Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-1055/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
1-185-1055/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42222-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ana Karšul
Kaltinamasis
Ž. B.
Nukentėjusysis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-1055/2025Proceso Nr. 1-01-1-42222-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajai Ž. B.,nukentėjusiajam M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 2023 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį paskiriant 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikusi),

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B., 2023 m. lapkričio 2 d. apie 18.20 val., būdama viešoje vietoje - ties sankryža su Etmonų g., Didžiojoje g., Vilniaus mieste, matant pašaliniams asmenims, elgėsi ciniškai ir įžūliai - tyčia vieną kartą koja spyrė į nukentėjusiojo M. V. vairuojamo automobilio "V. P.", valst. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, taip apgadindama bamperį ir jo apdailą, 130,08 eurų vertės; tęsdama nusikalstamą veiką, būdama viešoje vietoje - A. V. gatvėje, Vilniuje, priėjusi prie automobilio "V. P.", valst. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių vairuotojo durelių ir nukentėjusiajam atidarius langą, ji dešine ranka, kurioje laikė mobiliojo ryšio telefoną, vieną kartą sudavė M. V. į veido sritį, o pastarajam išlipus iš automobilio ir einant jai iš paskos, ji dar kartą dešine ranka vieną kartą bandė suduoti M. V. į veido sritį, tačiau pastarajam atsitraukus, kliudė jo rankose buvusį mobiliojo ryšio telefoną "iPhone 12 mini", dėl šio smūgio telefonas nukrito ant žemės, nuo ko sudužo telefono ekrano apsauginis stikliukas 34,95 eurų vertės, bei telefono dėklas 50,00 eurų vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. V. ji sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą, taip pat apgadino pastarojo 215,03 eurų vertės turtą ir šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji Ž. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą ėjo iš „Katpėdėlės“, nešė uošvienei vakarienę. Pasažo skersgatvyje žmogus, žiūrėdamas į telefoną, važiavo jai ant kojų. Ji į automobilį nespyrė. Po to jis nuvažiavo link Aušros vartų. Ji nuėjo į viršų, jis atidarė langą ir koliodamasis ją įžeidinėjo. Gal jį su nagu užkabino, kadangi buvo ilgi nagai. Jis vėliau išlipo iš automobilio. Jie pakilo į viršų. Jis jai sudavė į veidą su dešine ranka į kairį skruostą. Kai ėjo į viršų, jis iš paskos filmavo ir ją provokavo. Jis įžeidinėjo ir žemino. Pakilus į viršų pro A. vartus, kai praėjo, pasuko į kairę pusę, sustojo prie sienos ir ten koliojosi. Jis jai trenkė per rankas ir išmušė telefoną, tada ir ji jam išmušė. Po to perėjo į kitą pusę gatvės, kur yra jos namas, ir ji pradėjo kilti į viršų. Tuo viskas ir pasibaigė. Dar prašė kaimyno, kad jai padėtų.

Atsakydama į klausimus kaltinamoji parodė, kad ji nukentėjusiajam netrenkė, su nagu gal kažkaip tai padarė sužalojimą. Nustūmimas dar galėjo būti, gal taip padarė sumušimą. Kam jis sako, kad ji apspardė mašiną, nežino. Gal kai nešė maišą, tada apgadino, bet nespyrė. Būtų spyrusi, būtų pasakiusi. Nežino, ar nukentėjusiojo telefonas sudužo, jos tai sudužo. Pripažįsta, kad buvo iškritęs jo telefonas. Anksčiau buvo pažįstami, nesitikėjo, kad taip viskas įvyks. Jai tyrėja nesakė, kad gali rašyti ir ji pareiškimą. Galvojo, kad išsispręs patys. Su ranka stūmė nukentėjusįjį. Priėjo prie automobilio vairuotojo pusės, jis atidarė langą ir jie pradėjo vienas kitą įžeidinėti. Pasakė, kodėl važiuojant jis laiko telefoną rankoje ir važiuoja ant kojų. Jis vairuodamas laikė telefoną rankoje. Ji jam užstatė pravažiavimą ir priėjo prie mašinos, paklausė, kodėl tu taip važiuoji, vėliau žiūri, pažįstamas veidas. Jie „susikypišavo“ ir ji jam mostelėjo. Stūmimas buvo kaip delnu, stūmė į veidą. Tikslas stūmimo buvo, kad neįžeidinėtų. Įprotis gal toks, kad stūmė žmogų. Nukentėjusysis sudavė jai į veidą iš karto prie A. vartų, ant kalniuko, iš dešinės rankos į kairį žandą. Ji nusisuko ir ėjo, o jis ėjo iš paskos. Nukentėjusiojo veide nieko nematė, jokių sužalojimų. Gal iš pykčio atsirado bato pėdsakas ant mašinos. Pati neatsimena, gal iš inercijos trenkė batu į mašiną. Jos telefonas įvykio metu sudužo. Nieko nefiksavo, bet tyrėja viską sužymėjo. Nenešė telefono ir nerodė. Yra pažįstami su nukentėjusiuoju, bendrai susipyko. Anksčiau buvo pora, draugavo, kai jai buvo 23 metai. Pykčių jokių nebuvo likę. Mano, kad nukentėjusiojo ieškinys yra nesąmonė, nesutinka su juo. Dėl ligonių kasos ieškinio, tiki, kad gali tiek kainuoti apžiūrėjimas, sutinka, 25 Eur gali pavedimą padaryti. Tuo metu aplinkui nedaug žmonių buvo. Lijo, tai buvo vienas kitas žmogus. Aplinkinių žmonių dėmesį nemano, kad atkreipė. Negalėjo niekas matyti, kad mušė jį į veidą. Aplinkinių dėmesio negalėjo patraukti. Kai nustūmė, tai tada dar nesuprato, kad čia pažįstamas asmuo. O kada filmavo, suprato, kad pažįstamas. Viskas lygiai tas pats būtų, jeigu būtų nepažįstamas asmuo nukentėjusiojo vietoje ir jis ją filmuotų. Nustūmė jį, bet jiems gal atrodo, kad trenkė. Nustūmė, kadangi jis ją vulgariai įžeidinėjo ir provokavo. Ji yra teista už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tada buvo kalta 100 proc., prisipažino. Jų santykiai su nukentėjusiuoju konfliktiški, bet nebuvo, kad būtų konfliktas, kai skyrėsi. Gal draugė pakišo koją. Draugiškai išsiskyrė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. V. parodė, kad tą vakarą važiavo, nežiūrėjo į telefoną, nes jo automobilyje yra laisvų rankų įranga. Praleido žmones, kurie ėjo per perėją. Žmonėms praėjus ir jam važiuojat, jau baigiant važiuoti per perėją, išgirdo smūgį, sustojo, žiūri, kad rėkia žmogus, moteriškė, viešoje vietoje. Jis tada pasimetė ir posūkį praleido. Turėjo nusukti, bet pravažiavo, todėl nuvažiavo į dešinę pusę, matė, kad ji eina iš paskos ir rėkia. Kadangi pravažiavimo nėra ties ta cerkve, manė, kad reikės apsisukti. Galvojo, kaip čia reikės pravažiuoti, tuomet ji priešais jį sustojo su maišais. Vaizdo įraše puikiai viskas matosi. Priešais automobilį centre atsistojo ir po 10 -15 sek priėjo prie vairuotojo durelių. Iš karto pasakė, tu durnas ir trenkė į veidą. Jo telefone viskas nufilmuota. Telefonas nukrito ir tas irgi matosi. Laikė telefono mygtuką, kad jis ir nukritęs filmuotų, bet jis ir užbaigė filmavimą. Kraujas tekėjo po nosies šnerve. Priėjo prie ponios ir toliau vyko koliojimasis, emocionalus bendravimas. Ji pradėjo kaišioti jo koleges. Ji peiliais buvo pilvą kažkada sužalojus. Ne kartą bandė trenkti. Nachališkai elgėsi. Jis vaikščiojo jai iš paskos, su policija kalbėjosi telefonu. Mėgino jos nepaleisti, kad gautų žmogus atsakomybę. Po to ji dar rėkė, kad jos vyras jį sutraumuos. Jie su policija jos ieškojo. Užėjo pas žmogelį, gyvenantį pirmame aukšte. Pas tą pilietį pasiteiravo, ar čia gyvena Ž., tai jis nieko nepasakė. Po to vyko į gydymo įstaigą.

Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis parodė, kad vienas tas pagrindinis sužalojimas į veidą buvo, kai laikė telefoną. Bet po to dar keletą kartų bandė suduoti. Jis tuo metu automobilyje sėdėjo, jokios grėsmės nekėlė, dialogo nebuvo. Po smūgio skausmas buvo, šokas, kraujas. Padaryta kraujosruva, patinę audiniai veido srityje. Jo nuomone, matė pašaliniai asmenys jų atliktus veiksmus. Kadangi automobilis apdraustas Kasko draudimu, tai nusiuntė nuotraukas ir išmokėjo kiek pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl automobilio sugadinimo. Automobilio remontą kompensavo draudimo bendrovė, todėl iš ieškinio sumos reikia išminusuoti tiek, kiek buvo išmokėta. Palaiko ieškinį dėl 500 Eur moralinės žalos atlyginimo, taip pat palaiko dėl apsauginio stiklo keitimo ir dėkliuko. Bendroje sumoje 584,95 Eur sumoje ieškinį palaiko. Likusioje dalyje atsisako ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 21 d. apklausta įtariamąja Ž. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad M. V. ji pažįsta. Su juo, kai jai buvo 25 metai, buvo pora, draugavo apie 6 mėnesius, vėliau išsiskyrė. Kai išsiskyrė, su M. daugiau jie nebendravo ir jo nematė iki šio įvykio. Įvykio dieną, kada tai buvo jau neprisimena, tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, ji viena ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prie kavinės "Cofe inn", automobilis, jei neklysta "VW Passat", vos jai neužvažiavo ant kojų. Pastebėjo, kad vairuotojas važiavo kairėje rankoje laikydamas telefoną. Ji neprisimena, kokie tiksliai buvo jos veiksmai, gal kažką rankų gestais parodė jam, kad ką jis daro, tačiau tikrai nespyrė į automobilį. Tuomet toliau ėjo A. V. gatve, minėtas automobilis apsisuko ir važiavo toliau. Tuomet jai einant važiuojamąja dalimi, tas pats automobilio vairuotojas, toliau laikydamas rankoje telefoną ir žiūrėdamas į jį, vėl vos neužvažiavo ant jos, staigiai sustabdė. Ji apėjo automobilį ir priėjo prie vairuotojo pusės durelių. Kai vairuotojas atidarė langą, atsimena, tarp jų įvyko apsižodžiavimas, ką ji tiksliai sakė, neprisimena, bet kažką panašaus į tai, kad žiūrėtų, kur važiuoja. Kai vaikinas atsisuko, ji tik tada pamatė ir atpažino, kad tai yra M. V.. Jie vėl apsižodžiavo. Ji neprisimena, kad M. buvo trenkusi, gal ranka jį ir nustūmė, bet tyčia jo tikrai nestūmė. Tada ji apsisuko ir ėjo toliau link namų. M., išlipęs iš automobilio, ėjo jai iš paskos, girdėjo, kad jis skambino policijai. Girdėjo, kaip sakė, kad ji spyrė į jo automobilį, apie tai, kad jam sudavė, nieko nesakė. M., eidamas iš paskos, kalbėjo su pareigūnais, o prie A. V. arkos jai vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu į kairės pusės žandą, ji pajuto fizinį skausmą. Kai sudavė smūgį, telefonu pareigūnams pasakė dar, kad ją pažįsta. Tuomet ji ėjo toliau link namų, M. jai iš paskos. Baigęs pokalbį telefonu, pradėjo ją filmuoti. Jau prie namų ji irgi norėjo ištraukti savo mobiliojo ryšio telefoną, bet traukiant telefoną M. jai sudavė per kairę ranką ir taip išmušė jai telefoną iš rankos, telefonas nukrito ant žemės ir visas sudužo. Tuomet ji irgi jam sudavė per ranką ir "išdaužė" telefoną iš jo rankos, jo telefonas irgi nukrito ant žemės prie krūmų. Pakėlęs telefoną M. vėl pradėjo skambinti į policiją. Šalia buvo kažkoks vyras, ji pasakė, kad šis patrauktų M. nuo jos, ir tada nuėjo namo. Nori pasakyti, kad ji tikrai nespyrė į M. automobilį, jam tikrai tyčia nesudavė jokių smūgių į veidą. T. M. jai sudavė vieną kartą per veidą. Ji dėl smūgio nesikreipė į policiją, nerašė pareiškimo, tačiau dabar galvoja tai padaryti (b. t. II, b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 8 d. papildomai apklausta įtariamąja Ž. B. paaiškino, kad ji lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu, juos tvirtina. Papildomai atsakydama į tyrėjos klausimus, paaiškino, kad ji tyčia M. V. į veido sritį netrenkė. Kaip minėjo, pro nuleistą automobilio langą jį pastūmė, galimai užkabino nagu ir taip netyčia įdrėskė. Jokio kraujo ant M. V. veido ji nematė. Prieš automobilį ji specialiai nesustojo, ji ėjo link namų, tai M. važiavo laikydamas rankoje telefoną ir į jį žiūrėdamas, o ne žiūrėdamas į kelią, jis vos neužvažiavo ant jos. Į klausimą, kodėl sudavė per M. rankoje laikytą telefoną, paaiškina, jog dėl to, kad jis ją filmavo, komentavo, provokavo, įžeidinėjo. Be to, M. pirmas jai sudavė per kairę ranką ir taip išmušė iš jos rankos telefoną, telefono tiek priekinė, tiek galinė dalis sudužo. Taip pat M. jai buvo sudavęs per veidą. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ir sugadinto turto - telefono į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė ir nerašys, nesikreipė dėl to, kad nemato prasmės tai daryti. Jos prie atliekamo ikiteisminio tyrimo pateiktas susirašinėjimas su drauge L. parodo tai, kad jis jai sudavė į veidą. Reikšmingo susirašinėjimas turi tik tiek, kad norėjo parodyti, jog M. jai tikrai sudavė į veidą. Jos draugė L. ją ragino rašyti pareiškimą dėl tokių M. veiksmų, tačiau ji atsisakė, nes ji neturi laiko dėl tokios smulkmenos vaikščioti po įstaigas. Pas ją akivaizdžių sužalojimų ant veido nebuvo, tik buvo paraudęs kairysis skruostas (b. t. II, b. l. 31-34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 2 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 2 d. apie 18 val. 20 min., Didžiosios ir Etmonų gatvių sankryžoje, Vilniuje, jam vairuojant automobilį "Volkswagen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jo žmonai G. V. (tačiau už automobilį moka kartu ir abu juo naudojasi), jis pravažinėjo minėtą sankryžą, prie kurios buvo pėsčiųjų perėja. Prie pėsčiųjų perėjos, ant šaligatvio, stovėjo moteris, kuri tuo momentu jam atrodė nepažįstama. Jis buvo beveik pravažiavęs pėsčiųjų perėją, kai išgirdo smūgio garsą į automobilio galinę dalį, iš pradžių nesuprato, kas įvyko, tačiau važiavo toliau, ieškodamas, kur sustoti. Lėtai važiuodamas atsisuko pasižiūrėti, kas atsitiko, pro keleivio langą matė fiziniais gestais ir pakeltu tonu rėkiančią moterį. Negirdėjo, ką moteris tiksliai sakė, tik suprato, jog moteris konfliktiška ir agresyvi. Į konfliktą nėjo, toliau po truputį su automobiliu judėjo į priekį, pamatė, kad nebėra kelio toliau, buvo pasimetęs po smūgio ar spyrio į jo automobilį. Negalėdamas išvažiuoti tolyn nuo agresyvios moters, apsisukinėjo ir norėjo važiuoti atgal tuo pačiu keliu, nes kito kelio išvažiuoti nėra. Važiuojant atgal, vėl pastebėjo tą pačią moterį, kuri sustojo viduryje kelio ir neleido jam pravažiuoti, atsistojo tiesiai kojomis prigludusi prie priekinio automobilio kapoto. Jis nenorėjo moters automobiliu net minimaliai kliudyti, todėl sustojo. Iš karto pradėjo viską filmuoti, nes matė, kad čia bus konfliktas, moteris priėjo prie vairuotojo durelių, jis prasidarė langą paklausti, kas atsitiko, tačiau nespėjo pasakyti nei žodžio, moteris jam pasakė: „tu durnas, žiūrėk“ ir iš karto su savo dešine ranka, kurioje laikė savo mobilųjį telefoną, jam trenkė tiesiai į veido sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir išgąstį (tai nufilmuota telefone). Po smūgio jis pastebėjo, kad jam iš nosies kairės šnervės pradėjo bėgti kraujas (taip pat nufilmuota telefone). Kaip vyko visas šitas konfliktas, jis filmavo, po