams nenusižengė. Todėl visa ši susiklosčiusi situacija jai asmeniškai yra labai skaudi ir žeminanti. Atsakovas savo veiksmais, t. y. neteisingai paskirdamas tarnybinę nuobaudą, pažemino garbę ir orumą, pakenkė dalykinei reputacijai ir autoritetui. Nuo tarnybinio pranešimo įteikimo dienos iki dabar patiria neigiamus išgyvenimus, nuolatinį nerimą ir nusivylimą. Tarnybinis patikrinimas neigiamai veikė ir veikia jos emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų pažįstančių žmonių akyse.
Atsakovė Tarnyba, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 83–98). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) ir atsižvelgiant į Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-09-07 tarnybinį pranešimą, nuspręsta pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. ir skyriaus vedėjo L. D. veiksmų. Tarnybos direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. 1PI-723 buvo sudaryta Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Šalies argumentai
V. Ž. prašymą pateikti informaciją, todėl pažeidė Tarnybos generalinio direktoriaus 2010-06-30 įsakymu patvirtinto Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.2 p. nustatytus reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 7 p. nustatytas pareigas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2003-12-19 įsakymu Nr. 1P-109, 22 p. buvo nustatyta, kad teritorinių žemėtvarkos skyrių vadovai pasirašo dokumentus, kurie parengti vykdant Tarnybos direktoriaus įgaliojimuose teritorinio žemėtvarkos skyrių vadovams suteiktas funkcijas. Pagal Skyriaus nuostatų 10 p., Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui vadovauja ir už jam pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako skyriaus vedėjas, kuris priima sprendimus, pasirašo sutartis bei rengia ir pasirašo kitus dokumentus, reikalingus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui priskirtoms funkcijoms atlikti (11.2 p.) ir užtikrina Tarnybos direktoriaus pavedimų vykdymą (11.2 p.). Tarnyba sutinka su pareiškėjos argumentu, jog tik Tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjas ar jo pavaduotojas, atliekantis šio skyriaus vedėjo funkcijas, yra įgaliotas pasirašyti teritorinio žemėtvarkos skyriaus rengiamus procesinius dokumentus, nepaisant to, kad šių teritorinių žemėtvarkos skyrių specialistai pagal jiems suteiktus Tarnybos direktoriaus įgaliojimus yra įgalioti atstovauti Tarnybos interesams teismuose. Tą patvirtina ir Komisijos 2011-10-12 išvadoje išdėstyti argumentai, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 raštą Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raštą Nr. NSR(48)-1911-(1.12), kuriais atsisakyta nuo 2010-07-30 apeliacinio skundo, pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D. Tačiau Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad dokumentus rengiantys teritorinių žemėtvarkos skyrių specialistai (teisininkai) tik vizuoja parengtų dokumentų projektus, ir negali išreikšti priešingos pozicijos.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos direktoriaus 2010-09-30 įsakymu Nr. 2P-349 pareiškėja nuo 2010-10-01 priimta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas J. V. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui. Tarnybos direktoriaus 2010-11-23 įsakymu Nr. 2P-601 2010-11-23 pareiškėja atleista iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, o Tarnybos direktoriaus 2010-11-23 įsakymu Nr. 2P-602 nuo 2010-11-24 priimta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Tarnybos direktoriaus 2010-12-03 įsakymu Nr. 2P-688 pareiškėja nuo 2010-12-06 atleista iš minėtųjų pareigų ir Tarnybos direktoriaus 2010-12-03 įsakymu Nr. 2P-689 nuo 2010-12-07 priimta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Atsiliepimas
