Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonė Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatus: grūdų sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), autogaražą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio mašinų pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad privatizuojant Musninkų kolūkio turtą, 1992 m. gegužės 25 d. turto privatizavimo aukcione įsigijo grūdų sandėlį (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio mašinų pastogę (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir autogaražą (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kitus daiktus, kurie yra kilnojamieji ir nėra registruotini. Iki šiolnepertraukiamai naudojasi minėtu turtu ūkio reikmėms. 2005 m. lapkričio 29 d. atliko statinių kadastrinius matavimus ir buvo suformuota Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Atsižvelgiant į statinių nusidėvėjimą, 2016 m. pabaigoje, nusprendė juos pertvarkyti, rekonstruojant, atnaujinant ir sustiprinant konstrukcijas, stogą, ir kt., tačiau paaiškėjo, kad to daryti negali, nes neturi nuosavybės teisės dokumentų. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į minėtus daiktus.

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nurodė, kad statiniai nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, ir savivaldybė neturi duomenų, kad šis turtas būtų perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra; o teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja jo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodytą turtą, todėl pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas1992 m. gegužės 25 d. dalyvavo turto privatizavimo aukcione, įsigyjant grūdų sandėlį, žemės ūkio mašinų pastogę ir autogaražą. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo inžinerinio-techninio aptarnavimo gamybinio-technologinio komplekto sąraše nurodyta, kad šiam komplektui priklausė žemės ūkio mašinų pastogė (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 2 705 rub., ir autogaražas (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 6 434 rub.(b. l. 5); o (duomenys neskelbtini)kaimo grūdų sandėlio gamybinio-technologinio komplekto sąraše nurodytas grūdų sandėlis (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 33 913 rub. (b. l.8). Musninkų agrarinės reformos tarnybos organizuoto privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokole Nr. 92 nurodyta, kad 1992 m. gegužės 25 d. vykusiame aukcione K. J., už 26 773 rub.,įsigijo (duomenys neskelbtini) kaimo inžinerinio-techninio aptarnavimo komplektą ir privalo per 10 dienų po aukciono sumokėti 25 435 rub. (b. l. 6); Musninkų agrarinės reformos tarnybos pažymoje apie atsiskaitymą už minėtą aukcione perkamą objektą nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo 1 338 rub. pradinį įnašą, o 25 435 rub. jis privalo pervesti iš savo investicinės sąskaitos iki 1992 m. birželio 10 d. (b. l. 7). Musninkų agrarinės reformos tarnybos organizuoto privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokole Nr. 93 nurodyta, kad 1992 m. gegužės 25 d. vykusiame aukcione K. J., už 65 132 rub., įsigijo (duomenys neskelbtini) kaimo grūdų sandėlio komplektą ir privalo per 10 dienų po aukciono sumokėti 61 576 rub. (b. l. 9); Musninkų agrarinės reformos tarnybos pažymoje apie atsiskaitymą už minėtą aukcione perkamą objektą nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo 3 256 rub. pradinį įnašą, o 61 876 rub. jis privalo pervesti iš savo investicinės sąskaitos iki 1992 m. birželio 10 d. (b. l. 10).Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Musninkų seniūnijos 2017 m. birželio 12 d. pažymos Nr. H-20A „Apie pastatų faktinį adresą“ matyti, kad aptariami statiniai ((duomenys neskelbtini) kaimo inžinerinio-techninio aptarnavimo gamybiniam-technologiniam kompleksui priklausantys žemės ūkio mašinų pastogė ir autogaražas bei (duomenys neskelbtini) kaimo grūdų sandėlio gamybiniam-technologiniam kompleksui priklausantis grūdų sandėlis), po 1995 m. seniūnijos kaimų ribų patikslinimo, yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Nuosavybės teisės į minėtus statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 11). 2005 m. lapkričio 29 d. buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai ir suformuota Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (b. l. 17-37). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į minėtus daiktus (b. l. 13-14).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)4.47 straipsnio 11 punkte, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys buvo laikomi be kita ko, kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą. 1964 m. CK 95 straipsnio 1 dalyje (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. Valstybinę nuosavybę reglamentavo 1964 m. CK devintojo skirsnio, tuo tarpu kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybę – dešimtojo skirsnio normos.Iš pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų matyti, kad kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010).

Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) kaimo inžinerinio-techninio aptarnavimo gamybinio-technologinio komplekto sąrašas, (duomenys neskelbtini) kaimo grūdų sandėlio gamybinio-technologinio komplekto sąrašas, Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolai Nr. 92 ir Nr. 93, Musninkų agrarinės reformos tarnybos pažymos apie atsiskaitymą už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas 1992 m. gegužės 25 d. dalyvavo privatizuojamo Musninkų ūkio turto aukcione ir pasiūlęs 26 773 rub.,įsigijoJuodonių kaimo inžinerinio-techninio aptarnavimo komplektą (jam priklausė ir žemės ūkio mašinų pastogė bei autogaražas), už kurį sumokėjęs 1 338 rub. pradinį įnašą, 25 435 rub. turėjo pervesti iš savo investicinės sąskaitos iki 1992 m. birželio 10 d.; bei pasiūlęs 65 132 rub., įsigijo Juodonių kaimo grūdų sandėlio komplektą (jam priklausė ir grūdų sandėlis), už kurį sumokėjo 3 256 rub. pradinį įnašą, o 61 876 rub. turėjo pervesti iš savo investicinės sąskaitos iki 1992 m. birželio 10 d. Įvertinus turimus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismo vertinimu, aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvaudamas aukcione, jį laimėjo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė visus aukciono reikalavimus ir sumokėjo privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokoluose Nr. 92 ir Nr. 93, Musninkų agrarinės reformos tarnybos pažymose apie atsiskaitymą už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos nurodytas sumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas būtų įgijęs turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad aptariamas turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Širvintų rajono savivaldybės administracija nurodė, jog neturi duomenų apie turto priklausymą valstybei ar savivaldybei. Taigi, yra nustatytos pirmosios dvi nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąja senatį sąlygos, t. y. pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo daiktus bei ginčo daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jie nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu, todėl turi būti sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja likusios nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Pareiškėjo teigimu, nuo minėtų statinių įsigijimo jis nepertraukiamai jais naudojasi ūkio reikmėms; yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtus daiktus, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tuos daiktus nuosavybėn. Iš byloje esančio ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjas ūkį įregistravęs nuo 1996 m. spalio 11 d. (b. l. 15). Taigi, asmuo, sąžiningai įgijęs aptariamus statinius, juos sąžiningai valdo visą valdymo laiką. 2005 m. pareiškėjo iniciatyva buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į statinių nusidėvėjimą, ketina juos pertvarkyti, rekonstruojant, atnaujinant ir sustiprinant konstrukcijas, stogą, ir kt. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo nurodytą turtą (grūdų sandėlį, autogaražą, žemės ūkio mašinų pastogę) bei teisėtai, sąžiningai, atvirai (nesislapstydamas) ir valdo šį turtą nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, kaip savo, juo rūpinasi. Nurodyti statiniai gali būti nuosavybės teisės objektu. Specialiame interneto tinklalapyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b.l. 57), tačiau teisme nebuvo gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į grūdų sandėlį, autogaražą, žemės ūkio mašinų pastogę, esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į grūdų sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), autogaražą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio mašinų pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.