jos suduoto stipraus smūgio jam iš rankos iškrito telefonas, su kuriuo filmavo visą situaciją. Moteris po smūgio iš karto, nieko nesakiusi, bandė pasišalinti. Jis išlipo iš automobilio ir ėjo paskui ją, kadangi norėjo sužinoti, kas ji tokia ir kodėl taip padarė, siekė užfiksuoti padarytą nusikaltimą. Einant paskui ją, tuo pačiu skambino ir policijai, kol ėjo paskui ją, filmavo. Moteris nusiėmė kepurę, kai ji nusiėmė kepurę ir prisistatė jį pažįstanti, daug keikėsi, įžeidinėjo, jis moterį atpažino, tuo momentu vardo neprisiminė, bet suprato, jog tai buvęs pažįstamas žmogus. Maždaug prieš 7-8 metus moteris buvo jo draugė, po sužalojimo ir išgąsčio, laukiant policijos pareigūnų, preliminariai prisiminė pažeidėjos vardą ir pavardę - Ž. Č.. Jį užpuolusi ir sužalojusi moteris pradėjo kaltinti dėl senų nuoskaudų, ką tiksliai sakė, neatsimena, tačiau suprato, kad kaltinimai yra dėl jos draugės, su kuria ji dabar bendrauja - L. V., (daugiau jos asmens duomenų nežino, deklaruota gyvenamoji vieta pajūryje, buvo jo kursiokė medicinos studijų metu Vilniaus Universitete), greičiausiai kaltino dėl to, kad jis anksčiau bendravo su jos drauge, kaltino, kad apkrėtė nežinomomis ligomis, ir sakė kitus įžeidžiančius bei žeminančius dalykus. Toliau ėjo paskui ją, pastaroji jį įžeidinėjo. Jis filmavo telefonu, jam nieko nesakiusi (vaizdo įrašas tai patvirtina), ji taip pat tuo momentu su savo dešine ranka trenkė jam per veidą (dešinį skruostikaulį), dėl ko jam vėl sukėlė fizinį skausmą, smūgio metu ji taip pat pataikė į jo asmeninį telefoną "IPHONE 12 MINI", kuris nuo smūgio nukrito net keletą metrų ant asfalto į krūmus (vaizdo įrašas tai patvirtina). Telefonas nukrito į šalia esančius krūmus, ant plytelių, jis nuskubėjo prie telefono, bijojo, kad telefoną bandys sutrypti, akimirką tai ketino padaryti, ėjo link nukritusio telefono, kurį išmušė smūgio metu jam. Staigai pasiėmė telefoną ir pastebėjo, kad jis yra apgadintas, t. y sudaužytas apsauginis stikliukas, priekinis stiklas, korpusas bei dėklas, padarytą žalą dėl telefono vertina 250 eurų. Tada toliau ėjo paskui ją, nes norėjo sužinoti, kur ji gyvena, nepaleisti, kol atvažiuos pareigūnai ar kita pagalba. Pažeidėja toliau jį įžeidinėjo, jis ėjo paskui, ji bandė kelis kartus atimti iš jo telefoną (užfiksuota vaizdo įrašuose), tačiau jis pasitraukdavo ir jai to padaryti nepavyko. Priėjus tamsų neapšviestą kiemą (vaizdo įraše matoma) jis sustojo, nes bijojo būti sužalotas. Pažeidėja jį įžeidinėdama pasakė: „užeik, užeik, čia yra mano vyras, tavęs laukia“, jis suprato, kad bus sužalotas dar labiau, todėl nusprendė pasišalinti iš tos vietos (tas užfiksuota vaizdo įraše). Visas šis konfliktas yra užfiksuotas jo mobiliuoju telefonu, vaizdo įrašus jis pateiks pareigūnams. Po viso šio konflikto jis grįžo prie automobilio "VW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad yra apgadintas (įrėžtas) – šviežiai pašiauštas ir nuluptas dažas bei lakas jo automobilio galiniame bamperyje, centrinėje jo dalyje. Atvykęs policijos pareigūnas (K. S.) pastebėjo dar vieną galinio bamperio dešinės pusės sužalojimą kartu su bato pėdomis (dalinis bato atspaudas). Bamperis pirminės apžiūros metu buvo įlenktas, paviršinis sluoksnis nubrozdintas. Paklaustas policijos pareigūnas patvirtino, kad objektyvius pažeidimo požymius užfiksavo, todėl surašant pareiškimą atskirai fotografuoti nėjo. Dėl šio įvykio patyrė fizinį smurtą, fizinį skausmą, emocinį išgąstį, padaryta sąlyginai didžiulė turtinė žala (mobilusis telefonas, automobilio bamperis). Automobilis draustas Kasko draudimu, todėl pateiks pranešimą draudimui ir turės sumokėti frančizės mokestį. Užpuolimo ir sužalojimo vakarą turėjo ilgai laukti policijos pareigūnų, toliau teks vykti į gydymo įstaigą užfiksuoti jo veido sužalojimus, kraujavimas iš kairės nosies šnervės sustojo, kraujas yra pridžiūvęs. Jaučia sužalotos veido srities skausmą, patinimą. Patyrė didžiulį moralinį pažeminimą viešoje vietoje. Dėl užpuolusio asmens blaivumo nėra tikras, vertinant jį užpuolusio žmogaus neadekvatumą, agresiją ir įžūlumą, vertina, kad žmogus apsvaigęs nuo alkoholio arba kitų psichotropinių medžiagų. Prie savo apklausos prideda vaizdo įrašus (b. t. I, b. l. 48-52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju M. V. paaiškino, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso jam ir jo žmonai G. V., tačiau dokumentuose nurodyta, kad automobilio savininkas yra SEB bankas, kadangi automobilis pirktas lizingu. Automobilis yra draustas Kasko draudimu, tačiau į draudimą nesikreipė, draudimo išmoka išmokėta nebuvo. Nesikreipė į Kasko draudimą dėl to, kad jam finansiškai neapsimoka kreiptis, kadangi patirtų dar didesnius nuostolius. Be to, nepadarytas toks pažeidimas, kuris kliudo vairuoti automobilį. Kaip ir nurodė 2024 m. balandžio 10 d. civiliniame ieškinyje, automobilio remonto išlaidos sudarys apie 200 eurų (apskambino servisus ir pasidomėjo, kiek jam gali kainuoti nupoliruoti bamperį, ir visi nurodė, kad preliminariai tai kainuos 200 eurų), tačiau iki šiol automobilio netvarkė. Gali pamėginti kreiptis į servisą, kad jam išrašytų išankstinę numatomų darbų sąskaitą - faktūrą, jei ją gaus, pateiks prie bylos. Apklausos metu susiskambinus su teisininku buvo įvardintas tokios situacijos sprendimo būdas, tai yra buvo pasiūlyta kreiptis į draudimo bendrovę, nurodant ikiteisminio tyrimo numerį, kad jie paskaičiuotų nuostolių dydį ir galimą draudimo išmoką arba darbų tvarkymo kainą. Tą ir ketina padaryti. Taip pat dėl jo pateiktos 2023 m. lapkričio 9 d. sąskaitos faktūros gali paaiškinti, kad sudaužyto apsauginio stikliuko vertė yra 34,95 (pateikė sąskaitą faktūrą, kada stikliukas pirktas – 2023 m. lapkričio 4 d.). Taip pat naujo apsauginio stikliuko kaina yra 34,95 ką ir yra nurodęs civiliniame ieškinyje. Sudaužyto dėkliuko vertė yra 50 eurų, tačiau įsigijimo dokumentų jis nėra išsaugojęs, todėl, kad minėtas dėkliukas yra pirktas daugiau nei prieš apytiksliai 1-1,5 metų. Moraliniai nuostoliai sudaro 500 eurų, ką ir yra nurodęs civiliniame ieškinyje, o detaliau tai sudaro: važiavimai į medicinos įstaigas, kur turėjo ilgai laukti eilėje, nes tai nebuvo skubi prioritetinė pagalba; turėjo vykti į policijos įstaigą, kur turėjo važiuoti ne kartą ir teikti papildomus paaiškinimus; turėjo vykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos įstaigą, dėl to turėjo koreguoti savo darbo grafiką, tai yra atšaukti savo pacientus, juos perkelti, pasiaiškinti dėl to savo vadovams ir teikti jiems paaiškinimus; įvykio vakarą turėjo atšaukti visus savo vakaro planus, nes turėjo ilgai laukti policijos, atvažiavusiems pareigūnams turėjo viską papasakoti, kas nutiko, turėjo vėl išgyventi šią situaciją, patyrė stresą, turėjo kartu su pareigūnais ieškoti įtariamosios, dėl to jautėsi nejaukiai ir nesmagiai; įvykio vakarą šiose minėtose aplinkybėse patyrė didelį emocinį ir fizinį išsekimą (nevalgė, negėrė); taip pat turėjo ieškoti teisininkų, kurie jam padėtų šioje situacijoje (b. t. I, b. l. 102-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3579/2023 (01) nurodyta, kad M. V. nustatytas nosies kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytų būdu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (b. t. I, b. l. 59-60).