Iš Tarnybos Teisės departamento Personalo skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja pareigybės aprašymus pasirašė 2010-11-24 ir 2010-12-07. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, nors pareiškėja nuo 2010-10-01 priimta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, ir 2010-10-01 nepasirašė Pareigybės aprašyme, nelaikytina, kad ji nebuvo supažindinta su Pareigybės aprašyme nurodytomis Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) atliekamomis funkcijomis. Pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatų 11.1 p. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas organizuoja skyriaus darbą, paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos, kad būtų įgyvendinti skyriui iškelti uždaviniai ir jam deleguotos funkcijos. Todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, priėmus pareiškėją į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, turėjo ją 2010-10-01supažindinti su Pareigybės aprašymu.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius yra Tarnybos struktūrinis padalinys, kuris yra tiesiogiai pavaldus Tarnybos direktoriaus pavaduotojui (1 ir 4 p.). Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-08-23 prašymas „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo” pagal vidinę Tarnybos tvarką buvo išsiųstas elektroniniu paštu tiek pareiškėjai, tiek Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui L. D., todėl, vadovaujantis Skyriaus nuostatų 10 p., kuriame nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui vadovauja ir už jam pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako skyriaus vedėjas, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D. turėjo vizuoti pareiškėjai vykdyti gautą 2011-08-23 prašymą „Dėl informacijos pateikimo“. Be to, pareiškėja skunde nurodo, kad ji šį 2011-08-23 prašymą įvykdė. Todėl darytina išvada, kad žinojo Tarnybos vidinę tvarką dėl informacijos pateikimo. Kadangi pareiškėja nepateikė visų V. Ž. reikalaujamų dokumentų, prašymas buvo įvykdytas netinkamai. Pareiškėja Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-08-31 raštu Nr. 48SS-(14.48.7.)-2247 pateikė ne 2010-03-19 patikslinto Pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, o 2010-04-07 patikslintą Pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą, kuris nepažymėtas tvirtinimo žyma bei nepasirašytas, išsamiai nepaaiškino, kokiais motyvais remiantis buvo atsisakyta apeliacinio skundo.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba be kitų šiame įstatyme įtvirtintų principų grindžiama ir tarnybinio bendradarbiavimo principu. Todėl pareiškėja turėjo tinkamai įvykdyti V. Ž. 2010-08-23 prašymą pateikti informaciją ir dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi (civ. b. Nr. 2A-1874-467/2010) priėmė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo panaikinimo ir apeliacinį procesą nutraukė. Todėl akivaizdu, kad tarp pareiškėjos veiksmų ir neigiamų teisinių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti. Taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo atsisako.
Atsiliepimas
Tarnybos, atstovaujančios ir Lietuvos valstybę, atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad G. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 kreipėsi į Tarnybą su raštu, kuriame nurodė, kad Tarnybos 2010-08-30 prašymu Vilniaus apygardos teismas 2010-011-29 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2A-1874-467/2010 (II t., b. l. 172). G. I., A. R. ir A. C. taip pat prašė Tarnybos išsamiai paaiškinti, kokiais motyvais remiantis buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 panaikinimo ir kokius atsisakymo nuo apeliacinio skundo motyvus teismui pateikė Tarnybos atstovė, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė D. M..
Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Ž. G. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 raštą elektroniniu paštu persiuntė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui L. D. ir šios skyriaus vyriausiajai specialistei D. M. (II t., b. l. 168–169). Tarnyba taip pat paprašė iki 2011-08-31 pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su rašte nurodytais reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-08-31 rašte Nr. 48SS-(14.48.7.)2247 paaiškino Tarnybai Vilniaus apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo (civ. b. Nr. 2-1926-647/2010) panaikinimo bei atsisakymo nuo šio apeliacinio skundo motyvus (I t., b. l. 59–62). Kartu su 2011-08-31 raštu Tarnybai buvo pateikta 71lapas papildomų dokumentų.
Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Ž. pateikė Tarnybos direktoriaus pavaduotojui V. L. 2011-09-07 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodomi D. M. galimai padaryti tarnybiniai pažeidimai: 1) netinkamai atstovauta Tarnybai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo (civ. b. Nr. 2-1926-647/2010) panaikinimo; 2) netinkamai įvykdytas Tarnybos pavedimas dėl D. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 prašyme nurodytų aplinkybių paaiškinimo – Tarnybai adresuotame 2011-08-31 rašte Nr. 48SS-(14.48.7.)-2247 nepateikti išsamūs paaiškinimai bei nenurodyti jokie papildomi motyvai, kuriais remiantis buvo atsiimtas Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo (civ. b. Nr. 2-1926-647/2010) panaikinimo; kartu su šiuo raštu pateiktas 2010-04-07 pretendentų sąrašas nebuvo patvirtintas ir pasirašytas, nors Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-08 įsakymu Nr. 2.3-4457-(41) buvo patvirtintas kitas pretendentų sąrašas, t. y. Patikslintas pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, sudarytas 2010-03-19 (II t., b. l. 99-115). Minėtame Tarnybiniame pranešime V. Ž. siūlo spręsti klausimą dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. ir vyriausiosios specialistės D. M. veiksmų tarnybinio patikrinimo.
Tarnybos direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. 1PI-723 buvo sudaryta tyrimo Komisija Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. ir vyriausiosios specialistės D. M. galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti. Į Komisijos sudėtį įtraukti šie asmenys: Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vedėja N. S., Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyriausioji specialistė B. K., Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė I. R., Teisės departamento personalo skyriaus vyriausiasis specialistas G. P. (I t., b. l. 108).
Komija, ištyrusi 2011-09-07 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, 2011-10-12 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.17, kurios 1 p. pasiūlė Tarnybos direktoriui pripažinti, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė D. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą (I t. b. l. 112-132).
Tarnybos direktorius, remdamasis Komisijos 2011-10-12 tarnybine išvada Nr. 17 ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 p., 2011-11-11 įsakymu Nr. 1PI-894 paskyrė D. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (I t., b. l. 133).
Byloje spręstinas ginčas dėl D. M. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymą Nr. 1PI-894 ir priteisti iš Lietuvos valstybės 500 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant D. M. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Departamento direktoriaus 2011-11-11 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 30 str., o nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. nustato esminius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą: 1) turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas Taisyklių nustatyta tvarka; 2) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; 3) tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos); 4) už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis adm. b. Nr. A146-3044/2011 ir kt.). Jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Taisyklių reikalavimų ir tokią išvadą gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ja remdamasis paskiria tarnybinę nuobaudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartis Nr. A146-1380/2011 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu (imperatyviai apibrėžti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai; draudimas už vieną tarnybinį nusižengimą skirti daugiau nė vieną nuobaudą), kitų pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. (2004-09-08 nutartis adm. b. Nr. A14-736/2004 ir kt.).
Taigi, sprendžiant, ar skundžiamu Tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina analizuoti Komisijos 2011-10-12 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 17 pagrįstumą, t. y. ar išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėja padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti du savarankiški D. M. inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai: 1) netinkamai atstovauta Tarnybai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo (civ. b. Nr. 2-1926-647/2010) panaikinimo; 2) netinkamai įvykdytas Tarnybos pavedimas dėl D. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 prašyme nurodytų aplinkybių paaiškinimo. Todėl, vertinat minėtos išvados pagrįstumą, būtina analizuoti visus D. M. veiksmus, kurie Komisijos buvo įvertinti kaip tarnybiniai susižengimai.
Dėl D. M. atstovavimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant Tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta Komisijos atlikto tarnybinio tyrimo ir 2011-10-12 surašytos tarnybinės išvados Nr. 17 pagrindu. Komisijos vykdytas tarnybinis patikrinimas bei Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-09-07 tarnybinis pranešimas nelaikytini Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nurodytu tarnybiniu ar kitas kompetentingos institucijos atliktu patikrinimu. Taigi, aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikomas maksimalus Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. numatytas 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nėra.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas bendrasis 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-25 nutartis adm. b. Nr. A662-2662/2011).