2023 m. lapkričio 8 d. Asmens atpažinimas pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad M. V. atpažino asmenį Nr. 3 - Ž. B. (b. t. I, b. l. 61-65).

Iš 2023 m. lapkričio 9 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta telefono stikliuko bei telefono dėklo nugarėlės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant telefono ekrano apsauginio stikliuko matosi įskilimas, ant telefono dėklo nugarėlės matosi įvairūs įbrėžimai, kampuose matosi įskilimai (b. t. I, b. l. 72-77).

Iš 2024 m. vasario 2 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti 2023 m. lapkričio 2 d. garso įrašai. Atlikus apžiūrą nustatyta: apžiūrimos trys laikmenos per „Windows M. P.“. Apžiūrimas BPC garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92234577560, skambu io prad ia 2023-11-02 18 22 16)“, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo data – 2023/11/02, laikas – 18:22. Garso įrašo trukmė 02:44 min. Operatorius – 112. Pranešėjas – M. V..

Operatorius – 112, klausom.

Pranešėjas – Sveiki, aš čia prie A. bažnyčios esu.

Operatorius – Taip.

Pranešėjas – Moteris susistabdė automobilį ir trenkė į veidą, turiu nufilmavęs.

Operatorius – Kas trenkė?

Pranešėjas – Moteris, norėčiau, kad...

Operatorius – Čia jums trenkė į veidą?

Pranešėjas – Taip, jo, jo, jo. Aš pabūsiu su ja.

Operatorius – Palaukit, čia pažįstama moteris ar ne?

Pranešėjas – Nepažįstama.

Girdisi kaip vyras šnekasi su moterimi

Pranešėjas – Ai, čia buvusi moteris, tai atvažiuokit, mes išsiaiškinsim.

Operatorius – Tai koks čia adresas? Kurioj jūs čia vietoj?

Pranešėjas – Čia viskas gerai.

Operatorius – Kurioj vietoj sakykit. Tai kurioj vietoj čia, alio, ponas? Reikalinga čia apsauga ar policija reikalinga?

Girdisi, kaip pranešėjas ir vėl kalbasi su moterimi

Operatorius – Alio, ponas, kalbėkit? Alio, kalbėkit, ponas? Alio? Ar kalbėsite? Alio? Alio?

Pranešėjas – Alio, žiūrėkit.

Operatorius – Tai sakykit.

Pranešėjas – Čia pasirodo kažkokia pažįstama merga.

Operatorius – Sakykit, koks automobilis jūsų. Su kokiu automobiliu laukiat?

Pranešėjas – Viskas gerai, viskas gerai, išsiaiškinsim viską.

Operatorius – Tai reikalinga policija ar ne?

Pranešėjas – Reikalinga, jo.

Operatorius – Koks adresas? Ar automobilis jūsų? Alio? Ar jūs bendrausit, ponas?

Pranešėjas – Jo, bendrauju.

Operatorius – Tai kalbėkit prašom, o ne konfliktuokit. Koks automobilis jūsų?

Pranešėjas – M, E...

Operatorius – Palaukit, automobilio markė jūsų? Ar jūs girdit ko klausiu?

Pranešėjas – Volkswagen.

Operatorius – Volkswagen. Kokie numeriai?

Pranešėjas – M, E.

Operatorius – Va taip: M., E.

Pranešėjas – M., E., yla.

Operatorius – Yla. Skaičiai?

Pranešėjas – (duomenys neskelbtini).

Operatorius – Jūsų vardas?

Pranešėjas – M.

Operatorius – M ., o pavardė?

Pranešėjas – V.

Operatorius – Tai kas ta mergina? Pažįstama jūsų ar kaip, nesupratau.

Pranešėjas – Aš nežinojau, kad ji pažįstama. Aš važiavau, ji...

Operatorius – Tai kaip jūs čia sustojot, nesupratau, kaip jūs čia...

Pranešėjas – Aš papasakosiu aplinkybes, kai atvyks pareigūnai.

Operatorius – Supratau, greitoji reikalinga kam nors iš jūsų?

Pranešėjas – Ne.

Operatorius – Tai kurioj vietoj ten, sakykit, randatės.

Pranešėjas – Dabar adresas… Man ją sulaikyti, palaikyti ją? Ji mušasi.

Operatorius – Jums pažįstama ar ne?

Pranešėjas – Buvo pažįstama prieš tai.

Operatorius – Tai gerai, jo, nieko ten laikyti nereikia stipriai.

Pranešėjas – Gerai, jo, gerai...

Operatorius – Tai kurioj vietoj važiuot, sakykit. Kurioj jūs čia vietoj?

Pranešėjas – Rojaus arka čia yra.

Operatorius – Tai čia B. gatvė?

Pranešėjas – Jo, man atrodo, kad taip.

Operatorius – A. B., taip?

Pranešėjas – Jo.

Operatorius – Tai čia prie turgaus? Turgavietės?

Pranešėjas – Taip.

Operatorius – Halės turgaus kažkur, taip?

Pranešėjas – Taip.

Operatorius – Gerai, laukit.

Garso įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92234577560, skambu io prad ia 2023-11-02 18 34 21)“, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo data – 2023/11/02, laikas – 18:34. Garso įrašo trukmė 01:13 min. Operatorius – 112. Pranešėjas – M. V..

Operatorius – 112.

Pranešėjas – Sveiki, čia buvo iškvietimas prie Halės turgaus, tai aš laukiu prie Filharmonijos, jeigu ten matot, prieš 10 minučių buvo skambinta.

Operatorius – Tuojau.

Pranešėjas – Vilniuje. Čia prie Halės turgaus iškvietimas.

Operatorius – Tai jūs laukiat kur?

Pranešėjas – Asmuo, kuris užpuolė, tai tiesiog žiūrėjau, kur jis eina, kur jis gyvena, tai aš laukiu prie Filharmonijos, N. F..

Operatorius – Gerai, perduosim policijai. Viso gero.

Pranešėjas – O čia žinot kas toks? Pas ką važiuot?

Operatorius – Taip, taip, aš matau jūsų pranešimą.

Pranešėjas – Ai, tai labai gerai, prie Filharmonijos. O už kiek maždaug laiko gali būt pareigūnai?

Operatorius – Nežinau, iškart perduodam, kad jūs laukiate ten, tai būkit ant ryšio, gerai?

Pranešėjas – Valstybiniai numeriai mašinos yra ten nurodyti?

Operatorius – Mama, E., (duomenys neskelbtini), taip?

Pranešėjas – Gerai, čia aišku reikėtų kiek įmanoma greičiau, nes tas žmogus ten yra nuėjęs.

Operatorius – O jis ten netoli...

Pranešėjas – Jis užpuolė.

Operatorius – Jis netoli tos Filharmonijos dabar?

Pranešėjas – Tas žmogus, aš jį nusekiau, jis gyvena… Dabar adreso pasakyti negaliu, ten kažkur toks kaip namukas yra.

Operatorius – Supratau, perduodam.

Pranešėjas – Jo, ačiū. Laukiam.

Operatorius – Viso gero.

Garso įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92234577560, skambu io prad ia 2023-11-02 19 11 59)“, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo data – 2023/11/02, laikas – 19:11. Garso įrašo trukmė 02:02 min. Operatorius – 112. Pranešėjas – M. V..

Operatorius – 112.

Pranešėjas – Sveiki, aš čia laukiu nesulaukiu, čia prie Filharmonijos, policijos pareigūnų. Ar man pačiam atvykti į komisariatą? Nes užpuolė mane, čia viskas kamerom filmuota ir tas žmogus pasišalino.

Operatorius – Kokiu adresu kvietėt patikslinkit.

Pranešėjas – Vilniaus miestas, Filharmonija, tai nežinau, prie Rotušės yra. P. R., o kokia čia gatvė, tai nežinau. Einant iš pradžių spyrė į mašiną, po to važiuojant per kelią trenkė ir taip toliau, tai viskas nufilmuota.

Operatorius – Tai prie Rotušės? Ar jūs toliau nuo Rotušės?

Pranešėjas – Viskas prasidėjo, kai važiavom prie Rotušės.

Operatorius – Jo, bet šiuo metu?

Pranešėjas – P. F. laukiu, aš esu patikslinęs.

Operatorius – Mhm, jo. Matau, kad patikslinot. Nu taip, užregistruota taip viskas, yra perduoda informacija. Policija neskambino jums?

Pranešėjas – Ne, niekas man neskambino ir šiaip būtų gerai, kad na kažkada pasirodytų, nes tas žmogus yra pasišalinęs ir aš sekiau jį, kur jis pasišalino, nes reikia nu surinkti duomenis apie pavardę...

Operatorius – Taip, tai dabar žiūrėkit. Yra užregistruota ir atvyksta pas jus pareigūnai. Greitosios nereikia?

Pranešėjas – Nu kaip… Į veidą šiaip trenkė, yra ten kraujas ties nosimi, bet aš nežinau, tai aš dėl to ir noriu, nes reikėtų į abdukciją važiuot (toliau neaiškiai girdisi)...

Operatorius – Šiuo metu jums reikalinga greitoji?

Pranešėjas – Nu šiuo metu tai nereikalinga. Bet ant veido sužalojimas yra.

Operatorius – Užregistruotas, jo, turit sulaukt.

Pranešėjas – O kiek čia maždaug reikėtų laukti?

Operatorius – Negaliu tiksliai tikrai pasakyt.

Pranešėjas – Ar man pačiam į komisariatą vykti?

Operatorius – Ne, jūs dabar tik turit sulaukti.

Pranešėjas – Gerai, bet čia pusvalandį ar valandą laukt? Kiek maždaug?

Operatorius – Negaliu tiksliai tikrai pasakyti.

Pranešėjas – Eilės jūs ten nematot, kelintas aš eilėje?

Operatorius – Ne.

Pranešėjas – Jeigu turit tas rankas perduoti, kad laukiu, tai perduokit.

Operatorius – Tai žinoma.

Pranešėjas – Gerai?

Operatorius – Gerai.

Garso įrašo pabaiga (b. t. I, b. l. 134-139).

2023 m. lapkričio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas iš Vilniaus aps. VPK stebėtojų kamerų gautas vaizdo įrašas. Atlikus apžiūrą nustatyta: apžiūrima viena laikmena per ,,Player'' leistuvą. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20231102_37.dar“. Vaizdo įrašo data – 2023.11.02, laikas – 18:18. Vaizdo įrašo trukmė – 04 min. 00 s. Vaizdo kamera fiksuoja gatvės vaizdą. 18:20:29 vaizdo įraše pasirodo juodos spalvos automobilis. 18:21:02 automobilis pradeda apsisukinėti. 18:21:14 vaizdo įraše matyti, kaip automobilis pradeda važiuoti, tačiau asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukė moteris, apsivilkusi šviesiai rudos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi tamsiai žalios spalvos kepurę) užstoja kelią ir atsistoja prie pat automobilio. 18:21:17 asmuo Nr. 1 prieina prie vairuotojo durelių. 18:21:24 vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 1 įkiša savo ranką į automobilį ir trenkia (į kur trenkia, tiksliai pasakyti negalima dėl prastos vaizdo kameros kokybės). 18:21:26 asmuo Nr. 1 pasitraukia nuo automobilio, vėliau moteris išeina iš vaizdo kamerų teritorijos. 18:21:40 asmuo Nr. 2 (rudaplaukis vyras, apsivilkęs rusvai žalsvos spalvos striukę) įjungia avarinį signalą ir išlipa iš automobilio ir nueina link tos pusės, kur nuėjo asmuo Nr. 1. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (b. t. I, b. l. 144-150).