Byloje esantys įrodymai liudija, kad paskutinis D. M., procesinis veiksmas civilinėje byloje, kurioje pareiškėja atstovavo Tarnybai, buvo 2010-11-12 rašto, kuriame išdėstyti atisakymo nuo apeliacinio skundo motyvai, pateikimas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad dėl nagrinėjamų D. M. veiksmų tarnybinė nuobauda negalėjo būti skiriama, nes yra praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1d. nustatytas 6 mėn. terminas.
Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, pripažintina, kad Komisijos 2011-10-11 tarnybinio patikrinimo išvada toje dalyje, kuria siūloma D. M. skirti tarnybinę nuobaudą už nagrinėtą pažeidimą, o taip pat ir skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymas toje dalyje, kuria už šį pažeidimą yra paskirta tarnybinė nuobauda, yra nepagrįsti.
Dėl Tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. pavedimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-22 sprendimas adm. b. Nr. A556-27/2010; 2005-01-28 nutartis adm. b. Nr. A5-60/2005; 2004-07-30 nutartis adm.b. Nr. A4-678/2004 ir kt).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2011-11-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad D. M. savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d . 1, 3, 4, 7 p. bei Tarnybos direktoriaus 2010-06-30 įsakymu patvirtinto Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.2 p. nuostatas (I t., b. l. 128).
Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. nustatytos bendros valstybės tarnautojų pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4p.); teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą (7 p.).
Žemesnės instancijos teismas
D. M. vykdytinos funkcijos yra apibrėžtos Pareigybių aprašymo 7 p. , kuriame be kita ko nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina ir asmeniškai atsako, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rengiami įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (7.1 p). Pareigybių aprašymo 8 p. nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas tiesiogiai pavaldus šio skyriaus vedėjui.
Teismų praktikoje pažymėta, kad tarnybinės užduotys, formuluojamos rašytiniais pavedimais, turi būti konkrečios, suprantamos, atspindėti užduoties tikslus, nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminus, atitinkančius užduoties sudėtingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas adm.b. Nr. I-1395/2004).
Iš Tarnybos vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-08-23 elektroniniu paštu D. M. atsiųsto laiško matyti, kad prašoma Tarnybai iki 2011-08-31 pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su G. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 rašte nurodytais reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis (II t., b. l 168). V. Ž. tokio paties turinio laišką elektroniniu paštu atsiuntė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui L. D. (II t., b. l. 169).
Kaip minėta, G. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 rašte prašė Tarnybos išsamiai paaiškinti, kokiais motyvais remiantis buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 panaikinimo ir kokius atsisakymo nuo apeliacinio skundo motyvus teismui pateikė Tarnybos atstovė, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė D. M..
Komisijos 2011-10-12 tarnybinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, vykdydamas V. Ž. 2011-08-23 pavedimą, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakė 2011-08-31 raštu, kartu su kuriuo buvo pateiktos ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 ir 2011-11-12 raštų kopijos dėl apeliacinio skundo atsisakymo (I t., b. l. 113, b. l. 1, 69-70).
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-11-12 rašte, adresuotame Vilniaus apygardos teismui, aiškiai ir išsamiai išdėstyti atsisakymo nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo (civ. b. Nr. 2-1926-647/2010) panaikinimo motyvai (t. 1, b. l. 69–70).
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad Komisijos išvada toje dalyje, kuria konstatuota, kad D. M. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-08-31 rašte išsamiai nepaaiškino atsisakymo nuo apeliacinio skundo motyvų, prieštarauja pačios Komisijos nustatytom faktinėm aplinkybėm ir yra nepagrįsti.
G. I., A. R. ir A. C. Tarnybai 2011-08-12 pateiktame rašte neprašė atsakovės pateikti jokių dokumentų. Tarnybos vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-08-23 elektroniniu paštu atsiųstame laiške taip pat nenurodomi jokie konkretūs dokumentai, teiktini kartu su atsakymu į G. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 prašymą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Ž. 2011-08-23 pavedimas („pateikti informaciją ir dokumentus“) yra nekonkretus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, sistemiškai aiškinant Pareigybės aprašymo 7 ir 8 p. nuostatas, darytina išvada, kad D. M., atlikdama jai priskirtas ir Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, privalo vykdyti tiesioginio vadovo – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. – pavedimus. Taigi, D. M. ir V. Ž. tarnybiniai pavaldumo santykiai nesieja.
Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, ruošdama atsakymą į V. Ž. 2011-08-23 elektroniniu paštu atsiųstame laiške išdėstytą prašymą, vykdė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavedimą, todėl negalima teigti, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 p. nuostatas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pagal vidinę tvarką Tarnybos teisinio atstovavimo skyriaus atstovų prašymai turi būti vykdomi, nors tai niekur nėra reglamentuota. Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne Pareigybės aprašyme nustatytus, o nusistovėjusios vidinės tvarkos, kuri nereglamentuota jokiu vidaus administravimo teisės aktu, reikalavimus.
Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d. nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-22 sprendimas adm.b. Nr. A556-27/2010; 2005-01-28 nutartis adm. b. Nr. A5-60/2005; 2004-0-30 nutartis adm. b. Nr. A4-678/2004 ir kt).
Taigi, nagrinėjamu atveju, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo nustatytas esminis tarnybinės atsakomybės elementas – neteisėta veika, apibrėžta konkrečiais, pareiškėjos tarnybines funkcijas reglamentuojančiais, teisės aktais. Kaip minėta, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. yra nustatytos bendros valstybės tarnautojų pareigos, todėl tarnybinis nusižengimas negali būti grindžiamas nurodant vien tik šio straipsnio atitinkamas nuostatas.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje tinkamai nepateikus teisinio pareiškėjos veikos vertinimo, negalima tiksliai ir aiškiai apibrėžti kaltinimo ribų, kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas (2007-10-04 sprendimas adm. b. Nr. A17-816/2007, 2008-12-01 sprendimas adm.b. Nr. A146-1958/2008; 2008-05-29 nutartis adm. b. Nr. A442-845/2008 ir kt.).
Vertinant minėtų įrodymų visumą, sprendžiama, kad Komisijos 2011-10-12 tarnybinio patikrinimo išvada toje dalyje, kuria konstatuota, kad D. M. netinkamai įvykdė V. Ž. 2011-08-23 pavedimą ir šiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d . 1, 3, 4, 7 p. bei Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 p. nuostatas, yra nepagrįsta.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamas 2011-11-11 įsakymas Nr. 1PI-894, kuriuo D. M. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, priimtas Komisijos 2011-10-12 tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra nepagrįsta, pagrindu, todėl ir pats įsakymas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikintinas.
Dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
D. M., pagrįsdama jai padarytą neturtinę žalą, nurodo, kad neteisėtai paskyrus tarnybinę nuobaudą, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui. Taip pat pažymėjo, kad nuo tarnybinio pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą dienos iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, jaučia nerimą, nusivylimą.
Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau darbo kodekso 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui taikomas Darbo kodekso 250 straipsnis.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją).
Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-02 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis adm.b. Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. b. Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis adm. b. Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis adm. b. Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Teismas pripažįsta, kad dėl neteisėto Tarnybos direktoriaus 2011-11-12 įsakymo priėmimo pareiškėja patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį bei įrodymų visumą, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnybos veiksmai, sąlygojo tokio masto ir intensyvumo nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti laikomi Civilinio proceso kodekso 6.250 str. prasme esmine ir kompensuotina neturtine žala. Teismui konstatavus, kad Tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymas, kuriuo D. M. paskirta tarnybinė nuobauda, naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjos nurodytos neigiamos minėto Tarnybos sprendimo priėmimo pasekmės (emocinė įtampa, garbės ir orumo, dalykinės reputacijos, autoriteto pakenkimas) yra visiškai pašalinamos, nurodytos neturtinės vertybės pilnai apginamos.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju, teismo pripažinimas, kad D. M. buvo nubausta nepagrįstai, yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos D. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-11-11 įsakymą Nr. 1PI-894 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.”.
Likusioje dalyje skundo reikalavimą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.