2023 m. lapkričio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti liudytojo M. V. pateikti vaizdo įrašai. Atlikus apžiūrą nustatyta: apžiūrimos penkios laikmenos per ,,Windows M. P. leistuvą. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_8592“. Vaizdo įrašo data ir laikas nėra žinomas. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 01 s. Vaizdo įrašą filmuoja asmuo Nr. 1 (rudaplaukis vyras, apsivilkęs rusvai žalsvos spalvos striukę). Vaizdo įraše matomas asmuo Nr. 2 (tamsiaplaukė moteris, apsivilkusi šviesiai rudos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi tamsiai žalios spalvos kepurę). Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 pakelia savo dešinę ranką, kurioje laiko telefoną, ir užsimoja link asmens Nr. 1. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_8593“. Vaizdo įrašo data ir laikas nėra žinomas. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 19 s. Vaizdo įrašą filmuoja asmuo Nr. 1. Vaizdo įraše asmuo Nr. 1 išlipa iš automobilio. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_8594“. Vaizdo įrašo data ir laikas nėra žinomas. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 02 s. Vaizdo įrašą filmuoja asmuo Nr. 1. Vaizdo įraše asmuo Nr. 1 filmuoja save. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_8595“. Vaizdo įrašo data ir laikas nėra žinomas. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 28 s. Vaizdo įrašą filmuoja asmuo Nr. 1. Vaizdo įraše asmuo Nr. 1 filmuoja asmenį Nr. 2. Tai pamačiusi, asmuo Nr. 2 iš dešinės rankos trenkia asmeniui Nr. 1 (į kur trenkia, tiksliai pasakyti neįmanoma). Asmens Nr. 1 telefonas nukrenta ant žemės. Asmuo Nr. 1 pasikelia telefoną nuo žemės ir toliau filmuoja asmenį Nr. 2. Asmuo Nr. 1: "Jo, jo, trenkiau. O tu ką padarei? Viską filmavo“. Po šių žodžių, asmuo Nr. 2 pabando vėl paimti asmens Nr. 1 telefoną, tačiau asmuo Nr. 1 atsitraukia. Asmuo Nr. 2 užsideda gobtuvą ant galvos. Asmuo Nr. 1: „Ko tu slepiesi? Taigi viską nufilmavo, kaip tu trenkei“. Asmuo Nr. 2: „Kas tau filmuos? Tu geriau papasakok, kaip tu prievartavai mergaites, ligom užnešei, ligom… Viską mes turim, viską mes turim“. Asmuo Nr. 1: „Eik tu sau, eik tu sau, jo“. Asmuo Nr. 1: „O tai tu galvoji už šituos smūgius, už viską, neatsakysi?“. Asmuo Nr. 2: „Žinok, tu atsakysi už visas savo ligas“. Asmuo Nr. 1: „Pažiūrėsim, kur tu gyveni dar“. Asmuo Nr. 2: „Labas vakaras“. Vaizdo įraše asmuo Nr. 2 prieina prie praeivio ir sako: „Žiūrėkit, prie manęs šitas nesveikas vyras...“. Asmuo Nr. 1: „Čia policija iškviesta, nes ji mušasi. Ir viskas nufilmuota, tai va kokia padugnė“. Asmuo Nr. 2: „Kokia padugnė, nieko sau“. Asmuo Nr. 1: „Pažiūrėkit, dar veidą sudraskė, kokią padugnę turim“. Tuomet iš kairės rankos asmuo Nr. 2 sugriebia asmens Nr. 1 telefoną. Asmuo Nr. 2: „Klausyk, trauk tu tą telefoną nejuokinęs, gerai?“. Asmuo Nr. 1: „Ir viskas nufilmuota“. Asmuo Nr. 2: „Tai gerai, mes irgi iškelsim (neaiškiai girdisi), užnešei žmonėms ligą“. Asmuo Nr. 1: „Eik tu sau, o kas tu tokia, kad tu keli bylas?“. Toliau vaizdo įraše pokalbis neaiškiai girdisi. Asmuo Nr. 2 atsisveikina su asmeniu Nr. 1 ir nueina nuo jo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_8596“. Vaizdo įrašo data ir laikas nėra žinomas. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 28 s. Vaizdo įrašą filmuoja asmuo Nr. 1. Vaizdo įraše asmuo Nr. 1 filmuoja save. Vaizdo įraše matoma, jog asmens nosis yra kraujuota. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (b. t. I, b. l. 151-153).

2024 m. balandžio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti gauti 2023 m. lapkričio 2 d. policijos pareigūno vaizdo registratoriaus ("kūno kameros") vaizdo ir garso įrašai. Atlikus apžiūrą nustatyta: apžiūrimi gauti kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Trys vaizdo įrašai apžiūrimi per "VLC media player" leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231102-195859UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra matoma data 2023 m. lapkričio 2 d. ir laikas 19:58:59 val. Vaizdo įrašo trukmė 09:08 min. Vaizdas fiksuoja gatvės vaizdus. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atvykusius pareigūnus pasitinka nukentėjęs vyras, apsirengęs ilgą žalios spalvos striukę ir juodos spalvos džinsus (toliau – M. V.). M. V. nurodo, jog jam važiuojant gatve, per pėsčiųjų perėją praėjo moteris. M. V. pravažiavus pėsčiųjų perėją, jis pastebėjo, kaip minėta moteris koja spyrė į jo automobilio galinę dalį. M. V. nurodo, jog dideliu greičiu nevažiavo, o labiau riedėjo. Minėta moteris tuo metu pradėjo šūkauti. M. V. norėjo sustoti situacijai išsiaiškinti, tačiau toje gatvėje nebuvo kur. Todėl M. V. nuvažiavo gatve toliau, kad galėtų apsisukti ir rasti tinkamą vietą sustojimui. M. V. apsisukant, minėta moteris sugrįžo ir sustojo tiesiai prieš automobilį. Vyras iš karto išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti vykstančią situaciją, kadangi numanė, jog tuoj prasidės konfliktas. M. V. filmuodamas atsidarė automobilio langą ir pasiklausė moters, kas nutiko. Vyras pasakoja, jog moteris jam „kažką kažką“ ir laikydama rankoje mobilųjį telefoną sudavė M. V. į veido sritį (vyras parodo prie nosies srities). Tuomet M. V. išlipo iš automobilio ir viską filmuodamas nubėgo pasivyti moters. Pasivijus moterį, moteris pradėjo šūkauti, ar M. V. jos neatpažįsta. Moteriai nusiėmus kepurę, M. V. atpažino, jog tai yra jo buvusi mergina, su kuria jie išsiskyrė dar prieš 7 metus. M. V. toliau ėjo paskui moterį, filmavo bei prašė sustoti, kadangi kviečia policiją. Moteris nesiruošė sustoti ir dar du kartus sudavė smūgius M. V. į veido sritį ir per rankas, dėl ko vyro mobilusis telefonas krito ant žemės bei dabar yra sulaužytas. M. V. nurodo, jog galės parodyti, kur moteris nuėjo toliau, kadangi ši jau buvo užėjusi į neapšviestą gatvę ir kvietė M. V., sakė, jog jos vyras viską išsiaiškins su juo. M. V. toliau paskui moterį į neapšviestą gatvę nėjo, kadangi dabartinio konflikto ir taip užteko. Nupasakojęs susiklosčiusią situaciją, M. V. nurodo, jog turės pretenzijų tiek dėl sugadinto mobilaus telefono, tiek dėl apgadinto automobilio, tiek dėl fizinio smurto jo atžvilgiu. M. V. pareigūnams parodo šviežius, moters padarytus, įbrėžimus. Pareigūnas, pašvietęs į automobilio galinę dalį, nurodo, jog yra matomas bato pado pėdsakas kairėje automobilio pusėje. Taip pat M. V. parodo įbrėžimus, esančius prie automobilio valstybinių numerių. M. V. nurodo, jog tiek mobilaus telefono ekranas, tiek apsauginė plėvelė yra įskilę. Tuomet pareigūnai užfiksuoja visus įbrėžimus ant automobilio. M. V. trumpai parodo turimą vaizdinę medžiagą, kurioje užfiksuotas konfliktas. Rodomų vaizdo įrašų turinio nesimato, tačiau girdisi, kaip moteris sako „tu durnas, (necenzūrinis žodis)?“. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui šiame vaizdo įraše nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231102-195903UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2023 m. lapkričio 2 d. ir laikas 19:59:03 val. Vaizdo įrašo trukmė 09:02 min. Vaizdas fiksuoja gatvės vaizdus. Vaizdo įrašas yra analogiškas aprašytam „PSS-20231102-195859UTC+0200“ vaizdo įrašui, kadangi įvykio vietoje dalyvauja du pareigūnai su dviem kūno kameromis. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui šiame vaizdo įraše nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231102-220159UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2023 m. lapkričio 2 d. ir laikas 22:01:59 val. Vaizdo įrašo trukmė 10:02 min. Vaizdas fiksuoja degalinės bei stovinčių automobilių vaizdus. Vaizdo įraše matyti, kaip M. V., eidamas kartu su pareigūnais, rodo, kur nuėjo moteris. Pareigūnai užfiksuoja vietas, kuriose M. V. buvo suduota. Toliau pareigūnai kartu su M. V. užeina į kiemelį, kuriame yra įėjimai į gyvenamuosius namus. Pareigūnai pastuksena į vieną iš gyvenamųjų namų. Duris atidaro ten gyvenantis vyriškis. Vyriškiui parodžius moters nuotrauką, pareigūnai pasiklausia vyriškio, ar šis žino šią moterį ir kur ji gyvena. Vyriškis atsako, jog nežino. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui šiame vaizdo įraše nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga (b. t. I, b. l. 156-159).

2023 m. lapkričio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Pirmoji vieta yra Etmonų g. ir Didžiosios g. sankryža Vilniuje, šalia sankryžos yra namas, ant kurio kabo lentelės "Etmonų g. 2", tai vieta, kur buvo apgadintas pranešėjo automobilis "VW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio galinio bamperio kairės pusės kampo matomas baltos spalvos pažeidimas, nubraukimas, taip pat ant galinio bamperio virš valstybinio numerio ženklo matomas baltos spalvos pažeidimas, nubraukimas, kitos automobilio kėbulo detalės nepažeistos, minėta vieta yra grįsta akmenų grindiniu, aplink apžiūrimą vietą matyti įvairių parduotuvių, taip pat gatvėse yra įrengti šviestuvai. A. D. g. 40 namo matyti vaizdo stebėjimo kamerą, kamera įrengta aukštai, bet nėra tiksliai žinoma, į kurią pusę ji filmuoja, taip pat nėra aišku, kam minėta vaizdo kamera priklauso. Iš Etmonų g. sukant į dešinę, Didžioji g. keičia pavadinimą į A. V. g. Judant A. V. g. didėjančia numeracijos tvarka, maždaug ties 8-10 namais, yra antroji įvykio vieta, kur buvo užpultas ir sumuštas pranešėjas. Apžiūrint įvykio vietą matyti grindinys grįstas akmenimis, aplinkui matyti kavinės ir parduotuvėlės, gatvė apšviesta gatvių žibintais. Apžiūrint įvykio vietą vaizdo kamerų nepastebėta. Judant toliau didėjančia numeracijos tvarka link trečiosios vietos, ant A. V. g. 10H pastato matyti vaizdo stebėjimo kamera, kuri taip pat neaišku kam priklauso, minėta vaizdo kamera galėjo užfiksuoti antrąjį konfliktą. Praeinama pro A. V. ir M. D. g. pasukus į kairę pusę, prieinama prie M. D. g. 2 namo, kur ir yra trečioji įvykio vieta, kur buvo apgadintas pranešėjo telefonas. Apžiūrėjus įvykio vietą, prie Nr. 2 namo matyti mažas gėlių darželis, kuriame yra įvairių akmenų ir augalijos. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo kamerų nepastebėta. Tęsiant apžiūrą buvo nueita į vietą, kur paskutinį kartą matė įtariamąją. Apžiūros metu jokie daiktai ar objektai nepaimti (b. t. I, b. l. 33-44).

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą su pareiškėju M. V. buvo nueita į vietą, kur paskutinį kartą jis matė įtariamąją. Pareiškėjas nuvedė į kiemus, adresu M. D. g. Pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, į kurią laiptinę ar butą nuėjo užpuolėja. Apžiūrėjus kiemus nustatyta, kad pranešėja galėjo nueiti į namus, esančius tarp M. D. g. 5 ir 3E namų. Kadangi buvo vėlus paros metas, daugumoje butų jau nedegė šviesos, todėl per visus butus nebuvo eita ir jie tikrinti (b. t. I, b. l. 164-165).

2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką, yra Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini). (b. t. II, b. l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Ž. B. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.).

Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-120/2011, Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-146-511/2016, Nr. 2K-234-895/2020, Nr. 2K-101-489/2021).

Sprendžiant, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, turi būti nustatyti ir veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Ž. B. kaltinama BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padaiusi įžūliu elgesiu.

Pagal teismų praktiką įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012).

Vertindamas, ar Ž. B. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu Ž. B. iš esmės neigė spardžiusi nukentėjusiojo automobilį ir sudavusį jam į veido sritį bei nurodė, kad tiesiog galėjo paliesti automobilio galinę dalį, kai nukentėjusysis vos neužvažiavo jai ant kojų, bei pastūmusi M. V. galvą ir galbūt netyčia įdrėskė jam tuo metu, pati buvusi nukentėjusiojo sumušta ir sudaužytas jos mobilaus ryšio telefonas, tačiau tokią Ž. B. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. V. patvirtino, jog kaltinamoji elgėsi agresyviai, spyrė į jo vairuoto automobilio galinę dalį, vėliau jam sėdint automobilyje, sudavė ranka su joje buvusiu telefonu į veidą, taip stipriai sumušdamas nosį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas bei atsirado patinimas, jam einant jai iš paskos bei filmuojant, grasino jam ir išmušė iš rankų telefoną, ko pasekoje sudužo telefono apsauginis stiklas ir dėklas, kaltinamoji elgėsi įžūliai, konfliktavo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam sėdint automobilyje kaltinamosios jam buvo suduotas smūgis, sekančiame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiajam iš nosies bėga kraujas, iš vėlesnių matyti, jog nukentėjusiajam einant kaltinamajai iš paskos, ji nuolat replikuoja, o po to suduoda M. V. per ranką, dėl ko jo laikytas telefonas nukrenta ant žemės; daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo automobiliui VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryti galinio bamperio ir apdailos apgadinimai; nukentėjusiojo pateikto telefono „iPhone 12 mini“ apsauginis stiklas yra įskilęs, o ant telefono dėklo nugarėlės ra įvairūs įbrėžimai ir įskilimai. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog Ž. B., būdama viešoje, visiems prieinamoje vietoje – judrioje gatvėje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamosios įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad ji dėl savo tariamos teisės „sudrausminti“, jos nuomone, netinkamai vairavusį nukentėjusįjį ir menkavertės priežasties agresyviai reiškė pretenzijas M. V., apspardė jo automobilį, sudavė jam į veido sritį bei išmušė iš rankų turėtą mobilaus ryšio telefoną. Š. Ž. B. veiksmus teismas vertina kaip atitinkančius BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamojo teigia, kad aplinkui žmonių beveik nebuvo ir niekas nematė ir neatkreipė dėmesio į konfliktą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu gatvėje buvo pakankamai daug žmonių, kurie matė ir girdėjo konfliktą, taigi Ž. B. veiksmai neabejotinai sukėlė tam tikrą sumaištį, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, aplinkiniai galėjo pasijausti nejaukiai ir nesaugiai dėl matomo agresijos ir smurto protrūkio. Nors nagrinėjamu atveju konflikto dalyviai buvo du, besitęsiant konfliktui, prie sumaišties kilimo prisidėjo ir pats nukentėjusysis, sekdamas paskui kaltinamąją ir su ja gana garsiai konfliktuodamas, tačiau, teismo vertinimu, Ž. B. veiksmai, vertinant juos atskirai nuo kito konflikto dalyvio veiksmų, buvo agresyvūs, nepriimtini moralės požiūriu. Netgi vertinant tai, kad kaltinamosios teigimu, tokį jos elgesį išprovokavo tai, jog M. V. neatsargiai vairavo ir vos neužvažiavo jai ant kojų, o po to su ja „koliojosi“, teismas laiko, kad Ž. B. neturėjo teisėto pagrindo spardyti svetimą mašiną, taip ją gadindama, naudoti fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, kaltinamosios veiksmai iš esmės buvo sąlygoti jos pasipiktinimu dėl, jos nuomone, netinkamo vairavimo, tačiau jos reakcija ir atsakomieji veiksmai negali būti laikomi adekvačia reakcija.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti M. V. parodymai, garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, be to, juos iš dalies patvirtina ir pačios kaltinamosios parodymai, kadangi, ištyrus įrodymus, ji jau nebeneigė galimai vis tik spyrusi į automobilį, taip pat neneigė jos rankos ir nukentėjusiojo veido fizinio kontakto, taip pat to fakto, kad išmušė nukentėjusiajam iš rankos jo laikytą telefoną. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamoji viešoje vietoje pasirinko moralės požiūriu nepriimtiną elgesio modelį ir, elgdamasi agresyviai, sugadindama svetimą turtą, taip pat panaudojusi fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Ž. B. nurodytus veiksmus atliko be jokios teisėtos ir objektyvios priežasties (iš nepasitenkinimo nukentėjusiojo vairavimu), savo elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydama visuomenės rimtį. Ž. B. elgesys vertintinas kaip įžūlus ir ciniškas BK 284 straipsnio prasme, nes jos veiksmai buvo nukreipti į kitų asmenų gąsdinimą ir sveikatos sutrikdymą, taigi jos elgesys moralės požiūriu buvo aiškiai nepriimtinas, demonstratyvus, neadekvatus ir aplinkinius šokiruojantis, t. y. Ž. B. pažeidė nustatytas elgesio viešoje vietoje normas ir kartu demonstravo nepagarbą ne tik M. V., bet ir aplinkiniams.

Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad Ž. B., 2023 m. lapkričio 2 d. apie 18.20 val., būdama viešoje vietoje - ties sankryža su Etmonų g., Didžiojoje g., Vilniaus mieste, matant pašaliniams asmenims, elgėsi ciniškai ir įžūliai - tyčia vieną kartą koja spyrė į nukentėjusiojo M. V. vairuojamo automobilio "V. P.", valst. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, taip apgadindama bamperį ir jo apdailą, 130,08 eurų vertės; tęsdama nusikalstamą veiką, būdama viešoje vietoje - A. V. gatvėje, Vilniuje, priėjusi prie automobilio "V. P.", valst. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių vairuotojo durelių ir nukentėjusiajam atidarius langą, ji dešine ranka, kurioje laikė mobiliojo ryšio telefoną, vieną kartą sudavė M. V. į veido sritį, o pastarajam išlipus iš automobilio ir einant jai iš paskos, ji dar kartą dešine ranka vieną kartą bandė suduoti M. V. į veido sritį, tačiau pastarajam atsitraukus, kliudė jo rankose buvusį mobiliojo ryšio telefoną "iPhone 12 mini", dėl šio smūgio telefonas nukrito ant žemės, nuo ko sudužo telefono ekrano apsauginis stikliukas 34,95 eurų vertės, bei telefono dėklas 50,00 eurų vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. V. ji sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą, taip pat apgadino pastarojo 215,03 eurų vertės turtą ir šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios veiksmai nebuvo nukreipti tik į nukentėjusįjį, tai nebuvo tik jų tarpusavio konfliktas, kaltinamoji privalėjo suvokti ir suvokė, jog dėl jos besikartojančių įžūlių veiksmų, atliekamų viešoje vietoje, visuomenės rimtis bus sutrikdyta, kils neigiami padariniai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog kaltinamoji savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sugadino svetimą turtą, sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir, sukeldama nesaugumo jausmą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. Ž. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas , skirdamas bausmę Ž. B., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Ž. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. B. yra netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka (b. t. II, b. l. 54-57). Byloje nėra duomenų apie Ž. B. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti Ž. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; iki 2025 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl civilinių ieškinių.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,05 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. V. sveikata, dėl ko jis kreipėsi į medikus ir jam buvo teikiamos tam tikros paslaugos, teismas vertina, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, patvirtintas prie jo pridedamais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš kaltinamosios priteistina 25,05 Eur žala bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. V. gydymo išlaidoms atlyginti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. pareiškė 785 Eur dydžio ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį patikslino teisiamojo posėdžio metu, sumažindamas reikalavimą iki 584,95 Eur sumos. Nurodė, kad dėl 2023 m. lapkričio 2 d. įvykio jis patyrė turtinę žalą, kadangi buvo apgadintas jo mobilaus ryšio telefono apsauginis stiklas 34,95 Eur vertės ir dėklas 50 Eur vertės, taip pat patyrė moralinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, protingo dydžio ir patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamosios Ž. B. nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamoji turi tą žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys dalyje dėl 84,95 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai priteisiant iš Ž. B. M. V. naudai 84,95 Eur.

Kaip minėta, nukentėjusysis taip pat pareiškė ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti, vertindamas ją 500 Eur. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamoji Ž. B. mušdama nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė stresą dėl užpuolimo viešoje vietoje, jautė fizinį skausmą dėl padaryto sužalojimo, taip pat buvo priverstas kreiptis į medikus, vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Tačiau byloje nėra duomenų ir pats nukentėjusysis to nenurodė, kad po padarytų sužalojimų būtų likę kokie nors liekamieji ir neišnykę neigiami reiškiniai, kaip nors pablogėjusi gyvenimo kokybė ir pan. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį, jos galimybes atlyginti žalą (jauno amžiaus, nedirbanti, bet darbinga). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 300 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kiti klausimai.

Proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. laikinai sulaikyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai, laikomi voke, prisegtame prie bylos I tomo galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti Ž. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; iki 2025 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 25,05 Eur (dvidešimt penkis eurus 5 ct) žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. B. M. V. naudai 84,95 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 95 ct) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 3 kompaktinius diskus, laikomus voke, prisegtame prie bylos I tomo galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ana KaršulI. Ž. B., kad:1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.